Pasak legendos, bičiulius sukurti žymiąją giesmę paskatino sugedę bažnyčios vargonai. Mat reikėjo per Kūčių pamaldas išsiversti be jų, tad J.Mohras paprašė F.Gruberio pritaikyti melodiją jo seniau sukurtam eilėraščiui, kad giesmę galėtų atlikti du solistai ir choras su gitaros pritarimu. Per „Tylios nakties“ premjerą tenoro partiją atliko pats teksto autorius J.Mohras, o boso – kompozitorius F.Gruberis.
Stulbinama šios dainos sėkmės istorija prasidėjo nuo atsitiktinumo. Statant naujus vargonus Oberndorfe F.Gruberis susipažino su meistru iš Tirolio, kuris perdavė jam patikusį kūrinį savo tėvynainiams, ir Tirolio dainininkų sąjunga įtraukė „Tylią naktį“ į savo repertuarą.
Pirmieji dainą ėmė populiarinti pirštinių mezgėjai – Strasserio šeimos keturių brolių ir sesers kvintetas, atlikęs ją tarptautinėse pirštinių mugėse Leipcige ir Dresdene. Po kvinteto pasirodymo Leipcige kūrinys buvo pirmą kartą išspausdintas Vokietijoje kaip tiroliečių liaudies daina. Tirolietišku stiliumi „Tylią naktį“ anuomet dainavo ir profesionalus Rainerių šeimos kvintetas, atlikęs ją net Rusijos carui Aleksandrui I ir Austrijos kaizeriui Franzui I.
F.Gruberis taip pat dažnai sulaukdavo prašymų atsiųsti dainą ir mielai juos vykdė. Be to, kūrinį persirašinėjo patys dainininkai, priveldami netikslumų į tekstą ir melodiją. Nenuostabu, kad atsirado daug giesmės versijų. Pats F.Gruberis ją pritaikė atlikti ir su orkestru bei įvairiais muzikos instrumentais.
Tačiau autorystės įtvirtinimu kompozitorius nesirūpino, kol vieną dieną jį aplinkiniais keliais pasiekė Berlyno Karališkosios Prūsijos rūmų kapelos užklausimas apie „Tylios nakties“ atsiradimo aplinkybes. Taigi F.Gruberis jas išdėstė raštu, taip paskatindamas visuomenę domėtis kūrinio autoryste.
Šiandien „Tyli naktis“ skamba pasaulyje net keliais šimtais kalbų ir tarmių. Dar XIX amžiuje krikščionių misionierių dėka ji pasiekė Šiaurės Afriką, Pietų Ameriką ir Naująją Zelandiją. Pirmojo pasaulinio karo metais Vakarų fronte per Kūčias abiejose stovyklose skambėdavo ši daina.
Minint jos šimtmetį, net buvo sumanyta pastatyti F.Gruberio ir J.Mohro bei jųdviejų kūrinio garbei koplyčią Šv. Mikalojaus bažnyčios vietoje – pati bažnyčia per 1909-ųjų potvynį buvo nusiaubta vandens stichijos ir nugriauta. Tačiau dėl Didžiojo karo pasekmių kertinis koplyčios akmuo buvo padėtas tik 1924-aisiais.
Anuomet imta plačiau domėtis ir „Tylios nakties“ autorių biografijomis. Paaiškėjo, kad F.Gruberis sukūrė kelis šimtus kompozicijų, tik dauguma jų neišliko. Muzika jam buvo gyvenimo prioritetas, nors tėvai tikėjosi, kad sūnus perims jų profesiją ir taps linų audėju.
F.Gruberis nuo mokyklos lavino muzikinius gabumus, o pats tapęs mokytoju prisidurdavo prie menko uždarbio vargonavimu. Dainą „Tyli naktis“ jis sukūrė mokytojaudamas seniausioje Austrijos pradinėje mokykloje Arnsdorfe.
Netoli Oberndorfo esančiame Arnsdorfo miestelyje F.Gruberis gyveno 21 metus. Arnsdorfo parapijos bažnyčioje dar stovi vargonai, kuriais jis grojo. Vėliau šviesuolis mokytojavo Berndorfe ir beveik 30 metų dirbo Haleino miesto parapijos choro regentu ir bažnyčios vargonininku.
Zalcburgietis J.Mohras buvo trečias iš keturių nesantuokinių vienišos motinos vaikų. Tačiau Zalcburgo katedros vikaro finansinė parama leido jam studijuoti filosofiją ir teologiją. Be Oberndorfo parapijos Šv.Mikalojaus bažnyčios, J.Mohras tarnavo vikaru dar dviejuose Austrijos miesteliuose.
„Tylios nakties“ koplyčios altoriuje yra patalpinta J.Mohro kaukolė. Jam skirtas šiaurinis aštuoniakampės koplyčios vitražas, o F.Gruberiui – pietinis. Oberndorfo bažnyčios aikštėje 1928 metais pastatytas ir bronzinis paminklas dainos autoriams.
