Radiniai Zapyškio bažnyčioje nenustoja stebinti: žmonių palaikai, monetos, žiedai

Šv.Jono krikštytojo bažnyčios Zapyškyje restauravimo ir tvarkybos darbai prasidėjo 2017 metų rudenį.

Kauno rajone esanti šv.Jono Krikštytojo bažnyčia restauruojama. Kitais metais pabaigus darbus ji bus apšviesta ir pritaikyta visuomenės reikmėms.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno rajone esanti šv.Jono Krikštytojo bažnyčia restauruojama. Kitais metais pabaigus darbus ji bus apšviesta ir pritaikyta visuomenės reikmėms.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektė-restauratorė J.Šarkauskaitė-Šimkuvienė džiaugėsi atradimais.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektė-restauratorė J.Šarkauskaitė-Šimkuvienė džiaugėsi atradimais.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didžiausias atradimas – vyro ir moters portretai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didžiausias atradimas – vyro ir moters portretai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ant sienų atrasti XIX amžiuje tapyti koncekracijos kryžiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ant sienų atrasti XIX amžiuje tapyti koncekracijos kryžiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Archeologai bažnyčios viduje aptiko senovines kriptas, kurios buvo išplėštos, o vėliau užpiltos ir užmūrytos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Archeologai bažnyčios viduje aptiko senovines kriptas, kurios buvo išplėštos, o vėliau užpiltos ir užmūrytos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kriptose archeologai aptiko prabangių liturginių žvakių dalių bei audinio skiautę, nuaustą iš aukso ir vario gijų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kriptose archeologai aptiko prabangių liturginių žvakių dalių bei audinio skiautę, nuaustą iš aukso ir vario gijų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tyrinėjant bažnyčią nustatyta, kad ji greičiausiai pastatyta anksčiau, nei iki šiol manyta, – XVI amžiaus pradžioje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tyrinėjant bažnyčią nustatyta, kad ji greičiausiai pastatyta anksčiau, nei iki šiol manyta, – XVI amžiaus pradžioje.<br>M.Patašiaus nuotr.
M.Patašiaus nuotr.
M.Patašiaus nuotr.
Ekspertai nustatė, kad plytos bažnyčios statybai buvo išdegtos Kaune ir atplukdytos Nemunu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekspertai nustatė, kad plytos bažnyčios statybai buvo išdegtos Kaune ir atplukdytos Nemunu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Dec 9, 2018, 12:03 PM, atnaujinta Dec 9, 2018, 12:04 PM

Projektas, kurio vertė – maždaug 2 mln. eurų, susideda iš dviejų dalių: pastato restauravimo ir jo pritaikymo visuomenės reikmėms.

Iš pradžių archeologiniai tyrinėjimai vyko bažnyčios viduje. Ten buvo atrasti žmonių palaikai. Manoma, kad tai XVI–XVII a. palaidoti vietos gyventojai. Visi žmonės buvo laidojami paprastai, mediniuose karstuose. Jų beveik neišliko. Greta palaikų atrasta monetų, aprangos detalių.

Buvo tyrinėjamas ir bažnyčios šventorius. Atrasti mūriniai gana dideli – 7 metrų pločio ir 6 metrų ilgio – pamatai. Paties pamato plotis – 1 metras. Tai buvo didelis netikėtumas ir sėkmė.

Archeologai žemėje rado ir varpo liežuvį, todėl manoma, kad priestatas buvo su varpine.

Prie bažnyčios archeologai rado ir nemažai įvairių daiktų – iš vario ir kitų metalų lydinių pagamintą moterišką ir vyrišką žiedus, siuvėjo antpirštį, nemažai medalionų ir kryželių su lotyniškais ir lenkiškais užrašais, dviejų nedidelių metalinių liturginių varpų šukių. Aptikta ir monetų. Tarp jų – retas XVI amžiaus viduryje kaldintas Žygimanto Augusto pusdenaris su Gedimino stulpais.

Archeologai ir restauratoriai, tyrinėjantys vieną gražiausių Lietuvoje – Zapyškio bažnyčią, džiūgauja. Jie aptiko radinių, kurie byloja, kad gotikiniai maldos namai senesni, nei manyta, ir pastatyti iš Kaune degtų plytų.

Kauno rajone esanti Zapyškio bažnyčia yra Kaune stovinčios Šv.Gertrūdos bažnyčios sesuo. Tuo įsitikinusi architektė-restauratorė Neringa Šarkauskaitė-Šimkuvienė ir jos kolegos. Anksčiau buvo manoma, kad Šv.Jono Krikštytojo maldos namai Zapyškyje buvo pastatyti kiek vėliau.

Kad bažnyčia yra senesnė, specialistai įsitikino tyrinėdami ir restauruodami bažnyčios vidų. Pastaruoju metu čia buvo rūpinamasi išlikusia sienine tapyba. Darbų metu tyrinėtojai aptiko ne vieną vertingą radinį.

Atgyjantis gotikos perlas ateityje bus skirtas visuomenės reikmėms.

Bažnyčia statyta anksčiau

Pernai pradėjus Zapyškio bažnyčios tyrinėjimus, juos iš pradžių lauke ir maldos namų viduje atliko archeologai.

Vėliau darbų ėmėsi restauratoriai.

Jiems vadovavusi N.Šarkauskaitė-Šimkuvienė pasakojo, jog iki šiol buvo manoma, kad Zapyškio bažnyčia buvo pastatyta XVI amžiaus antrojoje pusėje ir ją statė Povilas Sapiega.

