Lietuvoje skambiai minimos Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos metinės

1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublika priėmė pagrindinį šalies įstatymą – pirmąją rašytinę Europoje ir antrąją rašytinę pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų Konstituciją. Ketverių metų Seimo darbas tapo triumfu siekusiųjų stiprios, modernios, klestinčios valstybės, kurioje gerbiamos žmogaus teisės.

 Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-osios metinės šalyje pažymimos koncertais, parodomis, diskusijomis.<br> Lrytas.lt koliažas.
 Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-osios metinės šalyje pažymimos koncertais, parodomis, diskusijomis.<br> Lrytas.lt koliažas.
Lietuvos ir Lenkijos jaunimo orkestre groja NIKO nariai ir dviejų šalių muzikos akademijų studentai bei absolventai.<br> S.Žiūros nuotr.
Lietuvos ir Lenkijos jaunimo orkestre groja NIKO nariai ir dviejų šalių muzikos akademijų studentai bei absolventai.<br> S.Žiūros nuotr.
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio (1764–1795) reprezentacinis portretas iš Baltarusios nacionalinio dailės muziejaus fondų (dail. J. K. Heskis, apie 1783 m.).
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio (1764–1795) reprezentacinis portretas iš Baltarusios nacionalinio dailės muziejaus fondų (dail. J. K. Heskis, apie 1783 m.).
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 1, 2021, 5:07 PM, atnaujinta May 1, 2021, 5:13 PM

Istorinė reikšmė neblėsta

Gegužės 3-iosios Konstitucijos autoriais laikomas karalius Stanislovas II Augustas, LDK didysis maršalka Ignotas Potockis bei dvasininkas ir filosofas kun. Hugonas Kolontajus.

Priimta Konstitucija rėmėsi Europos Švietimo epochos politine ir socialine mintimi bei 1787-ųjų Amerikos Konstitucija. Lenkijos pagrindinio įstatymo kūrėjai pripažino, kad vyriausybė turi tarnauti visai liaudžiai, o ne nedaugelio interesams.

Dokumentas turėjo 11 straipsnių. Pirmas jų apibrėžė Romos katalikų religiją kaip dominuojančią, tuo pat metu užtikrindamas kitų religijų tikintiesiems religijos ir praktikų laisvę. V straipsnis skirstė valdžią į teisėkūros, vykdomąją bei teisminę. Dviejų rūmų Seimas priimdavo įstatymus; vykdomoji valdžia turėjo būti karaliaus ir įstatymų gynėjų rankose; teisminę valdžią turėjo nepriklausomi teismai.

Lenkų istoriko Juliuszo Bardacho tvirtinimu, dokumentas buvo abipusiškai lygiavertis, nes lenkai atsižvelgė ir į Lietuvos poreikius bei interesus.

Konstitucija pirmąkart Europoje atskyrė valdžių šakas: vykdomąją nuo įstatymų leidžiamosios, taip pat teisminę, kaip buvo numatęs Monteskjė – Švietimo epochos prancūzų mąstytojas. Ji įteisino iš esmės beveik profesionalų renkamą parlamentą – Seimą ir Senatą – nors Senatui dar pirmininkavo monarchas su ribotomis galiomis.

Gegužės 3-iosios Konstitucijos dvasia rėmėsi XIX amžiuje vykę sukilimai, kuriais siekta atkurti Lietuvos ir Lenkijos valstybingumą. Nors Konstitucijos likimas buvo tragiškas – ji galiojo tik vienerius metus, jos istorinė reikšmė sunkiai pervertinama.

Įprasmino dviejų šalių bendrystę

2020 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą, kuriuo 2021 metus paskelbė Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais. Šia proga svarbiose sostinės erdvėse rengiami koncertai, parodos, diskusijos.

Gegužės 1-ąją Vilniaus rotušėje Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ąsias metines koncertu paminėjo Lietuvos ir Lenkijos jaunimo orkestras. Šis kolektyvas buvo įkurtas 2019 m., pažymint Lietuvos ir Lenkijos kultūrinių ir diplomatinių santykių svarbą regione ir Europoje bei minint Liublino unijos pasirašymo 450-ąsias metines.

Orkestro branduolį sudaro Vilniuje reziduojančio Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO nariai, griežiantys kartu su talentingiausiais dviejų kaimyninių šalių muzikos akademijų studentais ir absolventais, daugelio tarptautinių konkursų laureatais.

Styginio orkestro veiklą inicijuoja ir jam vadovauja jaunosios kartos lietuvių kompozitorius ir dirigentas Gediminas Gelgotas. Orkestro repertuare – Lietuvos ir Lenkijos kompozitorių muzika, o šiemet orkestro koncertų, skirtų paminėti Abiejų Tautų Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ąsias metines, programose – kompozitorių M. K. Čiurlionio, Wojciecho Kilaro, Ignaco Jano Paderewskio, Gražynos Bacewicz, Gedimino Gelgoto kūriniai.

Gegužės 2 d. 21.50 val. koncerto įrašas bus transliuojamas LRT Plius televizijoje.

Sukaktį minės ir Valdovų rūmai 

Gegužės 5 d. Abiejų Tautų Gegužės 3-iosios Konstitucijos metines renginių programa „Tėvynės ir laisvių tvirtovė“ paminės LDK Valdovų rūmai.

18 val. Valdovų rūmuose bus atidaryta vieno šedevro paroda – muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas pristatys įžanginis Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio (1764–1795) reprezentacinį portretą iš Baltarusios nacionalinio dailės muziejaus fondų, nutapytą apie 1783 m. dailininko J. K. Heskio.

Iš karto po to prasidės apskritojo stalo diskusija „Gegužės 3 d. konstitucijos ir Tarpusavio įžado epocha Abiejų Tautų Respublikoje: istorija, paveldas, atmintis“. Tarp daugybės garbingų svečių joje dalyvaus profesoriai Vytautas Landsbergis ir Tomas Venclova, Lietuvos istorijos instituto direktorius, habil. dr. Alvydas Nikžentaitis, kultūrologas iš Ukrainos Tarasas Voznyakas, Lenkijos verslininkas, sociologas ir filosofas, filantropas ir mecenatas kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł) bei šios šalies politikai ir istorikai.

Diskusija vyks lietuvių ir lenkų kalbomis su sinchroniniu vertimu. Ją moderuos dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė ir Virginijus Savukynas.

19.30 val. Konstitucijos epochos kūrinių koncertą surengs dainininkė Joana Gedmintaitė ir pianistė Šviesė Čepliauskaitė.

Renginio transliacija lietuvių kalba vyks Valdovų rūmų muziejaus feisbuko paskyroje:  bei „YouTube“ kanale: https://bit.ly/2Xr7zTR; LRT ir Seimo interneto svetainėse.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.