Klaipėdos simboliu tapusią Taravos Anikę išdrįso stumdyti tik naciai

Rytprūsių poeto Simono Dacho apdainuota Taravos Anikė nenustoja audrinti jautrių sielų. Šios istorinės asmenybės ir vokiečių literatūros herojės 400-asis gimtadienis paminėtas ne tiktai Klaipėdoje, bet ir jos tėviškėje – Kaliningrado srities Vladimirovo (buvusi Tarava) miestelyje.

Poeto Simono Dacho eilėraščio herojės Anikės skulptūra Klaipėdoje nuvalyta, o jos gimtinėje Taravoje atidengtas bareljefas.<br>K.Meškio nuotr.
Poeto Simono Dacho eilėraščio herojės Anikės skulptūra Klaipėdoje nuvalyta, o jos gimtinėje Taravoje atidengtas bareljefas.<br>K.Meškio nuotr.
Poeto S.Dacho eilėraščio herojės Anikės skulptūra Klaipėdoje jubiliejinio gimtadienio proga nuvalyta.<br>K.Meškio nuotr.
Poeto S.Dacho eilėraščio herojės Anikės skulptūra Klaipėdoje jubiliejinio gimtadienio proga nuvalyta.<br>K.Meškio nuotr.
S.Dacho eilėraščio herojės Anikės skulptūrą atnaujino Europos jaunųjų kino kūrėjų festivalio "GoDebut Go" savanoriai.<br>K.Meškio nuotr.
S.Dacho eilėraščio herojės Anikės skulptūrą atnaujino Europos jaunųjų kino kūrėjų festivalio "GoDebut Go" savanoriai.<br>K.Meškio nuotr.
Garsaus S.Dacho eilėraščio herojės Anikės skulptūrą atnaujino kino festivalio savanoriai.<br>K.Meškio nuotr.
Garsaus S.Dacho eilėraščio herojės Anikės skulptūrą atnaujino kino festivalio savanoriai.<br>K.Meškio nuotr.
Jubiliejinio Anikės gimtadienio proga jos tėviškėje Taravoje (dabar Vladimirovo) atidengtas bareljefas.<br>K.Meškio nuotr.
Jubiliejinio Anikės gimtadienio proga jos tėviškėje Taravoje (dabar Vladimirovo) atidengtas bareljefas.<br>K.Meškio nuotr.
Iškilmės Taravos bažnyčioje, kurioje Anikė buvo pakrikštyta.<br>K.Meškio nuotr.
Iškilmės Taravos bažnyčioje, kurioje Anikė buvo pakrikštyta.<br>K.Meškio nuotr.
Anikės gimtadienis paminėtas ir Taravoje - bažnyčios mūrą papuošė jai skirtas barelfejas. <br>K.Meškio nuotr.
Anikės gimtadienis paminėtas ir Taravoje - bažnyčios mūrą papuošė jai skirtas barelfejas. <br>K.Meškio nuotr.
Taravos bažnyčia - viena seniausių Rusijai atitekusioje Rytprūsių dalyje.<br>K.Meškio nuotr.
Taravos bažnyčia - viena seniausių Rusijai atitekusioje Rytprūsių dalyje.<br>K.Meškio nuotr.
 Taravos bažnyčios sienos primena tvirtovės mūrus.<br>K.Meškio nuotr. 
 Taravos bažnyčios sienos primena tvirtovės mūrus.<br>K.Meškio nuotr. 
 Bažnyčios fasaduose - vandalų pėdsakai.<br>K.Meškio nuotr. 
 Bažnyčios fasaduose - vandalų pėdsakai.<br>K.Meškio nuotr. 
Taravos Anikės draugijos nariai vokiečiai padeda restauruoti bažnyčią.<br> K.Meškio nuotr,
Taravos Anikės draugijos nariai vokiečiai padeda restauruoti bažnyčią.<br> K.Meškio nuotr,
 Taravos miestelis ir bažnyčia - vaizdas XX amžiaus pradžioje.<br> K.Meškio archyvo nuotr.
 Taravos miestelis ir bažnyčia - vaizdas XX amžiaus pradžioje.<br> K.Meškio archyvo nuotr.
 Taravos evangelikų-liuteronų bažnyčios mūrai išliko.<br> K.Meškio nuotr.
 Taravos evangelikų-liuteronų bažnyčios mūrai išliko.<br> K.Meškio nuotr.
Taravos Anikės paramos fondo steigėjai. <br> K.Meškio nuotr.
Taravos Anikės paramos fondo steigėjai. <br> K.Meškio nuotr.
Taravos bažnyčia - Rytprūsių architektūros paminklas.<br>K.Meškio nuotr. 
Taravos bažnyčia - Rytprūsių architektūros paminklas.<br>K.Meškio nuotr. 
 Taravos bažnyčios skliautai.<br> K.Meškio nuotr.
 Taravos bažnyčios skliautai.<br> K.Meškio nuotr.
Taravos bažnyčios šventorius. <br>K.Meškio nuotr. 
Taravos bažnyčios šventorius. <br>K.Meškio nuotr. 
Filmo apie Taravos Anikę sumanytojas K.Meškys - ketvirtasis garsios našlės sutuoktinis.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Filmo apie Taravos Anikę sumanytojas K.Meškys - ketvirtasis garsios našlės sutuoktinis.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Anikę primena dar vienas ženklas - paminklinis akmuo Įsručio (dabar Černiachovskas) parke.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Anikę primena dar vienas ženklas - paminklinis akmuo Įsručio (dabar Černiachovskas) parke.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Įsrutyje gyvenusią ir čia palaidotą Anikę dar primena paminklinis akmuo miesto parke.<br> G.Pilaičio nuotr.
Įsrutyje gyvenusią ir čia palaidotą Anikę dar primena paminklinis akmuo miesto parke.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Taravos bažnyčia.<br>K.Meškio nuotr. 
 Taravos bažnyčia.<br>K.Meškio nuotr. 
Klaipėdos aikštėje sustingusi Taravos Anikė - nesunaikinamas simbolis.<br> R.Gabrio nuotr.
Klaipėdos aikštėje sustingusi Taravos Anikė - nesunaikinamas simbolis.<br> R.Gabrio nuotr.
Daugiau nuotraukų (22)

