Valdovų rūmų vadovą V. Dolinską gąsdina žmonių kaulai

„Atkurta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija tapo grandimi, leidusia pamatyti nuoseklią šalies istorijos seką nuo Vytauto iki Jono Basanavičiaus“, – sakė Valdovų rūmų muziejaus vadovas Vydas Dolinskas.

V.Dolinskui (kairėje) labai patinka vesti ekskursijas. Dešinėje - V.Juozapaitis.<br>Valdovų rūmų nuotr.
V.Dolinskui (kairėje) labai patinka vesti ekskursijas. Dešinėje - V.Juozapaitis.<br>Valdovų rūmų nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Rūta Mikšionienė

Jul 15, 2014, 6:00 AM, atnaujinta Feb 11, 2018, 11:51 PM

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai liepos 6-ąją minėjo vienų metų aktyvios veiklos sukaktį. Prieš metus lankytojams buvo atidaryta pagrindinė atkurtų rūmų dalis.

Per metus naująjį muziejų aplankė daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Šimtai lankytojų į Valdovų rūmus užsuks ir šiandien – čia bus minima pergalės Žalgirio mūšyje diena, rašo „Lietuvos rytas“.

44 metų Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas jau raško apdovanojimus. Vasario 16-osios proga jam buvo įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.

Birželio pabaigoje Lietuvos pramonininkų konfederacija Vytauto Andriaus Graičiūno nominacija įvertino V.Dolinsko, kaip istoriko, vadybininko ir visuomenininko, indėlį atkuriant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus.

– Kodėl iš Jonavos kilęs vaikinas nusprendė studijuoti istoriją Vilniuje? – paklausiau V.Dolinsko.

– Kaune gyveno giminės, todėl vos ne kasdien ten būdavome. Šis miestas nebeturėjo paslapties šydo. Daug kas buvo jau žinoma ir ne taip įdomu. O Vilniuje kiekviena plyta siūlė naujų atradimų.

Mokykloje pasvajodavau ir apie archeologo darbą. Tačiau kai suvokiau, kad kasinėdamas galiu rasti ne tik gyvūnų, bet ir žmonių kaulų, tas noras užgeso. Mane žavėjo istorinės asmenybės ir paveldas.

– Studijuodamas tyrinėti pasirinkote Lietuvos etmoną Simoną Kosakovskį. Kodėl?

– Todėl, kad jo giminė įkūrė Jonavą. (Juokiasi.) Garsioji Skarulių bažnyčia buvo ir jų, ir mūsų šeimos parapijos bažnyčia.

Vyskupas Juozapas Kosakovskis labiau žinomas. O jo brolis, paskutinis Lietuvos didysis etmonas S.Kosakovskis, buvo likęs lyg ir jo šešėlyje.

– Dar būdamas studentas pradėjote domėtis ir Žemutine pilimi?

– Traukė Vilniaus istorinis paveldas, miesto dvasia. Studijų laikais vesdavau ekskursijas Arkikatedroje ir jos požemiuose.

Pas monsinjorą Kazimierą Vasiliauską susipažinau su daugeliu šviesių žmonių.

Vilniaus katedrą tyrinėjo ir Valdovų rūmų atstatymo entuziastai – architektas Napaleonas Kitkauskas, archeologas Vytautas Urbanavičius. Dažnai užeidavau į tuo metu kasinėjamą Žemutinę pilį su jais pasišnekėti.

Studijuodamas Vokietijoje V.Urbanavičiaus prašymu žvalgiausi lituanistikos pėdsakų. Buvo kalbų, kad Freiburge yra išlikusių lietuviškų vėliavų su Vyčiu. Tačiau pasirodė, kad tai tik drožinėtos karališkų ložių draperijos, kur Vytis – šalia Lenkijos, Saksonijos ženklų.

Tokių jungtinių herbų galima rasti daug kur, tačiau tai nereiškia, kad jais pažymėti daiktai ar meno kūriniai į Vokietiją atgabenti iš Lietuvos. Nieko, kas būtų susiję su Valdovų rūmų laikotarpiu, neradau.

– Kodėl pasirinkote muziejininko, o ne mokslininko, tyrinėtojo darbą?

– Man atrodė prasmingesnė taikomoji istorijos mokslo pusė – mokslo populiarinimas, sujungiantis istoriją ir paveldą, mokslą ir švietimą.

Nesinorėjo vien sėdėti archyvuose ar veltis į keistus žaidimus, kai vienas mokslininkas pateikia klaidingas nuorodas, kad kitas tyrinėtojas tų duomenų ar dokumentų nesurastų. Visada mėgau tuo, ką suradau, pasidalinti, pasidžiaugti su kitais, pristatyti populiariau.

– Kol nebuvote tapęs Valdovų rūmų muziejaus direktoriumi, nemėgdavote vaikštinėti su kostiumu. Ar per metus įpratote?

