Vaikystė sovietinėje Lietuvoje – ir žiauri, ir graudi, ir juokinga

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir įjungus ją į SSRS sudėtį, neišvengiamais tapo fundamentalūs visos socialinės, kultūrinės ir politinės erdvės pokyčiai, turėję pasitarnauti komunistinės utopijos įtvirtinimui. 

Sovietų Sąjungoje vaikai turėjo ypatingą statusą – jie reprezentavo ne tik vaikystės nekaltumą, bet ir „komunistinio rytojaus“ pažadą, o tinkamai ideologiškai ir politiškai paruošti turėjo tapti socializmo garantu.<br> LYA nuotr.
Sovietų Sąjungoje vaikai turėjo ypatingą statusą – jie reprezentavo ne tik vaikystės nekaltumą, bet ir „komunistinio rytojaus“ pažadą, o tinkamai ideologiškai ir politiškai paruošti turėjo tapti socializmo garantu.<br> LYA nuotr.
 LIETUVOS SSR PIONIERIŲ ORGANIZACIJOS AUGIMĄ 1945–1950 M. VAIZDUOJANTI DIAGRAMA. 1950 m. 1940 m. rugpjūčio 24 d. Kauno sporto halėje įvyko pirmasis pionierių sąskrydis-laužas. Įprastinė pionierių uniforma buvo balti marškiniai ir tamsios kelnės ar sijonas. Kartais šią aprangą papildydavo pilotė. Pagrindiniai skiriamieji ženklai buvo raudonas trikampis kaklaraištis ir pionieriaus ženkliukas.<br> LYA nuotr.
 LIETUVOS SSR PIONIERIŲ ORGANIZACIJOS AUGIMĄ 1945–1950 M. VAIZDUOJANTI DIAGRAMA. 1950 m. 1940 m. rugpjūčio 24 d. Kauno sporto halėje įvyko pirmasis pionierių sąskrydis-laužas. Įprastinė pionierių uniforma buvo balti marškiniai ir tamsios kelnės ar sijonas. Kartais šią aprangą papildydavo pilotė. Pagrindiniai skiriamieji ženklai buvo raudonas trikampis kaklaraištis ir pionieriaus ženkliukas.<br> LYA nuotr.
VAIKŲ DARŽELYJE AUKLĖTOJA PASAKOJA VAIKAMS APIE J. STALINO GYVENIMĄ IR VEIKLĄ. <br> LYA nuotr.
VAIKŲ DARŽELYJE AUKLĖTOJA PASAKOJA VAIKAMS APIE J. STALINO GYVENIMĄ IR VEIKLĄ. <br> LYA nuotr.
MOKSLO METŲ PRADŽIOS ŠVENTĖ. Vilnius. [1950 m.]<br> LYA nuotr.
MOKSLO METŲ PRADŽIOS ŠVENTĖ. Vilnius. [1950 m.]<br> LYA nuotr.
PIONIERIŲ STOVYKLA. Vilnius, Valakampiai. [1950 m.]  <br> LYA nuotr.
PIONIERIŲ STOVYKLA. Vilnius, Valakampiai. [1950 m.]  <br> LYA nuotr.
PIONIERIAI TRIMITININKAI LIETUVOS PIONIERIŲ I SĄSKRYDŽIO ATIDARYME. Vilnius, Spartako (vėliau Žalgirio) stadionas. 1950 m. <br> LYA nuotr.
PIONIERIAI TRIMITININKAI LIETUVOS PIONIERIŲ I SĄSKRYDŽIO ATIDARYME. Vilnius, Spartako (vėliau Žalgirio) stadionas. 1950 m. <br> LYA nuotr.
LAZDIJŲ RAJONO SEILIŪNŲ AŠTUONMETĖS MOKYKLOS PIONIERIAUS LAIŠKAS ŽURNALO „GENYS“ REDAKCIJAI APIE MOKYKLOS SPALIUKŲ ORGANIZACIJOS VEIKLĄ. 1962 m. lapkričio 29 d. Į spaliukų organizaciją buvo priimami 6–10 metų vaikai. Vienos klasės spaliukai sudarė grupę. Grupei vadovavo pionierius arba komjaunuolis.<br> LYA nuotr.
LAZDIJŲ RAJONO SEILIŪNŲ AŠTUONMETĖS MOKYKLOS PIONIERIAUS LAIŠKAS ŽURNALO „GENYS“ REDAKCIJAI APIE MOKYKLOS SPALIUKŲ ORGANIZACIJOS VEIKLĄ. 1962 m. lapkričio 29 d. Į spaliukų organizaciją buvo priimami 6–10 metų vaikai. Vienos klasės spaliukai sudarė grupę. Grupei vadovavo pionierius arba komjaunuolis.<br> LYA nuotr.
 KLAIPĖDOS 4-OSIOS VIDURINĖS MOKYKLOS 10 KLASĖS MOKINĖS PRIE ATEISTINIO STENDO „VATIKANAS ANKŠČIAU IR DABAR“.Klaipėda. 1963 m. Sovietmečiu mokykla tapo pagrindine ateizacijos institucija, kurioje naujosios „mokslinės“ materialistinės pasaulėžiūros diegimas vyko pastarąją priešpastatant ir nuolat priešinant krikščionybei. <br>B.Aleknavičiaus nuotr.
