Archeologai užčiuopė kuršių gyvenvietę

Klaipėdos universiteto archeologai Danės pakrantėje aptiko sensacingų radinių. Manoma, kad tai gali būti istoriniuose šaltiniuose minimos ilgai ieškotos senovinės kuršių gyvenvietės Poys liekanos.

Aptikę senovinės kuršių gyvenvietės pėdsakų archeologai tikisi surasti ir tvirtovės liekanų. Kairėje – K. Perminas.<br>G. Pilaitis
Aptikę senovinės kuršių gyvenvietės pėdsakų archeologai tikisi surasti ir tvirtovės liekanų. Kairėje – K. Perminas.<br>G. Pilaitis
Daugiau nuotraukų (1)

Gediminas Pilaitis

Jul 13, 2013, 3:28 PM, atnaujinta Mar 3, 2018, 2:03 AM

Archeologai visai šalia miesto kasinėja krūmynais apžėlusias laukymes Danės pakrantėje, rašo "Lietuvos rytas".

Perkasose aptikti radiniai byloja, kad šioje vietoje žmonės gyveno dar iki kryžiuočių atsikraustymo į Lietuvos pajūrį.

„Kuolaviečių pėdsakai liudija, kad čia būta kažkokių medinių statinių. Galbūt tai ne tik senųjų kuršių sodybų aptvarai, bet ir IX–XIII a. pajūryje gyvenusios genties gynybinių įtvirtinimų liekanos. Taip galvoti verčia ir kiti radiniai”, – kalbėjo tyrimų vadovas, universiteto Istorijos katedros lektorius ir archeologas Klaidas Perminas.

Archeologų versijas patvirtina daiktiniai įrodymai – šalia kuolaviečių atkasti lankų, arbaleto strėlių antgaliai. Tokios iškasenos primena vietos gyventojų ir kryžiuočių susirėmimus.

K.Perminas spėja, kad būtent čia stovėjo ordino sutartyse minima kuršių tvirtovė Poys: „Ją supo keturios aplinkinės gyvenvietės.

Netoliese aptikti Joniškės ir Slengių kapinynai, Laistų, Žardės ir piliakalniai siejami ne tik su geografine, bet ir ritualine kuršių erdve. Tose sutartyse Poys gyvenvietė įvardyta kaip pilies apygardos centras.”

Poys gyvenvietę galima vadinti Klaipėdos pirmtake. Mįslingos pilies liekanų ilgai ieškoję, bet nesuradę vokiečių istorikai nuleido rankas.

Manyta, kad ji stovėjusi kažkur tarp Melnragės ir Tauralaukio. Nukreipę savo žvilgsnius į piliakalnius tyrinėtojai nesitikėjo, kad kuršiai gyveno ir žemumose, kūrėsi pelkėtuose Danės slėniuose.

„Akivaizdu, kad paupyje būta senos gyvenvietės, kuri sunyko, kai šias žemes užvaldęs ordinas pasistatė pilį Danės žiotyse. Kuršiai kurdavosi ne pajūryje, o upių pakrantėse. Palangoje aptikta gyvenvietė – reta išimtis”, – kalbėjo K.Perminas.

Mintis ieškoti Poys pilies liekanų archeologams kilo žvalgant vietovę iš oro. Danės paupyje pastebėtas neįprastas stačiakampio formos plotas, apjuostas užpelkėjusiais grioviais.

Skeptikai tvirtino, kad tai – natūralus gamtos darinys arba upės senvagė, bet K.Perminas mano kitaip – pasak jo, tai gali būti gynybiniai grioviai.

Žemes perleido Rygos vyskupui

Kuršių tvirtovė Poys pirmą kartą paminėta 1253 metų Kuršo žemių pietinių sričių dalybų sutartyje – Klaipėdos pajūryje įsitvirtinęs Teutonų ordinas šią pilį su aplinkinėmis gyvenvietėmis, taip pat ir kitas kuršių žemes ir pilis sutiko perleisti Rygos vyskupui.

Užgrobę pajūrį kryžiuočiai kuršius sunaikino, asimiliavo. Dalis jų susiliejo su žemaičiais. Šią karingą baltų gentį, kadaise šiurpinusią net vikingus, primena išlikę upių, piliakalnių, vietovių pavadinimai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.