Rėkyvos ežere – intriguojančios sudužusio naikintuvo paieškos

Klaipėdos universiteto mokslininkai, kurie pernai Baltijos jūros dugne aptiko Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vokiečių nuskandintą vienintelį Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona“, užsimojo naujam žygiui - pasiryžę su kariškiais atrasti Rėkyvos ežere tarpukariu nuskendusį lietuvišką oro pajėgų naikintuvą Letov Šmolik 20L.

Toks lėktuvas Letov Šmolik 20L tarpukariu patyrė avariją ir nugarmėjo į Rėkyvos ežero dugną.  <br> KU nuotr.
Toks lėktuvas Letov Šmolik 20L tarpukariu patyrė avariją ir nugarmėjo į Rėkyvos ežero dugną.  <br> KU nuotr.
 Klaipėdos universiteto ir Karinių oro pajėgų vadovai pasirašė sutartį.<br> KU nuotr.
 Klaipėdos universiteto ir Karinių oro pajėgų vadovai pasirašė sutartį.<br> KU nuotr.
 Istorikai ir kariškiai įgyvendins bendrą projektą.<br> KU nuotr.
 Istorikai ir kariškiai įgyvendins bendrą projektą.<br> KU nuotr.
 Istorikai ir kariškiai įgyvendins bendrą projektą.<br> KU nuotr.
 Istorikai ir kariškiai įgyvendins bendrą projektą.<br> KU nuotr.
 Istorikai ir kariškiai pasirašė bendradarbiavimo sutartį.<br> KU nuotr.
 Istorikai ir kariškiai pasirašė bendradarbiavimo sutartį.<br> KU nuotr.
 Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvai Letov Šmolik 20L.<br> KU nuotr.
 Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvai Letov Šmolik 20L.<br> KU nuotr.
 Naikintuvas Letov Šmolik 20L.<br> KU nuotr.
 Naikintuvas Letov Šmolik 20L.<br> KU nuotr.
Lėktuvų Letov Šmolik 20L pilotai neišvengė avarijų.<br> KU nuotr.
Lėktuvų Letov Šmolik 20L pilotai neišvengė avarijų.<br> KU nuotr.
 Feliksas Vaitkus prie lėktuvo, kuriuo perskrido Atlantą.<br> KU nuotr.
 Feliksas Vaitkus prie lėktuvo, kuriuo perskrido Atlantą.<br> KU nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Gediminas Pilaitis

Jan 10, 2018, 9:08 AM, atnaujinta Jan 10, 2018, 11:53 AM

Atgal į karo aviacijos praeitį

Klaipėdos universiteto (KU) ir Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) atstovai patvirtino, jog ši idėja jau subrandinta ir net suplanuota ko ne iki smulkmenų. Jie ketina ne tik atrasti, bet ir iškelti į dienos šviesą tarpukariu į Rėkyvos ežero (Šiauliu r.) gelmes nugarmėjusį karo lėktuvą Letov (Šmolik) Š-20L. Taip pat bus ieškoma okupacijos pradžioje sovietinių okupantų sunaikintų lietuviškų orlaivių.

Klaipėdos universitete rektorius Eimutis Juzeliūnas ir Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas jau sukirto delnais - pasirašė sutartį dėl švietėjiško projekto „Žemė-vanduo“ įgyvendinimo sutelktomis jėgomis. Pagrindinis partnerių tikslas – atversti užmirštus Lietuvos karinių oro pajėgų istorijos puslapius.

Pirmoji paieškos ir pažinimo ekspedicija startuoja pavasarį. KU istorikai ir kariškiai tikisi, kad jiems pavyks iš Rėkyvos ežero gelmių iškelti 1930 metais per pratybas avariją patyrusio ir nuskendusio KOP lėktuvo Letov Š-20L liekanas – variklį, ginkluotę, kitas sunkiąsias dalis. Tuomet kartu su lėktuvo žuvo ir jaunas lakūnas.