Lrytas.lt

2019-10-22 16:58, atnaujinta 2019-10-24 00:57

Meilės himnui prilygstančią giesmę „Taravos Anikė“ iki šiol traukia visų vokiškai kalbančių kraštų gyventojai. Manyta, jog tai – liaudies daina, tačiau gilesni vokiečių baroko literatūros žinovai eilių autoriumi vadina iš Klaipėdos kilusį Karaliaučiaus poetą romantiką S.Dachą (1605-1659).

Neteko trijų sutuoktinių 

S.Dacho biografijos tyrinėtojai išsiaiškino, jog Anikė iš tikrųjų gyveno Taravoje – buvo poeto amžininkė. Bičiulio teologo Johano Partacijaus 1636 metais pakviestas į jo ir numylėtinės Anos Neander vestuves Karaliaučiaus katedroje S.Dachas ta proga sukūrė ilgesingą meilės dainą. 

Sklando legenda esą S.Dachas ir pats buvo įsimylėjęs gražuolę iš Taravos miestelio, bet ji pasirinkusi kitą. Nusivylęs poetas tuomet savo sielvartą išliejo graudžiomis eilėmis, apdainavo nuotakos grožį. Tiesa, A.Neander ir S.Dacho giminaičiai vėliau tokią versiją paneigė.

Kai vyras mirė, A.Neander ištekėjo antrą, o vėliau ir trečią kartą už jo įpėdinių kunigų – tada taip buvo įprasta. Bet ir jie ilgai negyveno. Likusi su vyriausiuoju sūnumi Fridrichu, irgi kunigu, našlė užmerkė akis 1689 metais Įsrutyje (Černiachovskas). Prieš tai ji dar spėjo palaidoti savo sūnų.

A.Hitleriui rodė nugarą 

Klaipėdoje Taravos Anikę primena mergaitės, pavaizduotos su gėle rankoje skulptūra. Fontanu paverstą postamentą puošia S.Dacho bareljefas. Šitaip miesto, anuomet vadinto Mėmeliu, gyventojai 1912 metais pagerbė garsųjį kraštietį poetą ir jo eilėraščio heroję. 

Paminklą Taravos Anikei sukūrė Berlyno skulptorius Alfredas Kunne. Mergaitės skulptūra Teatro aikštėje pastatyta gyventojų lėšomis. Miesto simboliu tapusią skulptūrą kažkodėl nuo postamento nukėlė naciai. 

Bronzinė Anikė aikštėje vienintelė stovėjo atgręžusi nugarą Adolfui Hitleriui, kai šis, atvykęs į vokiečių aneksuotą Klaipėdą, iš teatro balkono rėžė kalbą miestiečiams. Kur paskui prašapo  skulptūra, niekas nežino. 

Vienas vokietis karininkas belaisvis teigė 1945 metais ją matęs A.Neander tėviškėje – Taravoje. Galėjo taip nutikti, nes Rytų Prūsiją užkariavusi Sovietų Sąjunga čia įsirengė metalų laužyną.

Vėl skamba sena giesmė   

Lietuvai besivaduojant iš sovietinio jungo, Rytprūsių išeiviai prisiminė niekam bloga nepadariusią Anikę. Jų ir patriotiškai nusiteikusių klaipėdiečių pastangomis skulptūra 1989 metais buvo atkurta ir  sugrąžinta į Teatro aikštę. S.Dacho vardu pavadinta miesto progimnazija. 

