Kruopštus restauratorių darbas truko dvejus metus. Bidonas buvo perpjautas, o nuo menkiausio prisilietimo yrantys lapai iš pradžių buvo laikomi šaldiklyje, vėliau lėtai atitirpinami, plaunami, džiovinami, atskiriami ir sutvirtinami.
Specialistai teigia, kad aptiktieji dokumentai yra didžiausias per pastaruosius du dešimtmečius vienoje vietoje rastas Lietuvos partizanų archyvas.
Arklu užkabino dangtį
2016-ųjų rudenį Balsupių kaime (Marijampolės sav.) traktorininkas, ardamas ūkininko Rimtauto Šaukščiaus laukus, užkabino surūdijusį bidono dangtį.
„Bidoną iškasėme, laužtuvu atidarėme dangtį. Dar prieš atidarant maniau, jog rasime kokių nors dokumentų, nes iš istorijos žinau, kad neramiais laikais žmonės dokumentus slėpdavo būtent taip.
Popieriai buvo gerokai sudrėkę. Nenorėjome sugadinti, todėl per daug nesklaidėme, o surištų į krūvelę apskritai nejudinome“, – prieš dvejus metus „Lietuvos rytui“ pasakojo R.Šaukščius.
Jis su sūnumi Daugirdu bidoną su dokumentais nuvežė į Marijampolės kraštotyros muziejų.
Tikėjosi išskirtinio radinio
Jo darbuotojai kėlė versiją, jog tarp šių sutrūnijusių dokumentų gali būti iki tol daug kartų nesėkmingai ieškotas 1918 metų Nepriklausomybės Aktas.
Versija nebuvo iš piršto laužta. Netoli tos vietos, kur buvo rastas bidonas, yra prezidento Antano Smetonos kanceliarijos vadovo Pijaus Bielskaus brolio sodyba. Yra žinoma, kad P.Bielskus joje slėpė iš Kauno atvežtus dokumentus.
„Liudininkai teigė, kad kai sovietai atėjo į Lietuvą, P.Bielskus Nepriklausomybės Aktą, kurį 1925-aisiais jam perdavė signataras Petras Klimas, atvežė į ūkininkaujančio brolio Vinco sodybą.
Po kiek laiko P.Bielskus buvo ištremtas į Sibirą. Iš tremties grįžo tik Vinco duktė. Jai tėvas buvo patikėjęs paslaptį apie slepiamus dokumentus.
Jų buvo ketinama ieškoti, tačiau sodyboje apgyvendintos svetimos šeimos nenorėjo, kad būtų kasinėjama“, – teigė Marijampolės kraštotyros muziejaus direktorius Antanas Pileckas.
Kai bidonas su blogos būklės dokumentais atsidūrė restauratorių rankose, paaiškėjo, jog tarp jų nėra Nepriklausomybės Akto.
Muziejui atidavė tik bidoną
Bidone buvo slepiami 1945 m. įkurtos Tauro apygardos partizanų vado įsakymai, rinktinių vadų suvažiavimų protokolai, leidinio „Kovų keliu“ egzemplioriai.
Smarkiai drėgmės ir rūdžių pažeistų dokumentų restauravimą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Kitais metais dokumentai bus suskaitmeninti, su jais bus galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo skaitykloje.
„Į mūsų muziejų restauruoti dokumentai nesugrįš, nes pagal įstatymą jie turi būti saugomi Ypatingajame archyve. Pas mus liko bidonas, kuriame buvo rasti dokumentai“, – sakė Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus laikinasis vadovas Laurynas Bernotas.
