Apsilankius Šauklių riedulyne, kuris gana pritaikytas lankytojams, smalsu apsilankyti ir netoliese esančiame Kulalių skaldyklos akmenyne.
Šis akmenynas, esantis Šauklių kraštovaizdžio draustinyje, yra buvusi akmenų sprogdykla.
Į 0,5 ha ploto teritoriją, vykstant melioracijos darbams, iš aplinkinių laukų buvo vežami surinkti stambūs akmenys.
XX a. 7–9 dešimtmečiais akmenys čia buvo sprogdinami ir ruošiami skaldos gamybai.
Nuo tada išlikę nesusprogdinti įvairių raštų, dydžių ir formų rieduliai yra sukrauti į šešias 100 m ilgio eiles.
Apie šį gamtos paveldo objektą informaciją skelbia Skuodo kultūros ir turizmo skyrius, Salantų regioninis parkas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, tačiau niekur neužsimenama, kad iš arti apžiūrėti jo nepavyks.
Žvyrkeliais nudardėjus iki taško, kuriame, pasak navigacinių programėlių, yra Kulalių akmenynas, pasitinka tvora.
Prie jos – suvargęs ženklas, kad tai valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas.
Greta matomas, ko gero, kadaise buvęs informacinis stendas, kuris dabar yra visiškai išblukęs ir sueižėjęs.
Iš tolo pasižiūrėjus į išlikusius nesusprogdintus riedulius, tenka suktis atgal.
Vėliau ieškant daugiau informacijos apie šią vietą, pavyksta rasti, kad 2005 m. Kulalių riedulynas buvo įtrauktas į ekologinį „Natura 2000“ teritorijų tinklą kaip buveinių apsaugai svarbi teritorija.
Riedulyne randama ir keletas labai retų, nykstančių Lietuvos Raudonosios knygos kerpių, augalų ir paukščių rūšių, pavyzdžiui, tetervinas.
Dar 2011 metais Salantų regioninis parkas skelbė, kad visoms šioms gamtinėms vertybėms gresia išnykimas, nes nustojus ganyti teritorijoje pradėjo želti menkaverčiai krūmai, savaiminiai medeliai, pradėjo apaugti rieduliai ir kisti čia vyraujanti augalija.
Tuomet buvo skelbiama, kad, siekiant išsaugoti retas ir nykstančias gamtines vertybes, rekomenduojama teritorijoje ganyti galvijus.
