Kartenos festivalį sumanė šį piliakalnį ir prieigas sutvarkiusio Salantų regioninio parko darbuotojai. „Mes siekiame, kad piliakalnis taptų traukos centru. Džiaugiamės, kad šiemet aktyviai prisijungė ir vietos bendruomenė. Vadinasi, tikslas yra pasiektas“, – sakė Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus.
Šventė prasidėjo iškilminga eisena iš miestelio prie piliakalnio, kurio papėdėje penktadienio vakarą įvyko atidarymas. Per šventę buvo paminėti išnykusių kaimų, gyvenviečių vietovardžiai.
Po Kartenos bendruomenės ir aplinkinių gyvenviečių saviveiklininkų kolektyvų pasirodymo į sceną pakilo Saulius Prūsaitis su grupe, o tūkstantinė minia galėjo mėgautis išskirtiniu reginiu – ant specialaus mėnulio formos ekrano buvo rodomos praėjusių metų šventei sukurtos instaliacijos.
Antrąją festivalio dieną lankytojai buvo pakviesti į gražia tradicija tapusį pažintinį žygį, o likę slėnyje galėjo dalyvauti įvairiuose žaidimuose.
Net 11 piliakalnių savo teritorijoje turintis Salantų regioninio parko kolektyvas yra parengęs pusės dienos žygį aplankant net 7 piliakalnius. 25 km kelionę yra pamėgę žygeiviai, tad kasmet į ją rengiasi vis daugiau piligrimų. Šiemetiniame žygyje dalyvavo per 150 žygeivių.
Piliakalnio papėdėje susirinkę šventės lankytojai galėjo pasidairyti po viduramžių miestelį, susipažinti su XIV a. amatininkais, patys išmėginti savo gebėjimus kūrybinėse dirbtuvėse, paklausyti folkloro kolektyvų, stebėti klojimo teatro spektaklį.
Didelis smalsuolių būrys kelias valandas stebėjo azartišką kovą – penkios komandos varžėsi virvės traukimo varžybose. Kartenos komanda buvo arti pergalės, bet juos finale sustabdė iš Gargždų atvažiavę „Kuršių“ stipruoliai. Jie laimėjo finalą 2:0 ir iškovojo čempionų taurę. Trečiąją vietą pelnė Kūlupėnų kaimo rinktinė.
Ne mažesnio dėmesio sulaukė senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakai“. Iš Lietuvos ir Latvijos atvažiavę entuziastai papasakojo apie XIV a. kovas, supažindino su žemaičių, kuršių, kryžiuočių ir kalavijuočių naudotais ginklais.
Smalsuoliai turėjo galimybę išvysti, kaip atrodė į karą išsirengę Lietuvos didieji kunigaikščiai Kęstutis ir Vytautas. „Vilkatlakai“ parodė pagal 1379 m. oficialius antspaudus rastus šarvuotės komplektus atkurtus šarvus ir ginklus.
Minijos slėnyje susirinkusi tūkstantinė minia klausėsi grupės „Elnio rago miškas“, klaipėdiečių „Memel Band“ koncerto, o vakarą užbaigė charizmatiškojo Sauliaus Petreikio su grupe koncertas.
Temstant žiūrovai suplūdo pasigėrėti tradicija tapusio pagrindinio festivalio akcento – išskirtinės degančių žvakių ir šviesos instaliacijos. Ant piliakalnio sužibo per 1500 uždegtų žvakių, o ant mėnulio formos ekrano buvo rodoma specialiai šiai šventei sukurta šviesos instaliacija.
Kartenos pilis buvo paminėta vieninteliame istoriniame šaltinyje – 1253 m. balandžio 4-osios rašte ją minėjo Kuršo vyskupas Henrikas.
Istorikai įsitikinę, kad ant Minijos slėnyje esančio piliakalnio apie VIII a. buvo pastatyta medinė pilis. Paupyje buvo kuršių gyvenvietė su 300-400 žmonių.
Kartenos pilis sudegė per kuršių sulikimą XIII a. antrojoje pusėje. Istorikai mano, kad ją sudegino kryžiuočių armija. Per kasinėjimus rasti degėsiai patvirtino, kad pilį nusiaubė ugnis. Tikėtina, kad pilis buvo sunaikinta apie 1263 m., nes būtent tais metais šiame krašte vyko mūšiai su kryžiuočiais.
