Netikėti Laisvės alėjos radiniai: monetos, papuošalai ir šiurpios kaukolių grimasos

Kauno centro atnaujinimo darbai pasuko netikėta linkme, kai ties Laisvės alėjos sankryža su E.Ožeškienės gatve buvo rasti seniai palaidotų žmonių kaulai. Remontas sustabdytas. Tai ne pirma staigmena, kurią iškrėtė iš pamatų išjudinta gatvė.

Archeologai svarsto, ar vieta visai šalia Laisvės alėjos, kur rasti palaikai, – tai senosios, iki šiol nežinomos kapinės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Archeologai svarsto, ar vieta visai šalia Laisvės alėjos, kur rasti palaikai, – tai senosios, iki šiol nežinomos kapinės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Miesto sodo teritorijoje archeologai tirdami Kauno kapinių vietas rado viduramžių grindinį ir daugybę prieš šimtmečius mieste gyvenusių žmonių kaulų. Manoma, kad kapinės čia buvo nuo XVII a. iki XIX a. vidurio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Miesto sodo teritorijoje archeologai tirdami Kauno kapinių vietas rado viduramžių grindinį ir daugybę prieš šimtmečius mieste gyvenusių žmonių kaulų. Manoma, kad kapinės čia buvo nuo XVII a. iki XIX a. vidurio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
„Iš tiesų daugelis archeologų visiškai nenori rasti lobio, tarkime, monetų, nes už tai negauna jokio atlygio, tik garbę bei padėkas, ir dar daugybė vargo tą lobį apdoroti, aprašyti“, – kalbėjo O.Fediajevas.
„Iš tiesų daugelis archeologų visiškai nenori rasti lobio, tarkime, monetų, nes už tai negauna jokio atlygio, tik garbę bei padėkas, ir dar daugybė vargo tą lobį apdoroti, aprašyti“, – kalbėjo O.Fediajevas.
Dalis Laisvės alėjos remonto darbų dėl rastų senų palaikų pristabdyti.
Dalis Laisvės alėjos remonto darbų dėl rastų senų palaikų pristabdyti.
Dalis Laisvės alėjos remonto darbų dėl rastų senų palaikų pristabdyti.
Dalis Laisvės alėjos remonto darbų dėl rastų senų palaikų pristabdyti.
Dalis Laisvės alėjos remonto darbų dėl rastų senų palaikų pristabdyti.
Dalis Laisvės alėjos remonto darbų dėl rastų senų palaikų pristabdyti.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2019-08-12 12:30

Praėjusių metų vasarą Laisvės alėjos esminio atnaujinimo darbus atliekantys darbininkai džiūgavo, kai Miesto sode, ties Romo Kalantos skveru, ekskavatoriaus kaušas atsitiktinai užkabino puodynę su krūva Žygimanto Augusto laikų (XVI a. pradžia–vidurys) monetų. Darbininkai dėl to, tiesa, netapo turtuoliais, nemetė remonto darbų Kauno gatvėse ir nepuolė pirkti lošimo namų ir jachtų turtuolių rojuje Monte Karle (Monakas).

Jau vien todėl, kad pernai vasarą rastas lobis – tai daug ne itin brangių sidabrinių monetų, o ir archeologijos mokslui radinys, nors ir reikšmingas, nebuvo itin didelė sensacija.

Bet vis dėlto lobis, radinys, dvelkiantis romantika. O praėjusią savaitę E.Ožeškienės gatvėje aptikti radiniai romantika nedvelkia. Nebent jums būdinga labai jau makabriško stiliaus romantika. Ties Laisvės alėjos ir E.Ožeškienės gatvių sankryža rasti žmonių kaulai: kol kas archeologai suskaičiavo maždaug dvi dešimtis palaidotų (galbūt XVII amžiuje) žmonių palaikus.

Pasirodė spėjimų, kad tai senų, senesnių net negu buvusių prie Miesto sienos (XVII a.) ir iki šiol nežinomų Kauno kapinių liekanos.

Tačiau tokius spėjimus archeologiniams tyrimams vadovaujantys archeologai Diana Tetereva ir Olegas Fediajevas linkę vertinti atsargiai ir net skeptiškai: tyrimai iš esmės pradėti neseniai, o jų baigtis kol kas nenuspėjama. Pagaliau ir radinių kol kas per mažai, kad būtų galima daryti išvadas apie nežinomas kapines.

