Spaudos draudimas įvestas po 1863–1864 metų sukilimo. Buvo uždrausta europinės imperijos dalies gubernijose spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (įskaitant ir latvių katalikų) leidinius lotyniškomis raidėmis. Draudimas galiojo iki 1904 metų.
Nepaisant to, laisvos spaudos laikotarpis truko neilgai. Įsigalėjus sovietinei okupacijai valstybėje neuždrausta, bet pradėta cenzūruoti spauda ir laisvas žodis.
Vis dėlto lietuviai ir vėl rado būdų, kaip skleisti patriotinio ir religinio turinio leidinius, kurie buvo ypač svarbūs kovojant dėl Lietuvos laisvės. Vieną tokių būdų rado ir Vytautas Andziulis bei Juozas Bacevičius, įkūrę nelegalią spaustuvę.
1979-aisiais spaustuvininkas V.Andziulis savo sodyboje, po namu iškastame požemyje, įrengė slaptą spaustuvę.
Sutaręs bendradarbiauti su J.Bacevičiumi nelegalią spaustuvę pavadino „ab“ (pavardžių pirmosios raidės). Spaustuvė-leidykla nesusekta veikė dešimt metų (1980–1990 m.).
Pirmoji šioje spaustuvėje išleista knygelė – vyskupo Kazimiero Paltaroko „Tikybos pirmamokslis“. Vėliau buvo leidžiami Juozo Urbšio prisiminimai, Adolfo Damušio studija apie sovietinį genocidą, poetų Juozo Gražulio, Roberto Grigo (Rasūno), Kęstučio Genio kūryba ir kt.
Sovietinės okupacijos metais čia buvo slaptai išspausdinti ir išplatinti 23 pavadinimų draudžiami patriotinio ir religinio turinio leidiniai, kurių bendras tiražas – 138 000 egzempliorių.
Nuo 1997 metų pogrindžio spaustuvė „ab“ yra Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys.
Pogrindžio spaustuvėje-muziejuje galima pamatyti iškiliosios spaudos įrangą, antinacinės ir antisovietinės kovos dokumentų kopijų, pogrindinės spaudos leidinių, rezistencinės kovos dalyvių nuotraukų. 2008 metais spaustuvė įtraukta į tarptautinį istoriškai vertingų šaltojo karo įrenginių ir vietovių sąrašą. (LS)
Šiuo metu dėl valstybėje paskelbto karantino spaustuvėje lankytojai nėra priimami, tačiau ateityje ir toliau bus galima apsilankyti šioje slaptoje, laisve dvelkiančioje vietoje.
