„Tai, ką radome, pranoko visus lūkesčius. Kapavietėje paminklas yra pastatytas tik vienam žmogui – 1905 metais palaidotam grafui S.K.Kosakovskiui, tačiau, mūsų žiniomis, čia atgulė ir Varšuvoje 1911 metais mirusi jo žmona Sofija. Tačiau po kapu atsivėrusiame rūsyje, kuris išeina už kapo ribų, vietoj minėtų dviejų žmonių palaikų rasta net tris kartus daugiau.
Veikiančiose kapinėse rasti anksčiau netyrinėtą XIX a. pabaigos–XX a. pradžios laidojimo rūsį pavyksta labai retai“, – sakė archeologiniams tyrimams vadovaujantis laisvai samdomas vilnietis archeologas Atas Žvirblys.
Jis patikino, kad jo dešimties metų darbo praktikoje toks vertingas radinys yra pirmas.
Archeologai rūsyje nieko nelietė, nejudino, nė vieno karsto neatvėrė – visi radiniai buvo tik nufotografuoti ir aprašyti. Visa ši medžiaga bus perduota tirti kitų sričių specialistams – istorikams, antropologams. Tikimasi, kad sudėjus visų tyrimų išvadas pavyks nustatyti, kieno palaikai aptikti šiame rūsyje.
Norėjo patikrinti išgirstus gandus
Grafo S.K.Kosakovskio šeimos kapavietės archeologinius tyrimus organizavo Ukmergės rajono savivaldybė vykdydama rajono istorijos ir kultūros paveldo objektų, žymių kraštiečių atminimo įamžinimo 2011–2020 metų programą. Jos netrumpame sąraše numatyta deramai pagerbti ir didikų – Vaitkuškio dvaro savininkų Kosakovskių – atminimą.
Norint tai padaryti reikėjo surasti šios XIX amžiuje Lietuvoje garsios ir įtakingos giminės, gyvenusios Ukmergės krašte, pradininko, politinio veikėjo Mykolo Kosakovskio palaikus.
„Remiantis istorine informacija žinoma, kad M.Kosakovskis ir jo šeimos nariai buvo palaidoti Pašilės Šv.Barboros bažnyčioje. Sovietmečiu, 1962 arba 1964 metais, bažnyčią uždarius ir joje įrengus kino teatrą “Raketa“, visi maldos namų rūsyje rasti karstai su didikų palaikais buvo kažkur išgabenti.
Vieni spėliojo, kad palaikai sunaikinti, o kiti pasakojo matę, kaip karstai iš bažnyčios buvo atvežti į Pašilės kapines, į rūsį, esantį po M.Kosakovskio proanūkio S.K.Kosakovskio kapu. Norėdami patvirtinti arba paneigti tokius gandus nusprendėme organizuoti šios kapavietės archeologinius tyrimus“, – sakė Ukmergės rajono savivaldybės Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Zareckas.
Paties S.K.Kosakovskio iniciatyva 1891 metais įkurtose ir 1,1 hektaro plotą užimančiose Pašilės kapinėse jokie archeologiniai tyrimai iki šiol nebuvo atliekami. Nuo 1997 metų kapinės buvo praplėstos – joms skirta dar 2,6 hektaro.
Atkasė ir išvežė sunkvežimį žemių
Spalio pradžioje kapinėse pradėjus kasinėti buvo planuojama S.K.Kosakovskio palaidojimo vietoje kasti ne giliau kaip iki metro nuo esamo žemės paviršiaus ir ištirti du plotus – kapo vietoje ir prieš kapą.
Po kapaviete esančio rūsio skliautai atsidengė atkasus vos apie 30–50 centimetrų žemių sluoksnį. Archeologų laukė svarbiausias uždavinys – rasti įėjimą į rūsį.
„Žinios apie tai buvo prieštaringos. Vieni sakė, kad į rūsį galima patekti laipteliais, esančiais priešais kapą, o kiti tvirtino, kad šioje vietoje buvęs tik rūsio langelis.
Šioje vietoje teko iškasti beveik visą sunkvežimį žemių, kol mums prieš akis atsivėrė laipteliai ir rūsio durys. Jos buvo neužrakintos, o tik velke užkištos.
Jas atvėrę išvydome vaizdą, kuris labiau priminė netvarkingai, paskubomis sumestų karstų sandėlį, o ne žmonių palaidojimo vietą. Atkreipėme dėmesį į du dydžiu išsiskiriančius karstus – vienas mažas, tikriausiai vaiko, o kitas labai didelis, kažkoks trigubas“, – pasakojo J.Zareckas. Jis net neabejoja, kad dar sovietmečiu ir rūsys, ir visi jame esantys karstai buvo atidaryti ir patikrinti. Jei juose ir būta ko nors vertingo, tikrai jau surasta ir paimta.
Tai patvirtina ir gyventojų pasakojimai, esą sovietmečiu kurį laiką įėjimas į rūsį buvo uždengtas akmenine plokšte su įrašais. Kai ją kažkas pavogė, į atvirą rūsį netrukdomas galėjo patekti kas tik norėjo. Tik po kiek laiko sovietų valdžia nusprendė įėjimą į rūsį ir žemyn vedančius laiptelius užpilti žemėmis.
Rūsio durys vėl bus užpiltos žemėmis ir dabar, atlikus visus archeologinius tyrimus.
Manoma, kad identifikuoti rūsyje esančius palaikus pavyks jau po kelių mėnesių. Tolesnį jų likimą – palikti rūsyje ar perlaidoti kitur – nuspręs rajono valdžia.
* * *
M.Kosakovskis gimė 1733 metais Karaliaučiuje. Ukmergės krašte jis įsikūrė 1764 metais, nusipirkęs čia Vaitkuškio dvarą, ilgainiui tapusį giminės rezidencija.
1781 metais M.Kosakovskis šio dvaro savininkams išrūpino paveldimą grafų titulą
1791 metais M.Kosakovskis netoli dvaro rūmų esančiame Pašilės kaime pastatė bažnyčią, kuri ilgai buvo naudojama kaip dvaro koplyčia. Kalbama, kad į ją patekti buvo galima ir požeminiu tuneliu, nutiestu nuo dvaro rūmų.
M.Kosakovskis mirė 1798 metais ir buvo palaidotas Pašilės bažnyčioje. Ten pat vėliau buvo palaidoti ir kai kurie kiti šios giminės atstovai.
