Užgesusiam E. Gudavičiui – neeiliniai V. Adamkaus ir G. Nausėdos žodžiai

Pirmadienį pasklidus žiniai, kad užgeso šviesaus atminimo profesoriaus Edvardo Gudavičiaus gyvybė istorikui nusilenkė žinomi Lietuvos žmonės.

 V.Adamkus ir G.Nausėda šiltai palydėjo E.Gudavičių.<br> lrytas.lt koliažas.
 V.Adamkus ir G.Nausėda šiltai palydėjo E.Gudavičių.<br> lrytas.lt koliažas.
E.Gudavičius.<br>R.Jurgaičio nuotr.
E.Gudavičius.<br>R.Jurgaičio nuotr.
E.Gudavičius.<br>M.Kulbio nuotr.
E.Gudavičius.<br>M.Kulbio nuotr.
E.Gudavičius.<br>M.Kulbio nuotr.
E.Gudavičius.<br>M.Kulbio nuotr.
E.Gudavičius.<br>kiti
E.Gudavičius.<br>kiti
Daugiau nuotraukų (5)

Saulius Jakučionis, Ramūnas Jakubauskas, Ignas Jačauskas, BNS

2020-01-27 13:31, atnaujinta 2020-01-27 13:36

Kreipėsi G. Nausėda

G. Nausėda sakė, kad buvo išskirtinis eruditas ir autoritetas ne vienai mokslininkų kartai.

„Pasak prezidento, netekome išskirtinio erudito, autoriteto ne vienai mokslininkų kartai, kuris įtaigiai ir įdomiai, dažnai iš netikėtų perspektyvų atverdavo mūsų istorijos slėpinius, brandino žmonių širdyse savivoką ir pilietiškumą“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

Anot G. Nausėdos, E. Gudavičius buvo epochinio masto reiškinys Lietuvos humanitarinių mokslų istorijoje. Pradėjęs karjerą kaip inžinierius, jis netikėtai ir ryškiai įsiveržė į istorijos mokslą, greitai tapo naujos Lietuvos istorijos mokyklos pradininku ir išugdė naują garsiausių dabartinių Lietuvos istorikų kartą.

Pasak šalies vadovo, E. Gudavičius kaip niekas kitas sugebėjo Lietuvos istorijai suteikti europinį ir globalų kontekstą ir padovanojo Lietuvai Liepos 6-osios šventę.

„Prieš maždaug dešimtį metų lankiausi kukliuose, bet svetinguose profesoriaus namuose, norėdamas išsiaiškinti, ar mano turima sena XVI a. graviūra tikrai atspindi Vilnių, ar tėra kompiliacija. Profesorius mandagiai paaiškino, kad tais laikais tos pačios graviūrų klišės knygose buvo taikomos keletui miestų iliustruoti, todėl tai tikrai ne Vilnius“, – sakė G. Nausėda.

„Profesorius visada buvo pasiruošęs padėti, pasidalinti patirtimi ir papildyti istorines žinias – toks buvo visada ir toks išliks mūsų prisiminimuose“, – pridūrė jis.

Pasisakė ir S.Skvernelis

Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad velionis istorikas padėjo suprasti valstybės ištakas.

„Lietuvos istoriją E. Gudavičius rašė tik atsižvelgdamas į europinį kontekstą ir remdamasis istoriografija. Profesoriaus tyrinėjimų akiratyje daugel metų buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, tad būtent jo dėka liepos 6-ąją mes iškilmingai minime Valstybės dieną – švenčiame pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją“, – sakoma ministro pirmininko užuojautoje.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad E. Gudavičiaus darbai „kaip šarvai liks saugoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją nuo netiesos“.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sakė, kad šalis neteko „Lietuvos istorijai didžiąją gyvenimo dalį paskyrusio žmogaus, Lietuvos moderniosios istoriografijos kūrėjo, kuris į kultūros istoriją įėjo dėl akademinių pasiekimų, svarbių visai valstybei atradimų, dėl ilgus metus rengto „Būtovės slėpinių“ laidų ciklo“.

„Profesoriaus istoriniai tyrimai virto savitu kultūros reiškiniu, turėjusiu esmingos įtakos mūsų šalies visuomenės raidai, istorinei savivokai, pilietiškumui ir patriotizmui. Linkiu, kad profesoriaus išugdyti mediavistai tęstų jo darbus“, – kalbėjo ministras.

Prisiminė ir V.Adamkus

V.Adamkus pabrėžė, kad A.Gudavičius ilgai bus prisimenamas dėl savo darbų.

Jo nuopelnai Lietuvos istorijos mokslo srityje yra neįkainojami. Gaila to fakto. Aišku, amžius yra amžius, tačiau jis savo gyvenimą pateisino atliktais darbais ir bus ilgai prisimenamas tais darbais“, – BNS sakė V. Adamkus.

„Jį prisimenu kaip labai šiltą ir intelektualią asmenybę. Jam priklauso mūsų istorijos bėgyje, iš mokslinio taško žiūrint, ypatinga vieta“, – teigė buvęs šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad meilę istorijai E. Gudavičius perdavė ne tik savo studentams, tačiau ir Lietuvos visuomenei, ypač per tokius projektus kaip „Būtovės slėpiniai“.

„Kiek jį pažinojau, kiek su juo bendravau, jis mylėjo istoriją, kurią jis per savo asmenybę teikė studentijai ir tuo pačiu populiarino Lietuvos istoriją mūsų visuomenėje“, – sakė V. Adamkus.