Tad prosenių kaulus E.Ožeškienės gatvėje kol kas gaubia amžių gūdumoje užrakinta paslaptis. Beje, netoli tos vietos, kur pernai buvo rastas lobis, vėl atliekami archeologiniai tyrimai. Kasinėjama dalis senųjų kapinių (apie 40 kvadratinių metrų), nuo XVII a. iki XIX a. vidurio buvusių prie tuometės miesto sienos (dabartinėje Miesto sodo teritorijoje). Šiomis dienomis archeologų žvalgybą po senojo Kauno kapinių vietas ir apskritai laiko paslėptus kultūrinius sluoksnius atliekantis O.Fediajevas atlaidžiai šypsosi, kai išgirsta nuomonę, esą archeologija – tai romantiška lobių ieškotojo profesija, ne sunkus darbas, o nuolatinis nuotykis.

„Žmonės dažnai įsivaizduoja archeologiją tokią, kokia ji buvo prieš 100 ar daugiau metų, kai iš tiesų buvo stengiamasi rasti kuo daugiau senovinių daiktų. Dabar archeologijos uždaviniai ir pobūdis pasikeitė iš esmės. Kai kurie archeologai mintyse net maldauja, kad tik nerastų monetų lobio“, – šmaikštavo O.Fediajevas.

„Laikinoji sostinė“ ir kalbėjosi su mokslininku apie šiuolaikinės archeologijos ypatumus ir jos vaidmenį vykdant didelės apimties gatvių ir požeminių komunikacijų atnaujinimo darbus.

– Ar galima sakyti, kad vieta E.Ožeškienės gatvėje, kur rasti palaikai, – tai senosios, iki šiol nežinomos kapinės?

– Tiksliai pasakyti kol kas negalime nieko. Tiek, kiek aptikome kaulų, per mažai, kad jau galėtume kalbėti apie čia buvusias kapines. Bet kasinėjimai pradėti dar neseniai, atsikasėme iki 50 metrų į vakarų pusę, ten daugiau kapų neradome. O kai paieškas nukreipėme į kitą pusę, radome dar du palaidojimus. Bet dar gali būti įvairių staigmenų.

– Sakėte, kad E.Ožeškienės gatvėje rasti palaikai – jau krikščionybės epochos palaidojimas. Bet tuomet kokiu laiku tie kaulai atgulė į žemę? Laiko amplitudė labai plati?

– Atvirkščiai, labai nedidelė! Tai negali būti labai senas palaidojimas. Pavyzdžiui, XV a. miesto riba ėjo ties dabartine M.Daukšos gatve. Taigi kapinės E.Ožeškienės gatvėje buvo per toli nuo to meto miesto ribos. Toje vietoje, kur dabar E.Ožeškienės gatvė, buvo gal plynė, gal miškai, netoliese driekėsi kelias į Vilnių ir į Ukmergę. Panaši padėtis ir XVI a. XIX a. ir net XVIII a. čia taip pat nebuvo masiškai laidojami žmonės, priešingu atveju apie tai žinotume iš archyvinių duomenų. Kas lieka? XVII–XVIII a. pradžia. Tačiau konkrečiau bus galima pasakyti tik atlikus išsamesnius tyrimus.

– Ar apie senąsias kapines prie buvusios Miesto sienos (Miesto sodo) galima papasakoti kur kas daugiau ir konkrečiau?

– Taip, ši vieta daugiau tyrinėta. Yra nemažai ir archeologinės, ir archyvinės medžiagos. Prie buvusios Miesto sienos kapinės veikė iki XIX a., o nuo 1847 metų kauniečiai pradėti laidoti prie dabartinio Vytauto prospekto, Ramybės parke. XIX a. Kaunas ėmė sparčiai augti, nes carinės Rusijos imperija suvokė Kauno, kaip pasienio miesto, strateginę reikšmę. Tada buvo suprojektuota ir pradėta užstatyti dabartinė Laisvės alėja.

– O kodėl prieš pradedant gatvių remontą, klojant naujas komunikacijas archeologai negali užsakyti ištirti archyvinę ir archeologinę medžiagą? Tada būtų galima nustatyti, kur buvo kapinės, kiti svarbūs mokslui objektai?

– Tai – jau ne mano kompetencijos sritis, bet su tokiais dalykais nuolat tenka susidurti. Paprasčiausiai tokie darbai organizuojami konkurso būdu. Kuri įmonė pasiūlo mažiausią kainą, ta ir laimi konkursą. Mokslas, istoriniai tyrimai jiems mažiausiai rūpi. Tik kai nutinka kas nors neeilinio, kas nors randama, tada jau kviečiami archeologai.

Mano nuomone, istorinių tyrimų nederėtų suplakti su statybų projektavimo darbais. Štai, pavyzdžiui, dabar, kai buvo atlikti senųjų Kauno kapinių tyrimai Miesto sode, projektuotojai jau žinos, kuriose vietose prie Muzikinio teatro galima atlikti statybos darbus, o į kurias vietas geriau nekišti nosies.

