This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Pirmuoju šalies fotografu dažnai tituluojams grafas Tiškevičius turėjo bohemiškų polinkių

Grafas Tiškevičius buvo ekscentriškas žmogus.
Grafas Tiškevičius.
Aukcione bus parduodama grafo Tiškevičiaus nuotrauka „Vialos valstiečiai“.

Vaikystę praleidęs Raudondvaryje ir vos dešimties metų gyventi į Paryžių dėdės išvežtas grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius (1852–1935) jau sulaukęs pilnametystės paveldėjo milžiniškus turtus Rusijoje ir Prancūzijoje. Tokia prabanga atrišo jam rankas ne tik demonstruoti aristokratišką ekstravaganciją, bet ir puoselėti savo bohemiškus polinkius.

B.H.Tiškevičius nuo pat vaikystės mėgo prabangius pasiplaukiojimus garlaiviais ir jachtomis. Būdamas vos 21-erių, jis nuosava jachta nukeliavo į JAV. Paviešėjęs Niujorke ir aplankęs Niagaros krioklį, grafas susipažino su savo būsimąja žmona Klara Elizabeth Bancroft, kilusia iš įtakingos laivų savininkų Peabody šeimos. Grafas tada pasirodė itin nekantrus: netrukus pasipiršo ir vestuvės įvyko jachtoje pakeliui atgal į Europą. 

Grįžęs jis netrukus susipažino su garsiu burlaivių statytoju Augustinu Normandu, kurio paprašė pastatyti jam didelę prabangią jachtą, kuri savo modernia įranga stebino ir patyrusius jūrininkus. Naująjį savo žaisliuką B.H.Tiškevičius pavadino žemaitiška tarme „Žemajtej“ (žemaičiai).

Savo prabangiajai jachtai Benediktas Henrikas buvo iškėlęs ambicingų tikslų – su ja jis norėjo apiplaukti aplink pasaulį, tačiau vėliau šios idėjos atsisakė. 

Jūra nebuvo vienintelė Raudondvario grafo aistra. Jis, kaip buvo būdinga to meto aristokratams, mėgo medžioti egzotinius žvėris. Iš laiškų matyti, kad B.H.Tiškevičius kvietė savo pusbrolį Benediktą kartu plaukti į Sudaną medžioti dramblių, krokodilų ir liūtų.

Savo ekstravagancija jis vietinius gyventojus ypač stebino būdamas Lietuvoje. Po kelionės į Kiniją jis į Raudondvarį parsivežė kinišką palankiną – neštuvus su stogu, taip pat kinų drabužių, šviestuvų. Jo pageidavimu, Raudondvario parke vakarais būdavo iškabinti šimtai kiniškų lempų, kumečiai apsirengdavo kinų rūbais ir palankinu nešiodavo grafą, apsirengusį mandarino drabužiais.

Prabangus grafo hobis

Ekscentriškasis grafas mėgo ne vien gaudyti vėją vandenynuose ar medžioti egzotiškus gyvūnus. Turtingas gyvenimas leido B.H.Tiškevičiui mėgautis tuo metu itin prabangiu hobiu – fotografija. Įsigijęs geriausią įmanomą to laiko aparatūrą, fotografijai jis paskyrė didžiąją dalį savo gyvenimo.

„Tiškevičius buvo keliautojas, troškęs naujų įspūdžių jūrų kelionėse, kuriuos talentingai įamžindavo meninėse fotografijose“, –  teigė jo kūrybos ir biografijos tyrinėtoja dr. Aldona Snitkuvienė.

Vaikystę praleidęs Raudondvaryje ir vos dešimties metų gyventi į Paryžių dėdės išvežtas grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius jau sulaukęs pilnametystės paveldėjo milžiniškus turtus Rusijoje ir Prancūzijoje. Tokia prabanga atrišo jam rankas ne tik demonstruoti aristokratišką ekstravaganciją, bet ir puoselėti savo bohemiškus polinkius. Archyvo nuotr.

