Kaune jau beveik 30 metų veikia Lietuvos aviacijos muziejus. Šis mūsų aviacijos istoriją ir oro techniką pristatantis objektas laukia atnaujinimo darbų.
Bet mieste kuriamas ir kitas su technika susijęs objektas – Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos skyrius. Eksponatai jau atgabenti ir dabar statomi VI forto teritorijoje.
Abiejų muziejų atstovai pravėrė jau veikiančių ar tik formuojamų ekspozicijų duris ir papasakojo apie įdomiausius eksponatus.
Garlėkis tapo simboliu
Greta seniausio Europoje 1919 metais įrengto Stepono Dariaus ir Stasio Girėno aerodromo Aleksote jau 29 metus veikia Lietuvos aviacijos muziejus. Šiame muziejuje yra beveik 20 tūkstančių eksponatų.
Pirmojo aukšto salėse galima susipažinti su įdomia Lietuvos aviacijos istorijos pradžia.
„Ji siekia 1850 metus, kai aviacija domėjęsis Aleksandras Griškevičius sugalvojo skraidantį aparatą, kuris lyg namas turėjo stogą, taip pat drugio sparnus, oro balioną, ratus. Jis buvo pavadintas Žemaičio garlėkiu ir dabar yra muziejaus emblema“, – pasakojo muziejaus Aviacijos istorijos ir leidybos skyriaus vedėjas Aistis Lukoševičius.
Lietuviškus lėktuvus naikino
Rimtesnė mūsų aviacijos istorija prasidėjo tarpukariu kuriantis ir stiprėjant valstybei. Neatsiejama jos dalimi buvo karo lakūnas Jurgis Dobkevičius. 1922 metais jis sukūrė ir sėkmingai išbandė pirmąjį lietuviškos konstrukcijos lėktuvą „Dobi-I“.
Deja, 1926 metais J.Dobkevičius tragiškai žuvo Aleksoto aerodrome bandydamas paties sukonstruotą lėktuvą „Dobi-III“.
Kita iškili asmenybė buvo Antanas Gustaitis. Jis ne tik rūpinosi mūsų aviacijos tobulėjimu, jaunų specialistų rengimu, bet ir konstravo garsiuosius ANBO – „Antanas nori būti ore“ lėktuvus, siekė, kad apie mūsų aviatorius ir jų darbus sužinotų pasaulis.
„Deja, jo sukurti lėktuvai Lietuvą okupavus buvo sunaikinti, atsitiktinai išliko tik vienas, pirmasis ANBO. Jis buvo išardytas ir ilgai gulėjo dėžėse. Tik po kelių dešimčių metų orlaivis buvo rastas ir dabar eksponuojamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje“, – sakė A.Lukoševičius.
Saugomi ir lakūnų karstai
Kitoje muziejaus salėje pagarbos duoklė atiduota S.Dariui ir S.Girėnui. Kiek makabriška, bet čia stovi cinkuoti ir medžiu dengti karstai, kuriuose žuvę lakūnai iš Vokietijos okupuotos Lenkijos teritorijos buvo pargabenti į Kauną.
Čia pat yra ir vienintelis muziejuje skraidantis aparatas – „Lituanicos“ kopija. Ją sukonstravo ir pagamino žinomas aviatorius Vladas Kensgaila, kai 1982 metais buvo kuriamas filmas „Skrydis per Atlantą“. Dabar šis lėktuvas į orą pakyla išskirtinėmis progomis.
Muziejuje atiduota pagarba ir Amerikos lietuviui Feliksui Vaitkui, kuris 1935 metų rugsėjo 21–22 dienomis lėktuvu „Lituanica II“ perskrido Atlanto vandenyną. Lakūnas turėjo leistis Kaune, bet taip jo ir nepasiekė – kelionė baigėsi Airijoje.
