Jo vadovaujamo muziejaus kartu su Lietuvos istorijos institutu, Vilniaus dailės akademija ir Vilniaus universitetu surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Lietuva-Italija: šimtmečių ryšiai“ daugiau kaip pusšimtis mokslininkų iš Lietuvos, Italijos, Lenkijos ir JAV gvildeno šių kraštų sąsajas nuo seniausių laikų iki šių dienų. Jas liudija daugybė kultūrinio ir meninio paveldo paminklų, archeologiniai duomenys ir istoriniai faktai, gausūs rašytiniai šaltiniai.
Anot V.Dolinsko, iki šiol jokios šalies ryšiai su Lietuva nebuvo taip nuodugniai tyrinėjami konferencijoje. „Mums svarbu įsisąmoninti, kad net nuo Viduramžių ne tik nebuvome Europos pakraštys, bet kartais diktavome Vidurio ir Šiaurės Europos kraštams kultūros, meno, diplomatijos, politikos tendencijas. Pavyzdžiui, Švediją mes išmokėme valgyti šakute, o operos Lietuvoje pradėtos statyti anksčiau negu Londone ir Paryžiuje“, – kalbėjo V.Dolinskas. Tai, kad Lietuva nuo seniausių laikų domėjosi Vakarų Europos intelektualai, ji dalyvavo Europos kultūros idėjų apykaitoje, patvirtino konferencijos svečiai savo pranešimais.
Konferencijoje „Lietuva-Italija: šimtmečių ryšiai“ dalyvavo tik trys Lenkijos atstovai, nors nemažai jos temų buvo skirta Abiejų Tautų Respublikos laikams. Kai kurie mokslininkai pasisakydami tapatino Lietuvą su Lenkija – pavyzdžiui, italų profesorė Cristina Miatello kalbėdama apie italų dainininkus Lenkijos ir Lietuvos valdovų dvare.
„Mums rūpėjo lietuviški akcentai. Jei būtume įtraukę į programą lenkų kontekstą, konferencija truktų mažiausiai savaitę, o ne tris dienas, – aiškino V.Dolinskas. – Tarp kitko Italijos įtaka Lietuvoje ne visada sklido per Lenkiją – būdavo ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, italų dailininkas Michelangelo Palloni nebūtų užsukęs į Lenkiją ir dirbęs lenkų didikams, jei ne Pacų giminės kvietimas atvykti į Lietuvą“.
V.Dolinskas pripažino, kad nuo pat XVI amžiaus Vakarai Abiejų Tautų Respublikoje pirmiausia matė Lenkiją. Kita vertus, maskvėnai ar švedai tą pačią valstybę dažnai pavadindavo Lietuvos Respublika. „Tai nieko nereiškia. Tokios buvo istorinės aplinkybės. Tačiau šiandien dalykus reikėtų vadinti tikraisiais vardais. Konferencija turėtų prie to prisidėti, - vylėsi V.Dolinskas ir pridūrė: "Manau, C. Miatello dar pasitaisys“.
Galime neabejoti, nes profesorė ir dainininkė C. Miatello vadovauja Marco Scacchi (1602-1662) festivaliui Galezės mieste. Nuo kitų metų šis festivalis įžengs ir į Lietuvą. Mat M. Scacchi daugiau kaip 30 metų tarnavo Lietuvos didiesiems kunigaikščiams ir Lenkijos karaliams, buvo ilgametis Vladislovo Vazos kapelos vadovas ir kompozitorius.
Iki pat šio šimtmečio Italijoje mažai kas buvo matęs jo partitūras – M.Scacchi buvo sugrąžintas Italijos istorijai tik prieš keliolika metų, kai ir šioje šalyje imta tyrinėti jo muziką, rengti jo vardo festivalį gimtajame Galezės mieste.
Konferencijoje „Lietuva-Italija: šimtmečių ryšiai“ apsilankė visa Galezės miesto delegacija su meru priešakyje. Ji užmezgė ryšius dėl bendrų projektų ne tik su Valdovų rūmais, bet ir su Dailės akademija bei Kelmės savivaldybe. „Konferencija buvo reikšminga ne tik moksliniu ir švietėjišku aspektais. Ji suteiks postūmį meniniams ryšiams“, – džiaugėsi V.Dolinskas.
Konferenciją primins ir straipsnių rinkinys lietuvių, italų bei anglų kalbomis. Į jį bus sudėti išplėtoti mokslininkų pranešimai. Be to, leidinį papildys specialiai užsakyti straipsniai.