Grafas buvo įsirengęs dvi fotolaboratorijas: vieną Paryžiuje, kitą – Vialos dvare netoli Minsko. Fotoaparatas jį lydėjo visose išvykose. Iš kelionių po Europą, Afriką, Ameriką bei Tolimuosius Rytus jis parsiveždavo itin įdomių nuotraukų.

B.H.Tiškevičius palaikė glaudžius ryšius su Prancūzijos fotografų elitu, jo laboratorijoje prie Paryžiaus posėdžiaudavo prestižinio fotoklubo prezidiumas, o grafas finansiškai rėmė šio klubo leidžiamą žurnalą. Jo nuotraukos buvo eksponuojamos Lvove, Berlyne, Varšuvoje bei Vilniuje.

Svarbus meninis palikimas

B.H.Tiškevičius nebuvo vien tik eilinis paparacis, mėgavęsis elitine draugija. Kaimyninė Baltarusija grafą vadina pirmuoju šalies fotomenininku, apie jį sukūrė dokumentinį filmą. Baltarusių menotyrininkai jo kūrybą laiko europinio lygio, o paties Benedikto Henriko asmenybę lygina su kompozitorių Mykolo Kleopo Oginskio ir Stanislovo Moniuškos bei poeto Adomo Mickevičiaus biografijomis.

Neseniai parodą surengę baltarusiai neturi nei vienos originalios Benedikto Henriko darytos fotografijos. Panaši situacija ir Lietuvoje: keletą nuotraukų turi Kretingos muziejus, vieną – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje rengtose parodose Vilniuje ir Kaune, kaip ir 2016-aisiais Minske, buvo eksponuojamos tik fotografijų kopijos.

Kai 1993 m. buvo surasti grafo nuotraukų originalai viename Paryžiaus sendaikčių turguje, tai buvo prilyginta sensacijai, nes buvo laikoma, kad didžioji dalis B.H.Tiškevičiaus darbų pražuvo negandų – karų, gaisrų, perversmų ir stichijų – sūkuryje.

Vaikystę praleidęs Raudondvaryje ir vos dešimties metų gyventi į Paryžių dėdės išvežtas grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius jau sulaukęs pilnametystės paveldėjo milžiniškus turtus Rusijoje ir Prancūzijoje. Tokia prabanga atrišo jam rankas ne tik demonstruoti aristokratišką ekstravaganciją, bet ir puoselėti savo bohemiškus polinkius. Archyvo nuotr.

Meno ir kultūrinių vertybių aukciono ARS VIA direktorius Algirdas Petraitis teigė, kad grafo Tiškevičiaus fotografijos yra itin retas grobis kolekcininkams, todėl galima pasidžiaugti, kad rugsėjo pabaigoje dar keletą originalių nuotraukų bus galima įsigyti varžytinėse: „Jo darbų, kaip ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, antikvarinėje rinkoje tiesiog nebūna – tokie jie yra unikalūs ir reti“.

A.Petraitis tikino, kad grafo fotografijos turi aukštą meninę vertę, už savo darbus jis yra gavęs ir apdovanojimų. „1876 m., kai gimė žinomas fotomenininkas Janas Bulhakas, grafas B.Tiškevičius Filadelfijoje jau atsiiminėjo aukso medalį, gautą už Pasaulinėje parodoje eksponuotas unikalias fotografijas iš kelionės po Alžyrą. Jos laikomos vienais pirmųjų reportažinės fotografijos bandymų pasaulyje“, – pasakojo aukciono ARS VIA vadovas.

Šiandien yra žinoma, kad vienas grafo fotografijų albumas su 86 nuotraukomis yra saugomas fotografijos išradėjo Nicephore‘o Niepce‘o vardu pavadintame muziejuje Chalon-sur-Saone mieste Prancūzijoje, 76 nuotraukas turi Karališka pilis Varšuvoje, po vieną ar kelias nuotraukas galima rasti Varšuvos nacionalinėje bibliotekoje ir nacionaliniame muziejuje.