Tačiau dabar atlikti tyrimai rodo, kad ji iškilo XVI amžiaus pradžioje. Bažnyčios fundatorius buvo Jonas Sapiega, o jo sūnus Povilas tik tęsė darbus.

Tai patvirtina faktai, kad Zapyškio bažnyčia savo planavimu, stiliumi artima Kauno Šv.Gertrūdos bažnyčiai, kuri buvo pastatyta XV amžiaus antrojoje pusėje.

„Nustatyta ir tai, kad abiejų bažnyčių plytos yra vienodos. Matyt, Sapiegos jas iš Kauno atsiplukdydavo Nemunu“, – pasakojo architektė-restauratorė.

Netikėtumas – portretai

Vieni įdomiausių specialistės aptiktų radinių – sieninė bažnyčios tapyba.

„Didžiausias netikėtumas, kad ant vienos sienos radome dviejų žmonių – vyro ir moters – portretus. Greičiausiai tai XVI amžiaus pirmoji pusė, nes piešinys plokščios formos, primena Bizantijos įtaką. Ikonose piešinių kontūrai taip pat buvo įrėžiami. Mums pradėjus dirbti piešinio nebuvo matyti, jį tiesiog apčiuopėme.

Šalia atrastas ir miesto bokštus vaizduojantis piešinys“, – pasakojo N.Šarkauskaitė-Šimkuvienė.

Kitoje bažnyčios pusėje ant sienos laukė dar vienas netikėtumas – to paties laikotarpio tapyta strėlė su lanku.

Greta šių atradimų dabar matyti ir augaliniai sienų tapybos motyvai. Visa tai – taip pat gotikos laikų palikimas.

Darbų metu buvo atidengti ir nutapyti konsekracijos kryžiai. 9 iš jų mena XIX amžiaus pirmąjį ketvirtį. Vienas senesnis – baroko laikotarpio, tapytas XVIII amžiuje. Šiek tiek patyrinėjus bažnyčios išorę jos nišose taip pat buvo aptikta sieninės tapybos likučių. Manoma, kad tai – baroko laikų darbai.

„Darbai dar tęsis, jau atrastą palikimą ir naujus atradimus dar tyrinės įvairių sričių ekspertai“, – sakė N.Šarkauskaitė-Šimkuvienė.

Rado paauksuoto audinio

Tuo metu, kai restauratoriai buvo bebaigią pirmojo bažnyčios vidaus tyrinėjimo etapo darbus, archeologai aptiko dar kelis netikėtus radinius.

„Buvo planuojama suremontuoti du nedidelius balkonus, buvusius bažnyčios viduryje iš šonų. Nuėmus tinką grindinyje pasirodė ertmės, plytų skliautai. Paaiškėjo, kad tai statybų atliekomis užlipdytos kriptos“, – pasakojo archeologas Justinas Račas.

Jose buvo aptikta šiek tiek žmonių kaulų, audinio skiautė su auksuotais ir vario lydinio siūlais, prabangi liturginė žvakidė.

Archeologas mano, kad kriptos bažnyčioje galėjo būti įrengtos XVII–XVIII a.

„Vėliau jos galėjo būti išgrobtos, nebenaudojamos, todėl bažnyčią remontuojant užpiltos statybinėmis atliekomis, į kurias galėjo patekti ir žmonių kaulų bei audinys, kurių statybininkai anuomet nepastebėjo.

Varinę žvakidę taip pat radome tik padedant metalo ieškotojams“, – sakė J.Račas.

Dar vienas įdomus atradimas, buvęs po bažnyčios grindiniu, – masyvi juodojo metalo spyna su raktu. Spėjama, kad ji nukaldinta XVII–XVIII a. Tai vertingas retas radinys.

„Jos kopiją nukaldins meistras, ir spyna bus rodoma bažnyčioje“, – sakė archeologas.

Kryžiai – lyg iš gintaro

Ant bažnyčios stogo jau pastatyti nauji kryžiai. Juos sukūrė Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto Restauravimo dirbtuvių vadovas Raimondas Bridikis.

Jis pasakojo, kad ant bažnyčios kryžių nebuvo jau 100 metų.

Architektas Gintaras Prikockis sumanė, kad nauji kryžiai turi būti su vitražo elementais, nes vitražai buvo būdingi gotikos laikotarpiui.

R.Bridikis sukūrė kryžių metalines konstrukcijas, kurios buvo įstiklintos geltonu perregimu lietiniu stiklo vitražu.

Vienam kryžiui buvo panaudotos 33 vitražo detalės. Dviejų didžiųjų kryžių aukštis yra beveik 2 metrai, mažojo – 60 centimetrų.

„Kai šviečia saulė, jos spinduliai gražiai lūžta stikle ir jie primena gintarą“, – sakė restauratorius.

Bažnyčia bus apšviesta

Restauruota bažnyčia ateityje bus pritaikyta visuomenės reikmėms.

Jau kitą savaitę gotikinėje šventovėje vyks kamerinės muzikos koncertas, visuomenei bus pristatyti iki šiol atliktų darbų rezultatai.

Bažnyčia ir jos prieigos bus tvarkomos ir kitais metais. 1 ha ploto sklype šalia šventovės bus įrengti šviečiantys elementai, žymintys buvusio šventoriaus ribas. Ant jų bus galima ir atsisėsti.

Bažnyčia kitais metais bus apšviesta.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.