1988 m. rugpjūčio 23 d., 19 valandą apie du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibo rankomis, sudarydami 600 kilometrų žmonių grandinę nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Lietuvoje šią akciją organizavo ir koordinavo Sąjūdis, Latvijoje – Latvijos liaudies frontas, Estijoje – „Rahvarinne”.
Ši neįtikėtinai sudėtinga koordinacijos bei logistikos prasme akcija buvo surengta epochoje, kurioje neegzistavo nei internetas, nei mobilusis ryšys. Tačiau visus organizacinius iššūkius bei nesklandumus pavyko išspręsti, nes, kaip prisimindamas Sąjūdžio laikus sakė tuometinis Švedijos konsulas Baltijos šalims Larsas Fredenas – „tie lietuviai buvo lyg apsėsti”.
Baltijos kelias pademonstravo Lietuvos, Latvijos ir Estijos visuomenių pasiryžimą siekti nepriklausomybės ir atkreipė pasaulio visuomenės dėmesį į jų taikią kovą dėl teisės gyventi laisvėje. Be to, Baltijos kelias trijų šalių visuomenėms leido patirti išskirtinį bendrystės jausmą.
Dabar Baltijos kelio dalyviai tą 1989-ųjų rugpjūčio 23 dieną prisimena kaip kažką, kas gali nutikti viso labo vieną kartą gyvenime.
Virtualioje parodoje (https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/baltijos-keliu-i-laisve-lvna/exh-131) pateikiami įvairių kolektyvų, valstybinių įstaigų, politinių organizacijų dokumentai (oficialūs raštai, atsišaukimai, deklaracijos, rezoliucijos), gyventojų ir visuomenės veikėjų laiškai, telegramos, mokslo ir politikos atstovų parengtos studijos, pranešimai ir straipsniai Molotovo-Ribentropo pakto bei Baltijos kelio tema, atsiliepimai spaudoje.
Parodos lankytojai gali pamatyti istorinės Baltijos tautų akcijos fotografijas, vaizdo įrašus.
Atsiminimais ir įžvalgomis apie Baltijos kelią dalijasi žymūs visuomenės veikėjai ir šios akcijos dalyviai.
Virtualią parodą parengė Lietuvos valstybės naujasis archyvas.
