Baltų kultūros paminklus piliakalnius Lietuvoje niokoja ir vandalai, ir eurų įsisavintojai

Piliakalniai dažnai vadinami Lietuvos kraštovaizdžio brangakmeniais. Šiandien šalyje fiksuojama daugiau kaip 900 piliakalnių, kurie yra svarbūs kultūrinio kraštovaizdžio elementai ir reikšmingos istorinės atminties vietos.

 Gargždų ir Kudinų piliakalniai.
 Gargždų ir Kudinų piliakalniai.
 Gargždų piliakanis po „tvarkymo“ darbų.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Gargždų piliakanis po „tvarkymo“ darbų.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Kudinų (Kalnų) piliakalnį išvažinėjo motociklininkai.<br> KPD nuotr.
 Kudinų (Kalnų) piliakalnį išvažinėjo motociklininkai.<br> KPD nuotr.
Ant Antakščių piliakalnio išdygo medžiotojų bokštelis.<br> KPD nuotr.
Ant Antakščių piliakalnio išdygo medžiotojų bokštelis.<br> KPD nuotr.
 Liaudiškių piliakalnį iškasinėjo „juodieji archeologai“.<br> KPD nuotr.
 Liaudiškių piliakalnį iškasinėjo „juodieji archeologai“.<br> KPD nuotr.
 Bilionių piliakalnio tyrinėjimus mokslininkai suguldė į knygą.
 Bilionių piliakalnio tyrinėjimus mokslininkai suguldė į knygą.
Daugiau nuotraukų (6)

Austė Radžiūnaitė

Apr 7, 2020, 3:24 PM, atnaujinta Apr 7, 2020, 3:47 PM

Deja, vis pasikartoja šių senosios kultūros paminklų niokojimo atvejai. Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistų teigimu, per 2019 metus ir 2020 metų pradžioje užfiksuota net šešiems piliakalniams padaryta žala. Šie kraštovaizdžio perlai kenčia nuo abejingų savo krašto istorijai motociklų bei keturračių savininkų, nelegalių kasinėtojų, o kartais ir dėl infrastruktūros darbų.

Darko natūralų grožį

Štai Bėčionių piliakalnis Šalčininkų rajone pastaruoju metu nukentėjo nuo įžūlių sniego motociklininkų. Motociklais buvo išvažinėtas ir Kudinų (Kalnų) piliakalnis Radviliškio rajone, keturračiais – Sukinių piliakalnis Ukmergės rajone.

Antakščių II piliakalnis Molėtų rajone nukentėjo nuo medžiotojų, pasistačiusių jo viršūnėje bokštelį ir išvažinėjusių šlaitus.

Turčinų, Ročkų piliakalnis Šakių rajone nukentėjo dėl pasienio infrastruktūros darbų (patrulio kelio įrengimo).

Itin didelio visuomenės atgarsio sulaukė ir legalūs Gargždų piliakalnio „tvarkymo“ darbai. Dauguma vietos gyventojų juos įvardijo kaip kraštovaizdžio paminklo sudarkymą. Anot vieno gamtos mylėtojo, piliakalnis buvo „nuskustas kaip pieva, iškirtus šimtamečius medžius“.

„Gal ta mada naikinti medžius atėjo iš Vilniaus, iš Gedimino bokšto, kuriam dabar skiriami milijonai gelbėti slenkančius šlaitus“, – stebėjosi iš užsienio gimtinės aplankyti atvykusi pagyvenusiųjų pora, neradusi ant piliakalnio savo jaunystės ąžuolų ir uosių.

Gargždų piliakalnis, dar kitaip vadinamas Kalniškių, datuojamas I tūkst. – XIII a. Čia stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Gargždai.

Piliakalnis buvo tvarkomas jau nuo 2014 metų – tuomet nutiestas naujas pažintinis takas, tilteliai per raguvą, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, sudarytos sąlygos piliakalnį lankyti neįgaliesiems.

Tačiau jo „atvėrimui“ buvo skirta dar apie pusė milijono eurų europinių lėšų. Gargždiškiai apraudodami buvusį grožį dabar vadina piliakalnį „skustagalviu“.

Legalūs ir „juodieji“ kasinėtojai

Liaudiškių piliakalnį Zarasų rajone iškasinėjo ir duobes jo paviršiuje paliko „juodieji archeologai“. Taip vadinami nelegalūs kasinėtojai, ieškantys piliakalniuose praeities artefaktų, kad juos nelegaliai realizuotų rinkoje ar pasiliktų sau kaip kolekcinius daiktus.

Savaime suprantama, piliakalniai kasinėjami ir legaliai. Štai neseniai pasirodė pirmasis leidinys Lietuvoje, skirtas vieno piliakalnio tyrimams – „Bilionių piliakalnis – nauji Žemaitijos istorijos faktai“.

Anot šio leidinio sudarytojo doc. dr. Gintauto Zabielos, Bilionių piliakalnis yra vienas įspūdingiausių šios rūšies objektų Lietuvoje.

2017–2019 m. Šilalės rajono savivaldybės ir Bilionių seniūnijos bendruomenės pastangomis vykdyti šio piliakalnio kasinėjimai suteikė daug naujos medžiagos Žemaitijos istorijai geležies amžiuje (II—XII a.) ir viduramžiais (XIV a.) pažinti.

Šioje knygoje pirmą kartą Lietuvos archeologijos istorijoje labai operatyviai (praėjus vos pusei metų po kasinėjimų pabaigos) skelbiami septyni mokslininkų darbai, parašyti apibendrinus tyrimų medžiagą. Stengtasi kuo išsamiau, daug kur naujoviškai pateikti tyrimų išvadas, kad su jomis galėtų susipažinti kiti mokslininkai ir visuomenė.

Nauji Žemaitijos istorijos faktai

Knyga pradedama Jurgitos Viršilienės publikacija apie piliakalnio pažinimą XIX a. – XXI a. pradžioje. Didžiąją knygos dalį sudaro tyrinėtojo G.Zabielos parengta Bilionių piliakalnio archeologinių tyrimų medžiaga. Be to, skelbiami 4 straipsniai, parengti ištyrus atskiras Bilionių piliakalnio radinių grupes.

Audronė Bliujienė aptaria 2019-ųjų kasinėjimų metu aptiktų II – III a. ir IX-XIV a. piliakalnio žalvarinių radinių apektrometrinių tyrimų rezultatus. Karolis Minkevičius plačiau analizuoja piliakalnyje aptiktą archeobotaninę medžiagą – suanglėjusių grūdų leikanas.

Justina Kozakaitę ir Giedrė Piličiauskienė plačiau tiria 2018 m. kasinėjimų metu surinktą kaulinę medžiagą. Eduardas Remecas skelbia itin gausią Bilionių piliakalnio numizmatinę medžiagą, kurioje dominuoja Romos monetos.

Minėta knyga – geroji naujiena. O asmenis, piktavališkai niokojančius piliakalnius policijai surasti būna sunku. Tačiau KPD bendradarbiauja su Policijos departamentu spręsdamas panašias problemas, todėl prašo visuomenės atkreipti dėmesį į piliakalnių žalojimo atvejus ir apie juos pranešti Departamento „karštąja linija“ puslapyje www.kpd.lt.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.