Antrojo ekspedicijos etapo maršrutas nusidrieks į Šilėnų miške (Šiaulių r.) tarpukariu buvusį Lietuvos kariuomenės aviacijos poligoną. Ten bus ieškoma 1940 metų rudenį sovietų sunaikinto orlaivio „Lituanika II“, kuriuo lakūnas Feliksas Vaitkus 1935 metais perskrido Atlanto vandenyną, fragmentų.

Žvalgyba miške ir po vandeniu

„Mūsų ryšiai su kariuomene – glaudūs ir tvirti. Simboliška, kad universiteto miestelis yra įsikūręs buvusiose kareivinėse. Čia dažnai vyksta kariuomenės renginiai, šauktiniai prisiekia tarnauti tėvynei“, - užsimezgusia draugyste su kariais džiaugėsi Klaipėdos universiteto rektorius, profesorius Eimutis Juzeliūnas

Projektą „Žemė – vanduo“ pristatęs KOP vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Alvydas Tamošiūnas atskleidė istorinį numatomų ekspedicijų kontekstą ir jų prasmę. KU vyresnysis mokslo darbuotojas Vytautas Jokubauskas apžvelgė Lietuvos kariuomenės istorijos tyrimų raidą, kalbėjo apie jų reikšmę šiais laikais.

KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikai ir kariškiai, vadovaujami profesoriaus akademiko Vlado Žulkaus ir nardymo instruktoriaus Valerijaus Krisikaičio, pernai rudenį žvalgė Rėkyvos ežerą - įvertino dugną, gylį, dumblo storį. Lokalizuota ir vieta, kurioje guli nuskendusio orlaivio liekanos.

Lietuvos karo aviacijos praeitimi susidomėjęs A.Tamošiūnas skersai išilgai išvaikščiojo Šilėnų mišką, kuriame dar dunkso senosios aviacijos bazės statinių liekanos.

Projektas „Žemė-vanduo“ skirtas Lietuvos karinių oro pajėgų 100-osioms įkūrimo metinėms pažymėti.

Iš čekų nupirko naikintuvus

Projekto dalyvius sudominęs lėktuvas Letov Šmolik 20L - Čekoslovakijos tarpukario aviacijos pramonės gaminys. Prahoje 1924 metais surengus aviacijos parodą, Lietuva nusprendė įsigyti tokių naikintuvų. Jų apžiūrėti į Čekoslovakiją buvo nuvykęs garsus aviatorius ir konstruktorius Antanas Gustaitis.

Po to pasirašyta sutartis įsigyti aštuonis vienviečius naikintuvus Letov Š-20, kurių kaina siekė 53 tūkst. 800 Amerikos dolerių. Specialiai Lietuvai pagamintiems lėktuvams prie skiriamųjų numerių buvo pridėtos raidės L.

Jau 1925 metų balandžio pabaigoje naikintuvai išbandyti ore. Juos perėmė į Prahą atvykę Lietuvos karo aviacijos pasiuntiniai A. Gustaitis ir Leonardas Peseckas. Tų pačių metų vasarą Letov Š-20 pakrauti ant geležinkelio platformų ir išgabenti į Kauną.

Lėktuvus vadindavo „šmolikais“

Laikinojoje sostinėje naikintuvai Letov Š-20L priskirti pirmąjai oro eskadrilei. Lietuvos karinių oro pajėgų lakūnai juos pagal konstruktoriaus Aloiso Šmoliko pavardę praminė „šmolikais".

A.Šmolikui pavyko sukurti gerų aerodinaminių savybių 7,44 metrų ilgio, dviejų menčių propelerio naikintuvą. Jo sparnų ilgis siekė 9,7 metro. Variklis ir du sinchronizuoti firmos „Vickers“ kulkosvaidžiai buvo padengti diuraliuminio skarda. Kiekvienas turėjo po 400 šovinių.

Variklio aušinimo skysčio radiatoriai buvo pritvirtinti ant pagrindinių važiuoklės atramų. Visi Lietuvai parduoti naikintuvai Letov Š-20 buvo padengti tipiško Čekoslovakijos karo aviacijoje naudoto kamufliažo dažais.