Boružėles kūrė vaikams
Muziejuje yra ir dar per 40 skraidymo aparatų. Tarp jų – lietuviški ir Lietuvoje naudoti sklandytuvai, tarp kurių išsiskiria Broniaus Oškinio sklandytuvų kolekcija.
Lietuvos sklandymo pradininkas, sklandytuvų kūrėjas ir sklandytojas 1932 metais sukūrė lietuvišką sklandytuvą T-1.
Vėliau sukonstravo sklandytuvus BRO-2 ir BRO-3 ir dar 23 modifikacijų sklandymo aparatus.
Sovietų Sąjungoje, Simferopolio aviacijos dirbtuvėse, buvo pradėta B.Oškinio sklandytuvų BRO-9 „Žiogas“, BRO-11 „Pionierius“ ir BRO-12 serijinė gamyba. Jais sklandytojai skraidė visuose buvusios Sovietų Sąjungos aviacijos sporto klubuose.
Muziejuje yra ne vienas B.Oškinio sklandytuvas, tarp jų ir vaikams treniruotis skirtas BRO, kuris paprastai buvo vadinamas „Boružėle“. Juo treniruotis gali pradėti vaikai nuo 8 metų.
Greta šių aparatų yra ir naujausias muziejaus lėktuvas. Tai ANBO-51 sumažinta kopija, valdoma radijo bangomis. Jis taip pat gali skristi. Lėktuvą sukūrė Arkadijus Kazlauskas ir 2018 metais perdavė muziejui.
„Lietuvos aviacijos istorija byloja, kad lietuviai visais laikais norėjo būti ore. Patys kūrė savo aviaciją, patys įveikė Atlantą, vėliau, kai šalis buvo okupuota, skynėsi kelią sklandymo srityje“, – sakė muziejaus atstovas.
Galima skrieti ir pačiam
Technikos gerbėjams patiks įvairūs muziejuje pristatomi lėktuvų varikliai. Tarp jų – didžiulis BMW sukurtas turboreaktyvinis variklis. Vokiečiai jį sukonstravo 1944 metais.
„Deja, variklis galėjo veikti tik 12 valandų, paskui tapdavo metalo laužu. Toks eksponatas pasaulyje gana retas“, – pasakojo A.Lukoševičius.
Lankytojai patys gali pasėdėti lėktuvo An-2 ir sraigtasparnio Mi-8 treniruoklių kabinose.
Kitame kambaryje įtaisyta ir technika, kuri leidžia suvokti, ką jaučia lėktuvų pilotai. Muziejuje yra akrobatinių lėktuvų simuliatoriai.
Pats naujausias ir dabar didžiausio susidomėjimo sulaukiantis įrenginys – parasparnio simuliatorius. Įsėdus į parasparnio sėdynę, įtvirtintą specialiame rėme, galima užsidėti virtualios realybės akinius ir tarsi skrieti virš Kauno studentų miestelio, laviruoti tarp pastatų.
Dar vieną visai naują ir dar daugiau galimybių turintį simuliatorių muziejaus darbuotojai ketina sumontuoti netrukus.
Primena Baltijos kelią
Išėjus į muziejaus kiemą pasitinka didelių gabaritų orlaiviai. Tai Lietuvos ir Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvai, Karinių oro pajėgų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai.
Aikštelėje galima pamatyti Baltijos kelio dalyvį – lėktuvą An-2. Šiomis dienomis jis ypač populiarus, nes šiemet rugpjūčio 23 dieną minėsime gyvosios grandinės 30-ąsias metines.
Baltijos kelyje skrido du An-2 lėktuvai. Atgavus nepriklausomybę An-2 atiteko Vilniaus aviacijos mėgėjams, bet po truputį iro, tačiau vienas jų laiku pateko į Lietuvos aviacijos muziejų, jame buvo iš dalies restauruotas.
Tai Baltijos kelio dalyvis, iš kurio buvo koordinuojami žmonių srautai, o operatorių užfiksuoti kadrai pasklido po visą pasaulį ir yra muziejuje.
