Tačiau po karo prasidėjusi sparti miesto plėtra dar labiau nutvieskė nakties dangų – observatorija ir vėl atsidūrė sostinės centre, todėl imta ieškoti naujos, atokios ir tamsios vietos teleskopams.
Taip 1969 metais nuspręsta observatoriją įkurti Molėtų rajone, apie 70 km nuo Vilniaus nutolusiuose Kulionyse. „Kalva, iš trijų pusių apsupta ežerų ir mažai apgyvendinta, idealiai tiko žvaigždėms, planetoms ir kitiems dangaus kūnams stebėti“, – pasakojo VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutui priklausančios Molėtų astronomijos observatorijos (MAO) paskaitininkas Saulius Lovčikas.
Didžiausias teleskopas
Tų pačių metų rudenį jau buvo sumontuotas 25 cm skersmens Cassegraino sistemos teleskopas – juo pradėti fotometriniai žvaigždžių tyrimai. Prabėgus penkeriems metams observatorijoje atsirado dar vienas, 63 cm skersmens, teleskopas refraktorius, kartu pirmasis žvaigždžių stebėjimo įrenginys pakeistas nauju, 51 cm skersmens Maksutovo sistemos fotografiniu teleskopu.
Ramioje ir tamsioje vietoje ant Kaldinių kalvos 1975 metais pradėta astronomijos mokslo centro plėtra – pastatytas administracinis pastatas su laboratorijomis, mokslinė biblioteka, konferencijų salė su viešbučiu. 1991-aisiais Molėtų astronomijos observatorijoje pradėjo veikti ligi šiol didžiausias visoje Šiaurės Europoje 165 cm skersmens Ritchey–Chrétieno sistemos teleskopas reflektorius, sveriantis beveik 24 tonas.
Dangus vienas, o kryptys – trys
Kaip pasakojo S. Lovčikas, pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais ėmė kurtis dvi atskiros įstaigos: Molėtų astronomijos observatorija, kurioje atliekami moksliniai tyrimai, stebimas dangus, kaupiama medžiaga teleskopais, ir Etnokosmologijos muziejus – žmonių, bendruomenių santykį su aplinka ir kosmosu pristatantis centras, smalsuolius viliojantis ir įspūdinga statinių architektūra.
Čia pat, Kulionių kaime, 1992 metais įkuriama ir dar viena įstaiga – Molėtų krašto muziejuje esanti senovinė dangaus šviesulių stebykla.
Galinga technika – pasaulinio lygio tyrimams
MAO bokšte įrengtu didžiausiu Šiaurės Europoje teleskopu atliekami stebėjimai, o duomenys apdorojami spektrografu bei kitomis moderniomis technologijomis. Tokią galingą įrangą tenka vėdinti ir džiovinti net azotu. „Tai didžiulis kompiuteris. Viskas yra automatizuota, o teleskopą galima valdyti nuotoliniu būdu ir iš Vilniaus“, – aiškino specialistas.
Observatorijos įranga ir surinkti duomenys padeda atlikti tarptautinius kosmoso tyrimus, o teleskopais renkama informacija sukaupiama fotometrinės sistemos duomenų bazėje. Ja gali naudotis kitų šalių astronomai atlikdami žvaigždžių stebėjimo tiriamuosius darbus.
Molėtų observatorija taip pat yra kosmoso stebėjimo programos WET (Whole Earth Telescope) dalis.
„Pavyzdžiui, vieną žvaigždę vienu metu tam tikrą laiką stebi keletas Europos teleskopų – Vilniaus, Varšuvos ir Budapešto. Žemei sukantis, stebėjimus perima vis labiau į Vakarus esantys teleskopai. Taip vykdomas nenutrūkstamas dangaus kūnų matavimas, stebimas cikliškumas, nustatomi dėsningumai ir pan. Būtent taip atsirado ir astroseismologiniai – žvaigždės paviršiaus kitimų – stebėjimai“, – WET programos veikimo principą aiškino S. Lovčikas.
Žvaigždžių žemėlapis – ateities kosmoso keliautojams
Molėtų astronomijos observatorijoje žvaigždžių katalogai sudarinėjami pasirenkant tam tikras dangaus sritis. Štai Lietuvoje neblogai matyti Persėjo ir Kasiopėjos žvaigždynai. Kaip teigia observatorijos paskaitininkas, astronomai dangaus kūnus tiria pagal tai, kuri sritis juos domina.
„Tarkime, tamsiųjų tarpžvaigždinės medžiagos debesų tyrimas Kasiopėjos žvaigždyno kryptimi. Mokslininkai, kurie ištyrė šią vietą, atstumus, dydį, tankį, sudaro, jei galima šiek tiek pajuokauti, žemėlapį būsimiems kosmoso keliautojams“, – šyptelėjo specialistas.
Išradimai, tinkami net ir NASA
Turėdama galingą įrangą ir puikius mokslininkus, Lietuva tapo tarptautinės astronomų sąjungos nare, o ateityje priklausys ir Europos kosmoso agentūrai (ESA) – dėl narystės jau pasirašyti protokolai.
„Juk Lietuva jau yra paleidusi tris palydovus, ruošiasi ir ketvirtojo paleidimui. Be to, mūsų šalies mokslininkai yra sukūrę įrenginius astronautams, kuriuos gali naudoti net ir NASA“, – laimėjimus vardijo observatorijos paskaitininkas.
Be įvairiausių tiesioginių dangaus kūnų tyrimų ir stebėjimų, Molėtų astronomijos observatorijoje organizuojami tarptautiniai kursai specialistams, studentams, mokslininkams.