– Bet juk gatvių remonto, požeminių komunikacijų atnaujinimo darbai buvo vykdomi ir sovietiniais laikais. Pavyzdžiui, Laisvės alėja pertvarkyta į pėsčiųjų alėją tais laikais. Kodėl tada nebuvo randama nei palaikų, nei lobių?

– Sovietų laikais archeologija buvo podukros našlaitėlės vietoje, išcenzūruotas, ideologiniais stereotipais supančiotas mokslas. Netgi Rotušės aikštė, senamiesčio širdis, buvo šiek tiek tiriama, tai vadinosi archeologinėmis žvalgytuvėmis. Bet tai buvo daroma labai atsainiai, paviršutiniškai.

O juk vien atidengus kultūrinius sluoksnius Rotušės aikštė gali daug papasakoti apie senąją miesto istoriją. Tuo įsitikinau, kai šiais metais teko atlikti archeologinės priežiūros darbus toje vietoje Rotušės aikštėje, kur buvo trūkęs dujotiekis.

O kadangi jis nutiestas Rotušės aikštėje, paveldo zonoje, buvo privaloma dalyvauti ir archeologams. Taigi net Rotušės aikštėje dar apstu įdomių slėpinių, o ką jau kalbėti apie mažiau tyrinėtas Kauno vietas!

– Kurias vietas Kaune, jūsų manymu, vertėtų patyrinėti, pakasinėti, kur yra didelė tikimybė aptikti lobių?

– Žmonės dar gana naiviai galvoja apie archeologų darbą, juos tapatina su lobių ieškotojais. Iš tiesų daugelis archeologų visiškai nenori rasti lobio, tarkime, monetų, nes už tai negauna jokio atlygio, tik garbę bei padėkas, ir dar daugybė vargo tą lobį apdoroti, aprašyti.

Apskritai ieškoti daiktų jau nėra šiuolaikinės archeologijos uždavinys. Mūsų uždavinys – atlikti tyrimus, konsultuoti, fiksuoti esamą padėtį.

Pavyzdžiui, ten, kur numatomos ar vykdomos statybos ar kiti darbai. Ir tai tik tuo atveju, jei mokslinė archeologinė komisija tam pritaria. Mes komisijai patariame, kad reikėtų atlikti tyrimus vienoje ar kitoje vietoje. Mokslo daktarai pamąsto, pasitaria ir pritaria mūsų siūlymams arba ne.

– Gerai, bet jei atkasami seni palaikai, kaip E.Ožeškienės gatvėje, kas tada daroma? Juk neieškoma giminaičių iš XVII a., kad jie duotų sutikimą perlaidoti?

– Jeigu randami palyginti neseniai mirusio žmogaus ar žmonių palaikai, privalome pranešti policijai, nes tai gali būti smurtinis nusikaltimas, tokiu atveju atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jei kalbame apie senų laikų palaikus, pranešame Kultūros paveldo departamentui.

Bet ir tai nereiškia, kad prosenelių kaulus galima susemti ekskavatoriumi ar nekreipiant dėmesio per juos nutiesti nuotekų vamzdyną.

Mums, archeologams, tai nėra tik paprasčiausiai senovėje gyvenusių būtybių kaulai. Tai – žmonių kaulai, ir visai nesvarbu epocha, tų žmonių tautybė ir tikėjimas. Geriausia, jei tik nėra neišvengiamos būtinybės, vėl užkasti dėl kokių nors priežasčių atkastą kapą atlikus antropologinius tyrimus, jei taip nusprendžiama. Tie, kurie atgulė amžino poilsio, tegul ilsisi.

Pinigus po žeme viduramžiais slėpė ne vien turtingi kauniečiai

Iš „Laikinosios sostinės“ interviu su archeologu Mindaugu Bertašiumi 2018 metų liepos 1 d. apie lobio radybas Laisvės alėjoje (ištraukos).

– Kodėl viduramžiais žmonės užkasdavo savo santaupas? Paslėptų monetų palyginti nemažai randama Kaune, jo apylinkėse. Istorikams pasisekė, kad tais laikais nebuvo bankų, todėl dabar randame lobius? – „Laikinoji sostinė“ paklausė archeologo, monografijos „Dingęs miestas“ autoriaus M.Bertašiaus.