– Ne, iki šiol nemėgstu dėvėti kostiumo. Jis mane varžo. Galima prie to priprasti, tačiau stengiuosi, kad reprezentacinių renginių nebūtų pernelyg daug. Man smagiau surengti parodą, išleisti katalogą ar vesti ekskursiją.

– Kada rūmuose atsiras kavinė ar restoranas? Kavos aparatai – gerai, bet nesolidu.

– Normaliam darbui mums trūksta iki šiol nebaigtos tvarkyti rūmų B dalies.

Neturime ne tik restorano, bet ir keičiamų parodų centro ar edukacijos bei renginių erdvių. Be jų šiandien neįsivaizduojami net ir nedideli rajoniniai muziejai. Rengdami didesnę parodą išmontuojame nuolatinę ekspoziciją.

Dar nesutvarkytoje rūmų dalyje bus ir lankytojų smalsumą žadinantys privatūs valdovų apartamentai. Tačiau, esant dabartiniam finansavimui statyboms pabaigti prireiks maždaug dešimties metų.

– Esate matęs daug Europos valdovų rezidencijų, o kuri jų tapo pavyzdžiu kuriant Valdovų rūmų ekspoziciją?

– Krokuvos Vavelio pilis. Mūsų rūmus sieja daugybė dalykų – istorija, funkcinė schema, tie patys užsakovai. Dažnai abiejose rezidencijose net ir tie patys meistrai dirbdavo.

Lietuvoje iki Valdovų rūmų atidarymo nebuvo istorinės rezidencijos tipo muziejaus. Todėl kildavo daug tuščių diskusijų: ar tai bus dailės, ar archeologijos muziejus.

Iš tiesų – nei tas, nei tas. Tai visai kitas muziejaus tipas.

Todėl žvalgėmės į Vavelį, kaip ir Varšuvos ar Miuncheno rezidencijas, Dresdeną, Ferarą. Šiandien paskui mus eina baltarusiai, latviai, vokiečiai.

– Kokie didesni renginiai numatomi po Žalgirio pergalės dienos minėjimo?

– Rugsėjo 26-ąją su Lietuvos kariuomene, policija, Istorijos institutu, Vilniaus universitetu, kitais partneriais surengsime triumfo žygį per miestą. Būtent tą dieną prieš 500 metų Žygimantas Senasis, laimėjęs Oršos mūšį, iškilmingai įžygiavo į Vilnių.

Žalgirio pergalės minėjimo renginiai

* Valdovų rūmų muziejus su Lietuvos kariuomene kviečia paminėti pergalę Žalgirio mūšyje ir liepos 15 dieną parengė programą lankytojams, kuri truks nuo 11 iki 20 valandos.

* 11–18 val. bus galima dalyvauti žaidime „Valdovo kariaunos pėdsakais“, kuris vyks Valdovų rūmų ekspozicijoje. Žemėlapį su žaidimu gaus visi įsigiję bilietą į Valdovų rūmų muziejų. Bilietų kainos: suaugusiesiems – 10 Lt, moksleiviams, studentams, senjorams – 5 Lt. Nemokamai įleidžiami vaikai iki 7 m., vaikų ir vaikų globos namų auklėtiniai, neįgalieji.

* 11–18 val. nemėgstantys žaisti galės apžiūrėti parodą „Vytautas Didysis su Ona ir kiti Europos valdovai XVI a. pradžios akvarelėse“, kuri rodoma antrajame Valdovų rūmų aukšte. Tai proga paskutinįsyk šiais metais pasigrožėti akvarelėmis su žymiausiais XVI a. Europos valdovais. Įėjimas su muziejaus bilietu.

* 11, 13 ir 15 val. Lankytojų vestibiulio auditorijoje vyks A.Matonio filmo „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ peržiūros. Įėjimas nemokamas, bet vietų skaičius ribotas.

* 11 ir 14 val. vyks edukaciniai renginiai „Mes Žalgirio lauke“. 12.30, 15.30 val. – edukaciniai renginiai „Žalgirio mūšio riterio popierinio modelio dirbtuvėlės“. Renginių kaina moksleiviams, studentams, senjorams – 3 Lt, suaugusiesiems – 7 Lt. Būtina registracija el. paštu renginiai@valdovurumai.lt.

* 16–19.30 val. Valdovų rūmų Didžiajame kieme vyks brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ senosios rikiuotės mokymai. Įėjimas nemokamas.

* 18 val. lankytojų vestibiulio auditorijoje prasidės dailininko B.Leonavičiaus triptiko „Žalgiris. 1410 m. liepos 15-osios rytas“ pristatymas. Įėjimas nemokamas.

* 19.30 val. Valdovų rūmų prieigose – iškilmingas Žalgirio mūšio pergalės minėjimas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.