Ore būta skaudžių tragedijų 

Letov Š-20L pasirodė esą jautrūs suktukams. 1927 m. liepos 16-ąją tokiu naikintuvui į orą pakilusiam vyresniajam leitenantui Vincui Mačiokui sugedo variklis. Jis stengėsi lėktuvą apsisukti ir nusileisti aerodrome, tačiau netekęs greičio lėktuvas pateko į suktuką ir sudužo. Lakūnas žuvo.

1930 metų birželio 13-ąją virš Rėkyvos ežero šaudant į žemės taikinius, į vandenį įsirėžė viršilos Antano Kairaičio valdomas Letov Š-20L. Jaunas naikintuvo pilotas irgi žuvo.

Suktuku įsirėžęs į žemę 1931 metų gegužės 16-ąją žuvo „šmoliką“ pilotavęs vyresnysis leitenantas Erikas Mačkus, o 1934 m. birželio 25 dieną – lakūnas mokinys Leonas Meškėnas.

Paskutinysis Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas Letov Š-20L prieš pat Raudonosios armijos invaziją 1940 metais buvo nurašytas.

S.Dariaus pamėgtas lėktuvas

Lietuvos aviacijos legenda Steponas Darius pasižymėjo ne tik narsa. Kai karo aviacijos vadas  generolas leitenantas Juozas Kraucevičius 1925 metais jį perkėlė į pirmąją eskadrilę, kad ten tarnavęs jo giminaitis lakūną prigriebtų už nepaklusnumą, S.Darius vienintelį malonumą patyrė skraidydamas lėktuvu Letov Š-20L.

Naujosis kartos čekų naikintuvas su galingiausiu to meto karo aviacijos varikliu „Hispano-Suiza 8Fb“ (300 AJ) svėrė daugiau kaip toną ir galėjo nuskristi 528 kilometrus, išvystydavo maksimalų 256 kilometrų per valandą greitį - 50 kilometrų didesnį nei kiti tuomečiai Lietuvos karo aviacijos lėktuvai.

Didesnis buvo ir Letov Š-20L tūpimo greitis, todėl pilotams reikėdavo būti itin atidiems, kad pataikytų nusileisti į tuo metu dar ankštą Kauno aerodromą. Lėktuvo aukščio lubos – 7200 metrų.

Prieš istorinį skrydį per Atlantą buvęs karo lakūnas S.Darius prisipažino, jog mylimiausias lėktuvas, kuriuo jam kada nors teko kilti padangę, buvo vienvietis mišrios konstrukcijos čekų biplanas "šmolikas" - Letov Š-20L.

Sunaikino ir F.Vaitkaus orlaivį

Šilėnuose ieškoma „Lituanica II“ – lėktuvas, kuriuo lietuvis karo lakūnas F. Vaitkus 1935 metų rugsėjį skrido per Atlanto vandenyną iš Niujorko į Kauną. Ambicingam aviatoriui tąkart pavyko pakartoti pirmtakų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno ankstesnįjį transatlantinį skrydį.

Tiesa, narsuolis F.Vaitkus dėl techninių gedimų nukrito ir šiek tiek apsilamdė šonus Airijoje. Greitai suremontuotas jo lėktuvas perduotas Lietuvos karinėms oro pajėgoms, buvo naudotas kaip mokomasis.

„Lituanikos II“ likimas nebuvo rožėmis klotas. Lietuvoje įsigalėję raudonieji okupantai dalį KOP lėktuvų Šilėnų poligone sunaikino kaip taikinius. Tarp jų veikiausiai buvo ir F.Vaitkaus lėktuvas, čia atsidūręs 1940 metų spalį.

Šilėnuose aerodromas įkurtas 1931 metais.  Dvi žvalgybos eskadrilės buvo dislokuotos Šiauliuose. Vienai jų priskirta ir F.Vaitkaus „Lituanica II“. Raudonarmiečiams okupavus Lietuvą, tik devyni jų užgrobti ir į Ukmergę nuskraidinti lėktuvai „ANBO 41“ tapo Sovietų kariuomenės eskadrilių dalimi.

Kitus Šiauliuose buvusius lietuviškus lėktuvus okupantai suvertė į kapinyną. Jų liekanų galėjo išlikti miškuose.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.