– Žmonės slėpdavo santaupas dėl įvairių priežasčių. Užkasdavo manydami, kad gal kada nors pravers. Tai tarsi investicija į amžinybę. Juk ir šiais laikais dar yra vyresnio amžiaus žmonių, kurie slepia santaupas, kaip sakoma, kojinėse. Viduramžiais užkasdavo būtent neišsilavinę, per vargą variokus sukaupę žmonės, vidutiniokai, kurie nežinojo, kaip panaudoti santaupas, kur jas investuoti. Prie miesto sienos rastas smulkių monetų lobis irgi buvo, spėju, nelabai turtingo pirklio santaupos. Pirkliai investuodavo pinigus, pirkdavo laivus, statydavo namus – puodynėse jų nelaikė.

– Kokie jūsų rasti artefaktai Kaune ar pakaunėje buvo jums įdomiausi, svarbūs mokslui?

– Kaune ir apylinkėse kasinėjimai vyko jau nuo 1982 metų, daug visko buvo rasta – ginklų, papuošalų. Tyrinėjome Marvos, Veršvų, Eigulių kapinynus, pavyko sukaupti daug ankstyvųjų viduramžių istorinės medžiagos. Būtent Kauno apylinkėse kapinynai ypač turtingi ir vaizdžiai atskleidžia savitą baltų kultūrą. Kauno apylinkėse rasti žirgų kapai, nežinomi kituose kraštuose, – juose aptikta puošnių kamanų, pentinų liekanų. Kaip nustatė archeologai, tokia mada vėliau pasiekė net Švediją. Žinoma, kapų tyrinėjimai daug pasako apie ano meto papročius, bet miestietiškos civilizacijos istorijai įdomiausi yra mūrinių pastatų fragmentai, rūsių liekanos.

– Dabartinių Lietuvos istorikų patriarchas Edvardas Gudavičius pažymėjo, kad mūras – tai jau europinės civilizacijos liudijimas. Nuo kada atsiranda mūrinis Kaunas?

– Pirmasis mūro statinys buvo Kauno pilis, sugriauta XIV a. viduryje. Bet tik viena pilis. O nuo XV a. pradžios, XV a. viduryje jau kyla Vytauto ir Šv.Jurgio bažnyčių mūrai, vienuolyno kompleksas senamiestyje. Vienas ankstyviausių mūrinio Kauno pastatų – dabar Dailės akademijai priklausantis neseniai restauruotas statinys Rotušės aikštėje. Spėju, kad tai galėjo būti senoji miesto Rotušė.

– Knygą „Dingęs miestas“ jūs parašėte remdamasis archeologine medžiaga. Ką archeologiniai radiniai byloja apie viduramžių Kauną: ar tai buvęs anuomet klestintis miestas, ar kauniečiai jau tada pasižymėjo verslumu?

– Tikrai galiu pasakyti, kad Kauno, kaip verslių žmonių miesto, įvaizdis susidarė ne tarpukariu ir ne sovietmečiu, o jau viduramžiais!

Taip, Vilnius buvo turtingas diduomenės miestas, politinis centras.

Bet Kaune virte virė prekyba, amatai, Kauno pirkliai keliavo po Vakarų Europą ir jau buvo tiek prakutę, kad pirko antikinius meno kūrinius iš Italijos! Tai įrodo archeologinė medžiaga. Dar 1986 metais, tyrinėdami rūsius prie Nemuno, netoli dabartinio „Daugirdo“ viešbučio viename rūsyje aptikome antikinių skulptūrų fragmentų. Jos čia buvo atsigabentos, kaip spėjama, XVI a., kai Vakarų Europoje buvo kilusi Renesanso banga, antikos meno mada. XVII a. viduryje į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę įsiveržusi Maskvos kariuomenė nuniokojo Kauną, o antikines skulptūras sumetė į rūsį.

Jokių tokių kūrinių, antikinių skulptūrų, nė viename kitame Baltijos šalių mieste – nei Rygoje, nei Taline – nerasta. Vadinasi, Kaunas gyveno Vakarų Europos kultūrinės mados ritmu. Taip, gal buvome pakraštys, tačiau Vakarų Europos civilizacijos pakraštys.

– Tai geopolitiniu požiūriu aktuali pastaba. O kurias vietas Kaune, jūsų nuomone, dar verta patyrinėti archeologams?

– Senamiestis dar nėra kaip reikiant ištirtas. Juk sovietmečiu ką nors statant ar tiesiant požemines komunikacijas archeologiniai tyrimai tinkamai nebuvo atliekami. Net pačią Rotušės aikštę verta patyrinėti. Manau, rastume ne vieną lobį – turiu omenyje ne tiesiogine prasme monetų puodynę, o mokslui vertingų, apie viduramžių Kauną pasakojančių daiktų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.