Akmenyje iškaltos raidės skelbia, kad lietuviai kartu su bolševikais 1920 m. įžengė į Lenkijos teritoriją, vadinasi, ginklu rėmė bolševikų 1920 m. žygį Varšuvos link.
Paminklo, skirto „Nemuno mūšiui“, iniciatoriai sumanė čia besilankantiems priminti, kad lietuviai, „saugodami“ kairįjį bolševikų armijos sparną, kovėsi Seinuose, Berznyke, Kapčiamiestyje, Druskininkuose ir net planavo Vilniaus gynybą tol, kol lenkų pajėgoms vykdant „Nemuno operaciją“ galutinai pavyko juos sutriuškinti.
„Panerių“ įvykiams atminti pastatytas aukštas geležinis kryžius, o šalia stovinčiame obeliske iškaltos raidės nepalieka jokių abejonių, jog lietuviai kolaboravo su naciais ir masiškai žudė lenkus.
Šiemet naujai pastatytoje akmeninėje plokštėje iškaltas įrašas skelbia, kad „negalint įamžinti 1920 m. Lenkijos karių žygdarbio Baltarusijoje ir Lietuvoje, čia supilama žemė iš Druskininkų, Gardino, Lydos, Vosyliškių, Volkovysko, Slonimo, Baranovičių kovos laukų“. Kiekvienai vietovei pagaminta atskira akmeninė lenta su jos pavadinimu ir kovų data.
„Neaišku, kaip Baltarusijoje, bet neteko girdėti, kad kas nors Lietuvoje draustų įamžinti karių žuvimo vietą“, - rašo „Aušra“ ir siūlo į Berznyko kapinėse dygstančius paminklus žiūrėti kaip į dar vieną „Grūto parką“.
