Kaune verčiamas niekam nežinomos istorijos puslapis

Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerijoje atidaryta paroda „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“. Tokios parodos Lietuvoje – tikra retenybė, mat joje galima pamatyti meno kūrinius, įvairius buityje naudojamus daiktus, atgabentus tiesiai iš Marijos ir Kurto Tilmansų buto.

Parodos „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“ eksponatas.
Parodos „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“ eksponatas.
A.Snitkuvienė su Lietuvą susijusių eksponatų ieško visame pasaulyje.
A.Snitkuvienė su Lietuvą susijusių eksponatų ieško visame pasaulyje.
Parodos „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“eksponatas.
Parodos „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“eksponatas.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 8, 2019, 8:59 AM, atnaujinta Feb 8, 2019, 8:59 AM

„Bandėme atkurti tikro tarpukario verslininko interjerą ir lankytojams parodyti tai, kas niekur nebuvo matyta anksčiau“, – apie parodą LRT PLIUS laidai „7 Kauno dienos“ pasakojo renginio kuratorė, muziejininkė dr. Aldona Snitkuvienė.  

Grafų Tiškevičių tyrinėjimai nuvedė į Niujorką

A.Snitkuvienė – ne šiaip paprasta muziejininkė. Šios moters indėlis tyrinėjant grafų Tiškevičių giminės kultūrinį palikimą buvo įamžintas viso pasaulio istorikus sužavėjusioje knygoje „Grafai Tiškevičiai ir jų palikimas“.

„Kadangi esu muziejininkė, mane visą gyvenimą domino rinkinių tyrinėjimas, jų patekimo į muziejų istorija. Grafų Tiškevičių giminės kultūrinio palikimo tyrinėjimas taip pat prasidėjo nuo rinkinių istorijos. Paprastai  nedirbu tik savo muziejuje – mane domina Lietuvos ir viso pasaulio muziejai – kokie istoriniai reliktai, kur ir kada pasklido.

Ieškodama faktų apie Tiškevičius, nuklydau labai toli – net iki „Metropolitan“ muziejaus Niujorke. Taip jau išėjo, kad 33 šalių muziejų eksponatai buvo surinkti į vieną darbą, kuris truko net aštuonerius metus“, – apie ilgai trukusius Tiškevičių šeimos tyrinėjimus pasakojo A.Snitkuvienė.

Eksponatus iš M.Tiškevičiaus kolekcijos pirko pats Luvras

Tačiau grafų Tiškevičių tyrinėjimai neapsiėjo be atradimų, nustebinusių net ir pačią muziejininkę.

„XIX a. pabaigoje buvo madinga kaupti įvairias meno dirbinių kolekcijas. Mykolas Tiškevičius buvo aistringas kolekcininkas, bandęs išgryninti savo kolekciją, kuri Romoje – labai vertinga, tačiau po jo mirties buvo parduota.

Šis faktas mane labai nuliūdino – rodos, gražiausi, vertingiausi eksponatai tiesiog pradingo. Bet kreipiausi į Luvro muziejų Paryžiuje ir gavau rengiamo aukciono katalogo kopiją, kuris yra itin unikalus – jame galima rasti pirkėjo užrašą, kuriame šis parašęs, kas įsigijo vieną ar kitą daiktą bei už kokią kainą. Iš šio katalogo  man pavyko pusę aukcione parduotų eksponatų surasti, sužinoti, kur jie yra šiandien.

Net Luvro muziejus nusipirko kelis eksponatus  iš M.Tiškevičiaus kolekcijos. Pastebėjau, kad vertingiausi eksponatai taip paprastai neprapuola – jų galutinis savininkas vis dėlto tampa muziejus“, – netikėtais atradimais džiaugėsi Aldona.

Sužinojo daug nauja

Pasak pašnekovės, tas pats nutiko ir su žymiais tarpukario verslininkais Tilmansais – atsekusi jų istoriją, A.Snitkuvienė archyve rado dokumentus ir pradėjo labiau gilintis į tarpukario verslininkus.

„Pagal registrą identifikavau visus Lietuvoje saugomus eksponatus ir tuo pat metu domėjausi, kas gi tie Tilmansai – tuo metu juos pažinojau labai menkai. Man buvo labai malonu, kad turėjau galimybę prisidėti prie nežinomos istorijos puslapio Kaune atvertimo“, – apie parodą „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“ užsiminė muziejininkė.

Nuo Lietuvos dvarų iki Egipto

Nedaug kas žino, kad A.Snitkuvienė domisi ne tik Lietuvos dvarais ir tarpukario verslininkais, bet ir senovės Egipto istorija.

„Labai dažnai lankytojas ateina į muziejų ir klausia: iš kur jūs tokie turtingi? Iš kur gavote XVIII a. vazą? Visiems labai smalsu, iš kur atkeliavo senoviniai reliktai, kaip muziejai turtėja ir gauna įdomių eksponatų.

Pamenu, kai sovietmečiu manęs iš Rusijos atvykę egiptologai nustebę klausinėjo: „Iš kur visa tai?“ Šis klausimas, atvirai pasakius, mane pribaigė, ypač mintis, kad negaliu į jį atsakyti, nes nežinau. Tada pradėjau domėtis žmonėmis, kurie surinko šiuos minėtus Egipto eksponatus, jų pomėgiais, kelionėmis, tikslais – tai irgi yra rinkinių istorija, kurią atskleidžiau knygoje „Lietuva ir senovės Egiptas“, – teigė pašnekovė.

Senovės Egipto ekspozicijoje – išskirtiniai eksponatai

Prakalbus apie senovės Egipto eksponatus Lietuvoje, kyla klausimas: ar lietuviai yra sukaupę pakankamai senovinių reliktų, kad būtų galima bent dalele prisiliesti prie senovės istorijos?

„Žinoma, ne, tačiau esame dėkingi už tai, ką turime. Turint tiek, kiek mes, jau galima pasakoti istorijas iš praeities muziejaus lankytojams. Ši ekspozicija – vienintelė tokia Lietuvoje.

Turime pirmųjų Europoje pagamintų porceliano gaminių – raudonosios masės dirbinių, kuriais mes labai didžiuojamės ir kurie yra datuojami antruoju dešimtmečiu“, – apie tai, ar vaikštinėdami po Lietuvos muziejus, galime pažinti senovės Egiptą, atskleidė A.Snitkuvienė.

Kaunas verslininkų Tilmansų akimis

„Man Kaunas – labai įvairiapusis miestas, kuris iš kiekvieno istorinio etapo atrodo vis kitaip. Jeigu kalbame  apie tai, kokį Kauną matė verslininkai Tilmansai, svarbu paminėti, kad jų namuose lankėsi žymūs politikos, diplomatijos veikėjai, menininkai ir kūrėjai.

Jų namus supo prabanga, auksiniai įrankiai. Tilmansai, nors ir nebūdami kolekcininkais, pagal savo skonį formavo namų ir biurų interjerą, o kartu diktavo tam tikrą madą tuometinei Kauno aukštuomenei“, – sakė  muziejininkė A.Snitkuvienė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.