Galiausiai jis buvo nesantuokinis Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Jogailaičio sūnus, o tai reiškė, kad buvo pažeistas ir kilmės iš teisėtos santuokos reikalavimas.
Ši aplinkybė tuo metu buvo visiems gerai žinoma, o Jono santykis su dinastija buvo išreikštas itin specifine oficialaus titulo forma – Jonas iš Lietuvos kunigaikščių.
Gali būti, kad Žygimantas Jogailaitis su sūnumi siejo ir kitus, kiek tai buvo įmanoma nesantuokiniam vaikui, planus. Tik būdamas 32 metų, Jonas ryžosi priimti aukštesnius vyskupo šventimus, o tai reiškė galutinį pasaulietinio gyvenimo išsižadėjimą.
Vilniaus vyskupu jis jau tarnavo 12 metų. Per tą laiką pasižymėjo uoliai eidamas pareigas: perstatė po gaisro nukentėjusią Vilniaus katedrą, steigė naujas parapijas, sutvarkė vidinę kapitulos organizaciją, paskelbė naują jos statutą, rūpinosi žmonių sielovada ir bažnytinėmis pajamomis.
1536 m. vyskupas Jonas buvo perkeltas į Poznanę, tačiau ten daug nuveikti nespėjo dėl ankstyvos mirties. Per vyskupavimo metus susiklostė glaudus vyskupo ryšys su Vilniumi.
Testamentu jis išreiškė valią būti palaidotas Vilniaus katedroje. Paskutinis vyskupo Jono noras buvo įvykdytas.
