Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Ukrainos nacionalinis istorijos muziejus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės 30 jubiliejaus išvakarėse Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaro parodą „Ukrainos civilizacijos. Nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano“. Parodą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apytikrė į Vilnių atvežtų lobių vertė - 10 mln dolerių (apie 9 mln. eurų). Kad eksponatai būtų deramai apsaugoti muziejus įdiegė specialias saugumo priemones, saugoti parodą padeda policija ir šauliai.
Antradienio vakare parodą atidarys LR kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LDM) direktorius dr. Arūnas Gelūnas, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Andrijus Parubijus, Ukrainos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Volodymyras Jatsenkivskis, Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus direktorius Bohdanas Patryliakas, Lietuvoje gyvenantis švedas, pagalbos Ukrainai aktyvistas Jonas Ohman.
Geranoriškai paskolino brangenybes
Antradienio ryte išskirtinė ekspozicija buvo pristatyta žiniasklaidai.
„Ši paroda Lietuvą pasiekė per iš tiesų rekordinį laiką – per pusę metų. Pamatysite, kokius įdomius artefaktus išsaugojo ir mums paskolino ukrainos muziejininkai.Tarp jų – ir 4200 metų senumo skitų aukso eksponatai. Ukraina senas istorinis Lietuvos partneris. Todėl labai tinkamas laikas nepriklausomybės jubiliejaus išvakarėse pristatyti tokią parodą“, – sakė LDM direktorius A. Gelūnas.
Parodos kuratorius Skaistis Mikulionis prisipažino, kad iš pradžių manyta atsivežti iš Kijevo apie 12 senųjų eksponatų. „Net ir dvylika tokios kokybės ir tokio senumo eksponatų būtų pakakę, kad parodą galima būtų pavadinti išskirtine. Tačiau mus į fondus įsileidę Ukrainos muziejininkai beveik viską, ką pasirinkome, leido atsivežti“, – džiaugėsi kuratorius.
Pasak jo, beveik kiekvienas parodos eksponatas – unikali vertybė. Jis siūlė atkreipti dėmesį ne tik į vertingus papuošalus, bet ir į keramikinę moters galvutę, kurios amžius – maždaug 6 tūkst. metų.
Pirmuosius parodos žiūrovus ypač sudomino kitas, taip pat labai retas eksponatas – šerno figūrėlė iš skitų periodo. Nedidelis kūrinys eksponuojamas anr besisukančios platformos, todėl žiūrovai gali jį apžiūrėti iš visų pusių.
Daug Ukrainos lobių iškeliavo į Rusiją
„Mums buvo malonu, kad mūsų eksponatais taip domimasi. Ir mes su malonumu paskolinome Lietuvos dailės muziejui šias kultūros vertybes“, – sakė Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus kuratorė Olga Puklina. Ji papasakojo, kad sovietmečiu nemažai archeologinių tyrimų radinių iškeliavo į Rusiją.
Pasak kuratorės, Sankt Peterburgo Ermitažo muziejuje saugoma daug skifų aukso artefaktų, ir didžioji jų dalis yra iš Ukrainos pietuose vykdytų archeologinių kasinėjimų. Ermitaže galima rasti nemažai antikinių Ukrainos radinių.
„Tai, kas rodoma šioje parodoje Vilniuje, tai ta per kasinėjimus surasto skitų aukso dalis, kuri buvo išsaugota ukrainos muziejininkų. Juk Kijeve buvo atidarytas net specialus istorinių brangenybių muziejus, kurio tikslas buvo išsaugoti vertingus archeologinius radinius šalyje, kad jie nebūtų išvežti į Rusiją“, – sakė O.Puklina
Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus direktorius B.Patryliakas pirmiausia pasveikino visus susirinkusius su artėjančia švente – atgautos nepriklausomybės jubiliejumi.
„Tai, ką matote šioje parodoje yra labai svarbūs Ukrainos kultūros artefaktai, tai neįkainojamas mūsų paveldas. Pirmą kartą užsienyje rodome tokį išsamų įvairių mūsų šalies kultūros pjūvį. Juk istoriniu požiūriu, nes pristatome Ukrainos kultūras nuo seniausių laikų – Trispolio, Skitų, Antikos, Kijevo Rusios ir vėlesnių laikų. Tas paveldas padeda mūsų visuomenei surasti savo šaknis, suvokti savo identitetą. Juk ta Rusijos agresija, dėl kurios nuolat jaučiame Lietuvos palaikymą, labai paspartino gilesnes ukrainietiškos savimonės paieškas“, – sakė Ukrainos muziejaus direktorius.