 KLAIPĖDOS 4-OSIOS VIDURINĖS MOKYKLOS 10 KLASĖS MOKINĖS PRIE ATEISTINIO STENDO „VATIKANAS ANKŠČIAU IR DABAR“.Klaipėda. 1963 m. Sovietmečiu mokykla tapo pagrindine ateizacijos institucija, kurioje naujosios „mokslinės“ materialistinės pasaulėžiūros diegimas vyko pastarąją priešpastatant ir nuolat priešinant krikščionybei. <br>B.Aleknavičiaus nuotr.
LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETO PIRMASIS SEKRETORIUS ANTANAS SNIEČKUS SU PIONIERIAIS. Vilnius. 1960 m.  <br>E.Šiško nuotr. 
LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETO PIRMASIS SEKRETORIUS ANTANAS SNIEČKUS SU PIONIERIAIS. Vilnius. 1960 m.  <br>E.Šiško nuotr. 
 JONIŠKIO RAJONO SKAISTGIRIO VIDURINĖS MOKYKLOS MOKSLEIVIAI PIONIERIŲ KAMBARYJE. Joniškio r., Skaistgiris. 1967 m.    <br> LYO nuotr.
 JONIŠKIO RAJONO SKAISTGIRIO VIDURINĖS MOKYKLOS MOKSLEIVIAI PIONIERIŲ KAMBARYJE. Joniškio r., Skaistgiris. 1967 m.    <br> LYO nuotr.
 PIONIERIAI DALYVAUJA KARINIO-SPORTINIO ŽAIDIMO RUNGTYNĖSE PIONIERIŲ STOVYKLOJE. Vilnius, Valakampiai. 1950 m. <br> LYO nuotr.
 PIONIERIAI DALYVAUJA KARINIO-SPORTINIO ŽAIDIMO RUNGTYNĖSE PIONIERIŲ STOVYKLOJE. Vilnius, Valakampiai. 1950 m. <br> LYO nuotr.
 VILNIAUS 16-OSIOS VIDURINĖS MOKYKLOS KARINIO PARENGIMO MOKYTOJAS SU MOKSLEIVIAIS ŠAUDYMO TRENIRUOTĖJE. Vilnius. 1973 m. Karinis-patriotinis auklėjimas vyko per elgesio su ginklais apmokymus, lankymąsi kariniuose daliniuose, susitikimus su karo veteranais. Karybos pagrindų mokymas taip pat apėmė tokias komunistinio auklėjimo dalis, kaip „pilietinio sąmoningumo, internacionalizmo ir patriotizmo“  ugdymą.  <br> I.Šeino nuotr.
 VILNIAUS 16-OSIOS VIDURINĖS MOKYKLOS KARINIO PARENGIMO MOKYTOJAS SU MOKSLEIVIAIS ŠAUDYMO TRENIRUOTĖJE. Vilnius. 1973 m. Karinis-patriotinis auklėjimas vyko per elgesio su ginklais apmokymus, lankymąsi kariniuose daliniuose, susitikimus su karo veteranais. Karybos pagrindų mokymas taip pat apėmė tokias komunistinio auklėjimo dalis, kaip „pilietinio sąmoningumo, internacionalizmo ir patriotizmo“  ugdymą.  <br> I.Šeino nuotr.
 KRETINGOS RAJONO SALANTŲ VIDURINĖS MOKYKLOS 10 KLASĖS MOKINIAI SU KARINIO PARENGIMO MOKYTOJU KARINIO PARENGIMO UŽSIĖMIMUOSE. Kretingos r., Salantai. 1976 m.<br> LYA nuotr.
 KRETINGOS RAJONO SALANTŲ VIDURINĖS MOKYKLOS 10 KLASĖS MOKINIAI SU KARINIO PARENGIMO MOKYTOJU KARINIO PARENGIMO UŽSIĖMIMUOSE. Kretingos r., Salantai. 1976 m.<br> LYA nuotr.
 LIETUVOS PIONIERĖS. Vilnius. 1976 m.<br> LYA nuotr.
 LIETUVOS PIONIERĖS. Vilnius. 1976 m.<br> LYA nuotr.
 ŠIAULIŲ 7-OSIOS VIDURINĖS MOKYKLOS SPALIUKŲ CHORAS. Šiauliai. 1978 m.<br>V.Gulevičiaus nuotr. 
 ŠIAULIŲ 7-OSIOS VIDURINĖS MOKYKLOS SPALIUKŲ CHORAS. Šiauliai. 1978 m.<br>V.Gulevičiaus nuotr. 
 ANYKŠČIŲ J. BILIŪNO VIDURINĖS MOKYKLOS PRADINIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ SPORTINĖS APRANGOS KONKURSAS. Anykščiai. 1986 m.<br>V.Gulevičiaus nuotr. 
 ANYKŠČIŲ J. BILIŪNO VIDURINĖS MOKYKLOS PRADINIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ SPORTINĖS APRANGOS KONKURSAS. Anykščiai. 1986 m.<br>V.Gulevičiaus nuotr. 
Daugiau nuotraukų (16)