Teatro aikštė, kur stovi Anikės skulptūra traukte traukia Klaipėdoje viešinčius turistus iš Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos. Išsirikiavę prie paminklo vokiečiai sutartinai traukia neblėstančią meilės giesmę „Anchen von Tharau“. Ją jau išmoko ir ekskursijų vadovai.

S.Dacho eilėraščio herojės vardą garsina Klaipėdoje vykstančių Europos jaunųjų kino kūrėjų festivalio „GoDebut-Go“ rengėjai. Geriausių trumpametražių filmų autoriai debiutantai apdovanojami specialiaisiais prizais – sidabrinėmis Taravos Anikės skulptūrėlėmis.

Atgaivino miesto simbolį

Šiųmečio kino festivalio dalyviai išradingai pažymėjo 400-ąjį A.Neander gimtadienį. Pasitelkę į pagalbą kėlimo techniką, nuvalė nuo apnašų jos bronzinę prototipę – Taravos Anikės skulptūrą.

„Forumo dalyviai ir savanoriai entuziastingai nuprausė uostamiesčio simbolį. Teatro aikštėje koncertavo atlikėjai, skambjo poezija. Sudainuota ir garsioji meilės giesmė“, – pasakojo kino festivalį organizuojančios viešosios įstaigos „Medijų uostas“ direktorius Kęstutis Meškys.

Tąkart nusilenkta ir S.Dachui, kurio tėvas, Mėmelio raštininkas ir vertėjas, mokėjo lietuvių, kuršių, vokiečių kalbas, o senelis netgi buvo miesto burmistras. Visi trys A.Neander vyrai irgi šnekėjo lietuviškai, eiliavo, kurė ir vertė religines giesmes.

S.Dacho kūrinio herojės gimtadienis paminėtas ir Kaliningrado srityje – Vladimirove prie Taravos bažnyčios atidengtas Anikei skirtas bareljefas (autorius –  skulptorius Fiodoras Morozas).

Svajonė – atkurti šventovę 

Iškilmėse dalyvavo Rytprūsių kultūrai neabejingi kaliningradiečiai, svečiai iš Vokietijos – Taravos Anikės paramos fondo atstovai. Miestelį išgarsinusi giesmė nuskambėjo bažnyčios skliautuose. 

Per Antrąjį pasaulinį karą Tarava buvo sugriauta, bet gotikinio stiliaus maldos namai, kuriuose krikštyta A.Neander, išliko. Tai viena seniausių Rytprūsių žemėje bažnyčių, statyta 1430 metais. 

Taravos bažnyčią 1910 metais sunaikino gaisras, tačiau ji greitai buvo atstatyta. Raudonplyčiai mūrai ir dabar atrodo neblogai, tačiau vidaus patalpos apleistos ir nusiaubtos vandalų.

Kaliningrado šviesuoliai svajoja atstatyti šventovę. Idėjai pritaria bendraminčiai iš Vokietijos. S.Dacho kūrybos gerbėjas architektas Diteris Haese jau parengęs ir rekonstravimo projektą. 

Filmas apie meilės galias

Klaipėdietis kinematografininkas K.Meškys užsimojo sukurti dokumentinį filmą apie Teatro aikštę ir apie pagrindinį jos akcentą Toravos Anikę – sudėtingų ir prieštaringų istorinių įvykių liudininkę, šiais laikais tapusią pasikeitusio miesto tapatumo ženklu. 

„Pagrindinė filmo mintis – nuolat atgimstanti, amžina meilės magija, suvienijanti žmones ir tautas. Anikės skulptūra man – tarytum angelas, geroji dvasia, serginti miesto ramybę“, – pasakojo Klaipėdos simboliu tapusios moters ketvirtuoju sutuoktiniu save vadinantis prodiuseris, kino festivalių "GoDebut Go" sumanytojas ir organizatorius K.Meškys.

Kūrėjai siekia Teatro aikštę parodyti kaip itin reikšmingą, gal net pačią svarbiausią uostamiesčio erdvę, kurioje vyksta istorinės dramos, šurmuliuoja šventės, mitingai, džiazo festivaliai, prekeivių mugės, spalvingi gatvių karnavalai, kur politikai žmonėms žarsto pažadus, pasimatymus skiria įsimylėjėliai, renkasi turistai.
 
Filme skambės poezija ir muzika. Tai, pasak autorių, sulydys istoriją ir meną, įprasmins amžių tėkmėje persipynusius ilgamečius lietuvių ir vokiečių santykius, miesto daugiatautiškumą, savitą kultūros paveldą.

Scenarijus parengtas, režisierė Inesa Kurklietytė ir operatorius Aleksandras Brokas jau kibo į darbą.  Projektas „Anikė. Meilės istorija“ įgyvendinamas Lietuvos ir Vokietijos kino kūrėjų pastangomis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.