Paklaustas apie sunkumus su kuriais muziejininkai susiduria dėl Ukrainos karo su Rusija, direktorius prisipažino, kad Kijevas – taikus miestas ir karo jame beveik nesijaučia. Jo manymu, tai galbūt nėra labai gerai, nes ne visi ukrainiečiai asmeniškai išgyvena tą kraujo liejimą šalies Rytuose.
„Nepaisant tos išorinės ramybės, karas uždėjo antspaudą ant visos veiklos. Turiu omenyje tarptautines parodas. Dėl konflikto su Rusija eksponatai iš Krymo muziejaus iki šiol yra Olandijoje ir jų likimą sprendžia teismas. Priimtas vyriausybinis nutarimas, kad mūsų muziejus bus ta vieta, kurioje bus saugomos tos Krymo vertybės, jei jos sugrįš į Ukrainą. Mes turime įtarimų, kad iš Rusijos pusės gali būti ir nedraugiškų veiksmų, susijusių su mūsų muziejaus fondais. Bet karas yra karas, o kutūra yra kultūra. Todėl labai tikimės, kad viskas bus tvarkoje ir su tarptautinėmis parodomis, ir mūsų fondais“, – kalbėjo B.Patryliakas
LDM direktorius A.Gelūnas ta proga pridūrė, kad neatsitiktinai Ukrainos lobių paroda atidaroma Kovo 11-osios išvakarėse. Mat ir lietuvių visuomenei norėjosi priminti, jog Nepriklausomybė nėra pyragas padėtas ant stalo, o kasdienė pastanga.
Planuojama surengti solidų bendrų parodų ciklą
Jis akcentavo, kad „Ukrainos civilizacijos. Nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano“ – pirmasis įdomaus ciklo renginys.
Mat Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir didžiausi Ukrainos muziejai – Ukrainos nacionalinis istorijos muziejus, Ukrainos nacionalinis dailės muziejus, Khanenko muziejus – planuoja surengti bendrų tarptautinių parodų ir jas lydinčių renginių ciklą „Lietuvos ir Ukrainos nacionaliniai muziejai“.
Savitos Ukrainos kultūros šaknys glūdi gilioje senovėje. Turtingą istorinę praeitį menanti valstybė visada buvo neatsiejama Europos ir pasaulio kultūros dalis.
Pirmą kartą Lietuvoje eksponuojama daugiau kaip 80 originalių artefaktų iš Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus rinkinio. Galima susipažinti su šios žemės istorija ir kultūra – nuo akmens ir bronzos amžių iki nesenų įvykių revoliuciniame Maidane.
Ikirašytinę Ukrainos istoriją pristato Tripolės kultūros antropomorfinės plastikos pavyzdžiai, bronzos epochos unikalus kalendorius, pirmųjų istoriškai užfiksuotų tautų, gyvenančių Ukrainos teritorijoje – kimerų, skitų, sarmatų, gotų, hunų, antų – paveldas.
Ypatingo dėmesio verti visame pasaulyje žinomi senojo meno šedevrai iš skitų vadų pilkapių. Kijevo Rusios epochai atstovauja plataus spektro archeologiniai radiniai – nuo buitinių daiktų iki juvelyrinių papuošalų ir krikščionių kulto reikmenų, kuriuos pagamino Kijevo Rusios ir Bizantijos meistrai.
Verti dėmesio ir XIV–XVIII a. artefaktai, tarp kurių galima pamatyti radinių iš Kijevo pilies, pastatytos pagal lietuvių valdovų įsakymą, Kijevo rotušės vėtrungę, Evangeliją sidabriniuose rėmuose iš Kijevo Pečorų lauros spaustuvės bei kitų ukrainiečių meistrų dirbinių.
Ukrainos konfesinę ir tautinę įvairovę atspindi judėjų ir Krymo totorių XIX a –XX a. pr. dailės kūriniai.
Rodomi ir du svarbūs eksponatai iš naujausios šalies istorijos – Maidano sukilimo dalyvių sukurti skydas ir šalmas.
