Radvilų palikuonis Vilniuje atkuriamuose rūmuose nenori istorinės butaforijos

„Radvilų rūmai atgimsta!“ – tokiu šūkiu vilniečius ne tik pramogauti, bet ir diskutuoti apie šios Vilniaus vietos ateitį kvietė Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 

Diskusijoje apie Radvilų rūmų ateitį dalyvavo (iš dešinės) Radvilos Juodojo palikuonis M.Radvila, istorikas A.Bumblauskas, Dailės muziejaus direktorius A.Gelūnas.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Diskusijoje apie Radvilų rūmų ateitį dalyvavo (iš dešinės) Radvilos Juodojo palikuonis M.Radvila, istorikas A.Bumblauskas, Dailės muziejaus direktorius A.Gelūnas.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Diskusijoje apie Radvilų rūmų ateitį dalyvavo (iš dešinės) Radvilos Juodojo palikuonis M.Radvila, istorikas A.Bumblauskas, Dailės muziejaus direktorius A.Gelūnas.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Diskusijoje apie Radvilų rūmų ateitį dalyvavo (iš dešinės) Radvilos Juodojo palikuonis M.Radvila, istorikas A.Bumblauskas, Dailės muziejaus direktorius A.Gelūnas.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Pokalbis apie Vilniaus Radvilų rūmų DNR – istorinį, architektūrinį ir kultūrinį jų kontekstą.<br>G.Grigėnaitės (LDM) nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Sep 26, 2020, 11:57 AM

Ypatingas svečias buvo tiesioginis Radvilos Juodojo palikuonis, filosofas, filantropas, verslininkas kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciejus Radziwillas).

„Esu laimingas, kad pagaliau prasidėjo šių rūmų atgaivinimo darbai. Prieš du mėnesius buvau čia ir šiandien matau progresą.

Prisipažinsiu, ilgą laiką liūdėjau matydamas, kad Sapiegų rūmai Antakalnyje jau gyvi, o šis pastatas vis dar apleistas.

Jūs žinote, kad Sapiegos yra mūsų didžiausi priešai. Na, žinoma, kaip atskiri žmonės jie buvo labai malonūs, tačiau Radvilų ir Sapiegų giminės, žvelgiant į praeitį, buvo mirtini priešai“, – sakė M.Radvila.

Kalbėjo kaip kolekcininkas

Pabrėžęs, kad nėra muziejų, o labiau geležinkelių, atsinaujinančiosios energijos specialistas, jis kalbėjo kaip kolekcininkas, kurio meno rinkinio ašis – Radvilų giminės paveikslai, portretai.

„Kai kas iš mano kolekcijos galėtų rasti vietą ir šiuose atkurtuose rūmuose, jei Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas įvertins ją kaip tinkamą“, – savo indėlį į naująjį muziejų nusakė kunigaikštis.

Kaip pavyzdį jis paminėjo paveikslą, kuris kadaise galėjo kabėti šiuose rūmuose. Tai olandų tapytojo Abrahamo van Westerveldo darbas. Šį dailininką antroji šių rūmų statytojo J.Radvilos žmona Marija Lupul atvežė į Vilnių. Jis tapo J.Radvilos rūmų dailininku.

Pinigų bus, o idėjų?

„Mums labai pasisekė, kad patekome į Valstybės investicijų programą su tikrai solidžia pinigų suma. Todėl tikimės, kad ateityje čia turėsime atkurtą renesansinio plano, pasagos formos visą rūmų ansamblį“, – džiaugėsi A.Gelūnas. Jis priminė, kad tai bus vieninteliai Radvilų rūmai iš Vilniuje esančių devynerių, ant kurių matysime užrašytą Radvilų pavardę.

O kam buvo skirti valstybinės programos pinigai, jei dar tik rengiamos diskusijos, kas šioje vietoje turėtų atsirasti? Nors A.Gelūnas dar tik antrus metus vadovauja Dailės muziejui, kurio padalinys yra Radvilų rūmai, jis jau sugebėjo užsitikrinti ir politikų, ir Vilniaus savivaldybės paramą.

„Jei mes būtume nežinoję, ką rodysime, tai nebūtume patekę į investicijų programą. Čia bus rodomi tie lobiai, kurie daugelį metų guli saugyklose, pasaulio menas – nuo Madrido iki Maskvos. Tačiau dar yra dvidešimt procentų, kurie yra labai svarbūs, dėl kurių mes čia ir diskutuojame.

Kaip Radvilų giminės istorija gali susieti visas muziejaus mozaikos dalis? Arba tokie techniniai dalykai – ar galima bus kastis gilyn ir padaryti požeminį terminalą, iš kurio patenkama į visas muziejaus dalis?“ – diskutuotinus klausimus vardijo A.Gelūnas.

3 Lietuvos – 3 Lenkijos

Kaip ši vieta atrodytų, jei Radvilos šeimininkautų savo rūmuose ir patys kurtų muziejų? Istorikas Alfredas Bumblauskas suabejojo, ar didikai čia būtų galėję šeimininkauti Antano Smetonos laikais.

„Smetonos Lietuva sukūrė kitokią valstybę ir kitokią santvarką, kurioje ypač mažai bajorų liko ištikimi ir nuėjo su ta tautine, valstietiška Lietuva. Mes dažnai pabrėžiame, kad tai buvo valstietiška Lietuva“, – sakė jis.

A.Bumblauskas priminė, kad turėtume skirti Liepos 6-osios, Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Lietuvas.

„Radvilų sugrįžimas yra vienas tų mažų niuansų, kurie atskiria trečiąją Lietuvą (Kovo 11-osios) nuo pirmų dviejų. Labai svarbu, kad tai – giminė, kuri yra sukūrusi LDK. M.Radvila yra sakęs, kad valstybę sukūrėme gal ir netobulą, bet tokią, į kurią, o ne iš kurios bėgo žmonės“, – dėstė istorikas.

Pats M.Radvila pridūrė, kad ir Lenkijoje vis labiau domimasi Abiejų Tautų Respublika. Vis daugiau lenkų mano, kad pirmoji Respublika su visomis savo silpnybėmis buvo daug įdomesnė šalis Europos valstybių kontekste nei antroji, tarpukariu gyvavusi Lenkijos respublika.

„Manau, kad antroji Lietuvos respublika taip pat nebuvo tokia įdomi kaip Abiejų Tautų Respublika“, – pridūrė kolekcininkas.

Bet, jo manymu, tikrai nereikėtų kurti istorinės butaforijos. Jis svarstė, kad jei rūmai būtų buvę jo šeimai sugrąžinti prieš šimtą metų, tikrai būtų atkurti kitokiu stiliumi, nei J.Radvila norėjo juos matyti.

„Lenkijos, kaip ir Lietuvos, istorija yra sugriovimų ir atstatymų istorija. Ankstesnės kartos atkurdavo tai, kas buvo sugriauta maskvėnų, švedų, turkų. Bet jos niekada neatstatydavo pilių ir bažnyčių tuo pačiu stiliumi, kuriuo jos buvo statytos anksčiau. Keitėsi ir pastatų funkcijos. Pilys virsdavo rūmais, nes sienos ir apsauga nebebuvo aktuali. Todėl turite būti kūrybingi“, – kalbėjo kunigaikštis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?