„Tai yra neįkainojamas įrašas, kurį jis atliko. Man įsiminė jo tekstai ir jo darbas, kurį jis atliko per LRT su profesoriumi Alfredu Bumblausku (...) Ta programa, man atrodo, yra daug davusi Lietuvos visuomenei ir sudominusių daug žmonių, kurie anksčiau istorija nesidomėjo“, – pridūrė jis.

V. Adamkus istoriką profesorių E. Gudavičių 1999 metais apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2003 metais – Vytauto Didžiojo ordino Komandoro diddžiuoju kryžiumi.

„Aš manau, kad pirmas susidūrimas buvo mano pirmosios kadencijos metu (...) Tada buvo tiesioginis, akis į akį, susitikimas“, – teigė buvęs prezidentas.

Jis taip pat teigė, kad kasmet su velioniu istoriku profesoriumi apsikeisdavęs šventiniais atvirukais.

„Tiesioginio bendravimo tokio neturėjau, bet turbūt esu vienas iš tų išskirtinių žmonių, kurie su juo bendravo per visas šventes – Naujuosius metus ir Kalėdas. Nebuvo nė vienų metų, kad nebūtume apsikeitę sveikinimais. Pasikeisdavome atvirukais. Visas kontaktas iki beveik paskutinių gyvenimo dienų pas mus ir išsilaikė toks nuoširdus, netiesioginis bendravimas“, – sakė V. Adamkus.

Anot jo, išskirtinis E. Gudavičiaus pasiekimas – nustatyta tikėtina Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena.

„Manau, kad čia išskirtinis jo pasiekimas, jog jis nustatė tikėtiną Mindaugo karūnavimo dieną, būtent liepos 6-ąją“, – teigė buvęs šalies vadovas.

Kolega ir mokinys – A. Bumblauskas

Velionis istorijos profesorius E.Gudavičius įvedė Lietuvos istoriją į europinį kontekstą, sako jo mokinys, kolega ir bičiulis Alfredas Bumblauskas.

Anot A. Bumblausko, E. Gudavičius nesivaikė įdomybių, bet „labai angažuodavosi į savo pilietinę misiją“, o istorija jam buvo „valstybės ir tautos savimonės bei tapatybės ugdytoja“.

„Jis pirmasis ir, galbūt, net drąsiausiai įvedė Lietuvą į pasaulinį, Europos kontekstą, nubrėžė tokią tipologiją, sukūrė nuo labai konkrečių, analitinių darbų, iki labai sintetinio mąstymo reikalaujančių tekstų. Tad jo darbų spektras – labai platus ir jau, galima sakyti, reikalauja atskiro aptarimo, tyrimo“, – BNS sakė profesorius A. Bumblauskas, daugiau nei keturis dešimtmečius bendravęs su E. Gudavičiumi.

A. Bumblausko teigimu, E. Gudavičius koncentravosi į Lietuvai lemtingų akimirkų analizę ir išplėtojo Lietuvos vardo paminėjimo 1009-aisiais siužetą.

„Tai yra didelio kalibro žmogus. Jam lygaus istoriko, bent jau mūsų padangėje, nebuvo ir galbūt dar ilgai nebus. Išėjo ištisa epocha, kuri apibūdina mūsų istorijos ir net visų humanitarinių mokslų pasaulį per pastaruosius 30 metų. Tai yra nepriklausomos Lietuvos simbolis Lietuvos moksle, ne veltui simboliškiausia Liepos 6-oji yra surasta jo“, – sakė A. Bumblauskas.

E. Gudavičius nustatė tikėtiną Mindaugo karūnavimo datą – 1253-ųjų liepos 6-ąją. Ši data paskelbta valstybės švente.

A. Bumblauskas E. Gudavičių apibūdino kaip geranorišką ir korektišką asmenybę.

„Kai pagalvoji, jis būdavo net perdėm geranoriškai korektiškas, kai tuo gali pasinaudoti piktavaliai. Man rodosi, kartais taip ir būdavo“, – pasakojo istorikas.

Vilniaus universitete judviejų pažintis prasidėjo tik A. Bumblauskui pradėjus studijas 1978-aisiais ir nuo to laiko keliai nebeišsiskyrė. A. Bumblauskas sako, kad ši pažintis iš dalies lėmė ir tai, jog jis apsisprendė nemesti istorijos mokslų.

Vėliau kolegos daugiau nei dešimtmetį nacionalinės televizijos eteryje kūrė laidų ciklą „Būtovės slėpiniai“, 1998-aisiais už jį abiems istorikams skirta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija.

„Dar studijų metais aš jį pradėjau lydėti į namus – jis pėsčias vaikščiodavo į Viršuliškes. Tad nuo tų gatvinių pamokų, iki pat to, kad turėdavai ir tekstus dėlioti. Buvau galvojęs mesti istoriją, neįtikino manęs. O profesorius kaip tik tų lydėjimų namo metu gausybę dalykų man atsakė, kurie turėjo tokį egzistencinį pobūdį. Po to mums pavyko tuos pokalbius perkelti į televizijos ekraną ir „Būtovės slėpinių“ laida tapo gana pripažinta“, – pasakojo A. Bumblauskas.

Užgeso eidamas 91-uosius metus

E. Gudavičius mirė Vilniuje, eidamas 91 metus.

Jis gimė 1929 metų rugsėjo 6 dieną Kaune, 1953 metais Kauno politechnikos institute įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę, 1968–aisiais baigė istorijos studijas Vilniaus universitete.

1974–2001 metais E. Gudavičius dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute, 1975–2012 metais dėstė įvairias istorines disciplinas Vilniaus universitete.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.