Lietuvos ypatingasis archyvas

Oct 7, 2019, 7:11 PM

Šios permainos palietė ir vaikų gyvenimus. Sovietų Sąjungoje vaikai turėjo ypatingą statusą – jie reprezentavo ne tik vaikystės nekaltumą, bet ir „komunistinio rytojaus“ pažadą, o tinkamai ideologiškai ir politiškai paruošti turėjo tapti socializmo garantu. 

Šioje parodoje į sovietinę vaikystę bandoma pažvelgti keliais žvilgsniais – parodyti, kaip sovietinė vaikystė buvo konstruojama viešajame diskurse, kokie lūkesčiai buvo kuriami vaikams, iš kitos pusės – parodyti, kaip patys vaikai anuomet matė juos supantį pasaulį ir koks jų „balsas“ yra fiksuojamas įvairiuose archyviniuose dokumentuose – pradedant piešiniais, baigiant laiškais į žurnalų redakcijas.

Pirmoji parodos dalis – „Ideologijos pančiuose“ pasakoja apie oficialias vaiko indoktrinavimo praktikas sovietinėje visuomenėje. Joje vaikai buvo traktuojami kaip „naujosios tvarkos“ įsikūnijimas, „galinga revoliucijos ikona“. Kol jauno žmogaus saąmonėje dar galutinai nesusiformavęs kritinis mąstymas, pasinaudoti jaunatvišku entuziazmu sovietiniams ideologams galėjo būti viena lengviausių tikslo siekimo priemonių. 

Sovietinė mokykla turėjo pertvarkyti vaiko sąmonę, perorientuoti ją į kitą vertybių sistemą, „moralinį jausmą pakeisti pilietine pareiga“. Tai buvo naujo sovietinio identiteto formavimas. Sovietiniai vaikai turėjo užaugti sveiki ir fiziškai stiprūs, kupini džiaugsmo, išsilavinę ir kultūringi tam, kad galėtų tęsti komunizmo statytojų pradėtus darbus. To buvo siekiama per sovietinę auklėjamųjų institutų gausą: 1) ikimokyklinio ugdymo įstaigas, 2) mokyklinio tipo institutus, 3) vaikų ir jaunimo organizacijas (spaliukai, pionieriai, komjaunuoliai), 4) įvairius vaikų užimtumo klubus, būrelius, 5) šeimą. Tokia įvairovė įgalino geresnį vaiko indoktrinacijos aparatą, t.y. jei vienas institutas (pavyzdžiui šeima) „nesąžiningai“ vykdydavo auklėjimo procesą, tai buvo apsidraudžiama, jog kiti institutai pasirūpins „tarybinio piliečio“ išugdymu.

Vienu iš sovietinės indoktrinacijos uždavinių buvo siekis „apsaugoti“ jaunąją kartą nuo ideologinių „priešo atakų“. Didžiausią susirūpinimą ideologams kėlė jaunimas: „kai kurių vaikinų ir merginų pavėluotas pilietinis brendimas, išlaikytinių nuotaikos, nenoras dirbti ten, kur to reikia visuomenei šiandien“. Didelės sovietinių ideologų pajėgos buvo nukreiptos siekiant eliminuoti bet kokią galimą neigiamą įtaką iš aplinkos. Labiausiai kovota su bandymais menkinti socializmą ir Katalikų bažnyčios įtaka auklėjant moksleivius, todėl visose gyvenimo srityse reikalauta dar labiau garbinti Sovietų Sąjungą kaip pažangiausią, teisingiausią bei geriausią santvarką turinčią valstybę ir žeminti lietuviškumą, Bažnyčią, jos autoritetus.

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Grišinaitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.