Menininkių pagerbtuves stebėjo ne tik iškilmių šeimininko uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko sukviesti svečiai, bet visi norėję jas pasveikinti žmonės. Iškilmės pirmąkart vyko aikštėje po atviru dangumi.
Šventėje sukosi amatininkai
Jau nuo vidurdienio Klaipėdos pilies aikštę užtvindė įvairių senųjų gildijų amatininkai – rodė žmonėms kaip anksčiau buvo gaminami įvijiniai žiedai, pasaginės segės, ginklai, siuvami odiniai kapšai, batai, diržai, katiluose verdamas muilas, rišamos knygos, krosnyje buvo kepama tikra ruginė duona.
Į Pilies uostelį kurėnu atplukdyta Klaipėdos, ankstyvaisiais viduramžiais vadintos Memelburgu, regalijos. Ne teutonų, o Lietuvos didžiosios kunigaikštystės epochos drabužiais ir šarvais pasipuošę kariai Dangės upės žiotyse 1252 metais įkurto miesto vėliavą pakėlė piliavietėje ant Frydricho bastiono.
Aikštėje susirinkę šventės dalyviai ne tik pamatė, kaip žiedžiami indai, bet patys galėjo įsigyti autentiškai atkurtų renesanso laikų keramikos dirbinių – keptuvių, dubenų, koklių, dekoruotomis lėkštėmis.
Pagarba iškilioms menininkėms
Pilies muziejuje pristatytos net dvi kelerius metus kurtos naujos interaktyvios parodos – 800 kvadratinių metrų ploto salėse eksponuojami viduramžių ir vėlesniųjų laikų miesto vaizdai, pristatomi archeologų radiniai.
Unikaliausios iškasenos – Klaipėdos pilies teritorijoje rasti ir užkonservuoti XIV–XV a. griovių įtvirtinimo poliai, medinio pastato pamatų fragmentai, gausybė kitokių įdomių radinių, atspindinčių anų laikų miestiečių kasdienybę, jų buitį, santykius, prekybos ryšius, karybą.
Iškilmes piliavietėje vainikavo Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo ceremonija iškilioms uostamiesčio menininkėms – scenografei S.Kanaverskytei ir choreografei, šokėjai, pedagogei A. Šeiko-Sarulienei.
Kūrėjoms įteiktos dovanos – jų naują titulą patvirtinantys aukso žiedai su briliantais, nukaldinti pagal Memelburgo piliavietėje archeologų rasto, o dabar muziejuje saugomo senovinio papuošalo pavyzdį.
Relikviją atradęs Klaipėdos universiteto profesorius, akademikas Vladas Žulkus mano, jog žiedą per pilies apsiaustį tarp mūrų įspraudė koks nors aukšto rango kariūnas, galbūt net pats Kryžiuočių ordino magistras.
Miesto gimtadienio šventės vedėjas aktorius Darius Meškauskas paviešino ir kitokių sklandančių versijų.
Nusilenkta mirusiems kūrėjams
S.Kanaverskytei ir A.Šeiko-Sarulienei aukso žiedai užmauti įvertinus jų nuopelnus kultūrai ir menui, pastangas garsinti miesto vardą Lietuvoje ir užsienyje. Garbės pakylos link laureates lydėjo ne teutonų, o Lietuvos kariai.
Kandidatus į šį išskirtinai klaipėdietišką titulą kasmet siūlo įvairios visuomeninės organizacijos, kūrėjų sąjungos, privatūs asmenys, bet galutinį žodį taria savivaldybės komisija, kuriai vadovaujama meras V.Grubliauskas.
Tylos minute pagerbti neseniai Anapilin iškeliavę kultūros magistrai – fotografas, publicistas, kultūros istorikas Bernardas Aleknavičius, Klaipėdos dramos teatro kūrėjas ir vadovas, legendinis režisierius Povilas Gaidys.
Kultūros magistro vardai jau suteikti 38 klaipėdiečiams: teatralams, rašytojams, dailininkams, aktoriams, architektams, istorikams, dizaineriams, žurnalistams, bibliotekininkams, kitų kūrybinių profesijų atstovams.
Pilies aikštėje - riterių kovos
Spalvingą šventę piliavietėje žmonėms praturtino senoviniai šokiai, muzika, gausybę smalsuolių sutraukė viduramžių karybos rungtys, ginkluotės, šarvų ekspozicijos, riterių turnyras kieme.
Heraldui paskelbus kovų pradžią, riteriai pliekėsi kardais, dunksėjo skydais negailėdami jėgų. Prieš tai jie dar išsirinko numylėtines ir paskelbė, jog širdies balso vedini kovos už jų garbę, joms skirs savo pergales.
Turnyro pabaigoje kilnieji riteriai, nusivožę šalmus, atidengė savo veidus, nusilenkė damoms, sveikino publiką.
Drąsesni žiūrovai galėjo išmėginti savo jėgas viduramžių smiginio, žiedų, pasagų ir kirvių mėtimo varžybose.
Šviesuoliui žiedo neprireikė
Kultūros magistrų pagerbimo ceremonija pirmąkart surengta ne pilies požemiuose, o atvirose erdvėse, tarsi prisiminus velionio B. Aleknavičiaus prašymą neteikti jam aukso žiedo buvusioje teutonų citadėlėje.
Padėkojęs už suteiktą kultūros magistro vardą B. Aleknavičius žiedo atsisakė – paaiškino, kad jam brangesnės su lietuvybe, o ne su baltų žemes kolonizavusiais kryžiuočiais susijusios dvasinės vertybės ir relikvijos.
Laureatas pageidavo kuklesnės pagerbimo ceremonijos – ne tvankiuose Memelburgo pilies požemiuose, o Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje, kurią vadino savo antraisiais namais.
Priesakas – skatinti jaunimą
B.Aleknavičius siūlė aukso žiedui, kainuojančiam apie pustrečio tūkstančio eurų, savivaldybės skiriamas lėšas kaip paskatą įteikti ne jam, o jauniesimes menininkams, kuriems artima Mažosios Lietuvos praeitis ir dabartis.
„Jeigu jie dar domisi Vydūno, Kristijono Donelaičio, lietuvininkų gyvenimo metraštininkės I.Simonaitytės kūryba, geresnių kandidatų nereikia“, – teigė kultūros magistro vardo nesipurtęs, bet aukso atsisakęs laureatas.
Organizatoriams atsižvelgus į B.Aleknavičius pageidavimus, jis buvo pagerbtas ne teutonų žingsnius menančios Memelburgo tvirtovės požemiuose, o bibliotekos kiemelyje.
Ten eksponuota ir šviesuolio kūryba – knygos, fotoalbumai, jo užfiksuotų iškilių kultūros veikėjų fotografijos.