Eksponatų bus per 150
Kaune baigiamas įrengti ir kitas su technika susijęs muziejus. Vytauto Didžiojo karo muziejus anksčiau savo Karo technikos padalinį turėjo Vilniuje. 2017 metais jį buvo nuspręsta perkelti į Kauno VI fortą.
Muziejaus Karo technikos skyriaus vedėja Rita Malinauskienė sakė, kad po atviru dangumi Karo tvirtovės VI forte įkurtą ekspoziciją sudarys Sausumos pajėgų technika ir ginkluotė, Karinių oro pajėgų ir Karinių jūrų pajėgų technika.
Iš viso bus eksponuojama daugiau nei 150 karinės technikos pavyzdžių. Daugiausia jie atskleis laikotarpį nuo 1990 metų iki šių dienų.
Visureigis mena misiją Irake
Tarp naujojo muziejaus eksponatų yra haubica M-50 (M-101) – artilerijos pabūklas, skirtas šaudyti aukšta trajektorija, švedų gamybos 90 mm prieštankiniai pabūklai PV1110, skirti tankams ir šarvuotajai technikai naikinti.
Taip pat minosvaidžiai „Ehrhardt“, pagaminti Vokietijoje. 1919 metais per Nepriklausomybės kovas Lietuvos kariai juos atėmė iš bermontininkų prie Radviliškio. Įdomus ir visureigis „Land Rover M109“, pagamintas Didžiojoje Britanijoje, kurį Lietuvos karinės pajėgos naudojo misijos Irake metu.
Atvežė ir naikintuvą
Birželio 27 dieną Kauną pasiekė ir naikintuvas Su-7. Gyventojai jau iš toli gali pamatyti ant forto įtvirtinimų pastatytą eksponatą. Tai net 4 tonas 500 kg be įrangos sveriantis lėktuvas, sukurtas 1955 metais.
„Naikintuvo Su-7 užkėlimas buvo vienas sunkesnių, nemažai iššūkių pareikalavusių ekspozicijos įrengimo darbų. Nepaisant to, ši išskirtinė muziejinė vertybė, tikimės, pritrauks kiekvieno lankytojo dėmesį ir taps patrauklia Karinių oro pajėgų ekspozicijos dalimi“, – sakė R.Malinauskienė.
Naikintuvas Su-7 sukurtas Suchovo konstruktorių biure, tačiau jau po kelerių metų buvo modernizuotas ir perdarytas į naikintuvą-bombonešį Su-7B. Lėktuvo ilgis – 16,60 m, aukštis – 4,15 m, o sparnų ilgis – 9,31 m. Naikintuvas galėjo pasiekti net 2120 kilometrų per valandą greitį ir pakilti į aukštį iki 15 000 metrų.
1985–1986 metais šis naikintuvas buvo atgabentas iš Afganistano į Zoknius, kur turėjo būti remontuojamas. Vis dėlto po detalios apžiūros buvo nuspręsta jo neberemontuoti, todėl jį nutarta panaudoti kaip paminklą viršgarsinei karo aviacijai.
Tikimasi, kad Karo technikos muziejus pradės veikti po dviejų mėnesių.
Tikisi gauti lėšų rekonstrukcijai
Remigijus Jankauskas, Lietuvos aviacijos muziejaus darbuotojas, buvęs ilgametis direktorius
„Pastatas, kuriame dabar yra muziejus, statytas 1971 metais. Jo būklė jau prasta, nėra eksponatams reikiamos ventiliacijos, per nesandarius langus skverbiasi karštis ar šaltis ir drėgmė.
Planai rekonstruoti muziejaus pastatą yra nuo 2014 metų. Iki šiol parengtas techninis statinio rekonstrukcijos projektas. Bet lėšų jam įgyvendinti vis negaudavome.
Netrukus, liepos mėnesio viduryje, turi paaiškėti, ar jų šį kartą gausime.“
