Istorinė koplyčia šių metų spalį buvo naujai pašventinta ir po kelerių metų pertraukos, kaip skelbiama LSMU pranešime, atnaujintoje koplyčioje vėl aukotos šv. Mišios, kurioms vadovavo J. E. Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ.
„Tai - džiugi akimirka, nuteikianti viltingai. Tarp amžinybės ir mūsų gyvenimo nėra priešpriešos. Šiame pasaulyje svarbus rūpestis žmogumi, kuriam reikia pagalbos ir sveikatos, o amžinybė šiems veiksmams suteikia prasmę. Tegu ši koplyčia pasitarnaus kaip galimybė pamatyti gyvenimo visumą dar plačiau. Žmogus yra daugiau nei cheminių junginių sankaupa ar jame vykstantys biologiniai procesai. Jis pašauktas didesniems dalykams. Tai liudija ir ši koplyčia, susijusi su Lietuvos istorija, su garbingais žmonėmis, kurie matė prasmę ir siekė daugiau“, - kalbėjo Kauno arkivyskupas metropolitas.
Arkivyskupas metropolitas įteikė padėkas už atnaujintą koplyčią LSMU rektoriui prof. Remigijui Žaliūnui, LSMU administracijos ir finansų direktoriui Justui Babarskui, Medicinos fakulteto dekanui prof. Algimantui Tameliui, Apgyvendinimo ir poilsio pastatų priežiūros skyriaus vedėjui Algiui Kunauskui, MA Pastatų priežiūros skyriaus vedėjui Vaidui Juozui Žvinakiui.
Universiteto kapelionas monsinjoras Artūras Jagelavičius, padėkojęs už gerą valią, kilniaširdiškumą visiems, nuo kurių priklausė Šv. Roko koplyčios atkūrimas, sakė, kad šv. Mišių aukai reikalingi daiktai buvo supirkti iš šviesios atminties Vytauto Palioko dirbtuvės, o jo šeima padovanojo koplyčiai 1808 metais gamintą indą, iš kurio dalijama Šventoji Komunija.
Kaune, A. Mickevičiaus gatvėje, esantys LSMU Medicinos akademijos (tarpukariu - Vytauto Didžiojo universiteto) Centriniai rūmai buvo pastatyti 1931-1933 metais pagal moderniosios architektūros pradininko Vladimiro Dubeneckio projektą. Rūmuose suprojektuota koplyčia šiuo metu yra viena seniausių Lietuvos akademinėje erdvėje veikiančių koplyčių. Daugelyje kitų šalies aukštųjų mokyklų tokios religinės paskirties patalpos įkurtos po 2006-ųjų, kai buvo pasirašytas Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) bei Lietuvos vyskupų konferencijos memorandumas.
„Yra žinių, kad tarpukariu tuomečio Vytauto Didžiojo universiteto Anatominės katedros koplyčią prižiūrėjo vienuolės. Sovietmečiu į Kauno medicinos institutą pertvarkytoje aukštojoje mokykloje koplyčios patalpose veikė universiteto leidykla ir spaustuvė. Šaliai atgavus nepriklausomybę, atkurta ir sakrali šių patalpų funkcija. Koplyčia buvo uždaryta dėl 2014-2016 metais vykusių LSMU Centrinių rūmų rekonstrukcijos ir atnaujinimo darbų, o šiemet ji akademinei bendruomenei atsivėrė atnaujinta: suremontuotos patalpos, įsigyta naujų liturginės paskirties baldų, įrengtas naujas altorius ir tabernakulis.
LSMU Medicinos fakulteto Anatomijos instituto profesorius Dainius Haroldas Pauža pabrėžė, kad koplyčia Lietuvos sveikatos mokslų universitetui svarbi ne tik akademinės sielovados tikslais. Tai - sakrali erdvė, kurioje pagarbiai atsisveikinama su kremuotais palaikais asmenų, paaukojusių savo kūnus mokslo tikslams“, - teigiama LSMU pranešime.
Stasys Girėnas (iki 1931-ųjų - Stanislovas Girskis) bei Steponas Darius už santaupas įgytu lėktuvu 1933 metų vasarą iš Jungtinių Amerikos Valstijų pakilo skrydžiui per Atlantą. Tačiau Lietuvos taip ir nepasiekę, abu narsūs vyrai tragiškai žuvo. Po mirties lakūnų kūnai buvo balzamuoti. 1937 metų lapkričio 1-ąją perkelti į mauzoliejų Kauno senosiose kapinėse. Pakartotinam balzamavimui palaikai 1940-aisiais sugrąžinti į Vytauto Didžiojo universiteto (dabar - LSMU) Medicinos fakultetą. 1964 metais lakūnų palaikai buvo palaidoti Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinėse.
ELTA yra skelbusi, kad keletą metų puoselėtos idėjos legenda tapusių žmonių palaikus sugrąžinti į Kauno senąsias kapines (dabar Ramybės parkas) buvo atsisakyta. Tačiau atminimo lentele parke paženklinta vieta, kur buvo lakūnų mauzoliejus.
