Praėjus pusei amžiaus ta aukšta, žaviai netvarkingų sruogų šukuosena ir smėlio laikrodžio siluetas, kuriais garsėjo šis 6-ojo dešimtmečio sekso simbolis, ir toliau įkvepia dizainerius visame pasaulyje, nors B.Bardot populiarumą jau seniai iškeitė į kovą už gyvūnų teises.
„Ji buvo stabas ištisai moterų kartai, – sakė neseniai „BB“ vadinamos aktorės biografiją išleidusi Marie Dominique Lelievre. - Ji buvo siaubingai garsi ir tas mitas tik stiprėjo nuo to laiko, kai ji dar prieš savo 40-metį nutraukė karjerą.“
1956 metais B.Bardot nušvietė ekraną filme „Ir Dievas sukūrė moterį“, kurį nufilmavo jos tuometinis vyras Roger Vadimas. Šis filmas yra viena garsiausių iš penkiasdešimt kelių jos trumpos karjeros juostų, tarp jų - ir nevykusių.
Klasika tapusi scena, kurioje ji, segėdama besiplaikstantį, iki pat juosmens prarėžtą sijoną, aistringai šoka mambą, atnešė į didįjį ekraną naują nežabotos seksualinės energijos lygmenį ir greit užsitraukė JAV cenzorių rūstybę.
6-ojo dešimtmečio moralės sergėtojams B.Bardot su lėliškai vaikišku veidu, patemptomis lūpomis, smėlio laikrodžio formos figūra ir laisvu požiūriu kėlė grėsmę.
„Savo laiko mergina, laisva nuo bet kokio kaltės jausmo, bet kokio socialinio tabu“, – taip ją yra pavadinęs R.Vadimas.
Posūkis kraštutinių dešiniųjų link
Ilgainiui B.Bardot pasuko kraštutinių dešiniųjų pažiūrų link ir vis dažniau reikšdavo netolerantiškas pastabas apie gėjus, musulmonus ir imigrantus. Ji yra penkiskart teista už rasinės neapykantos kurstymą – teismas už tai jai skirdavo nemažas baudas.
Būdama 80-ies ji tęsia kovą už gyvūnų teises ir vykdo kampanijas už ruonių, dramblių ir valkataujančių šunų gelbėjimą.
Neseniai interviu AFP ji sakė, kad pensija ją baugina. „Pradedi mirti iš nuobodulio. Štai kodėl žmonės miršta iš nuobodulio“, – sakė ji.
Tačiau dabartinė B.Bardot persona slepia laisvai mąstančios, laisvai mylinčios jaunos kartos simbolio šlovę. Pakviesta susitikti su tuomečiu prezidentu Charles'iu de Gaulle'iu, ji atvyko mūvėdama kelnes ir vilkėdama švarką – tai buvo negirdėtas dalykas to meto Prancūzijoje.
B.Bardot augo tradiciniuose katalikiškuose namuose, bet „gera mergaitė“ užleido vietą bohemiškam gyvenimo būdui - ji turėjo keturis vyrus, būrį meilužių ir vilkėjo drabužius, nė iš tolo neprimenančius to meto Holivudo žvaigždžių rafinuotumo.
„Daro, ką nori“
„Ji vaikšto basa, spjauną į elegantišką prisižiūrėjimą, papuošalus, kvepalus, makiažą, visus tuos triukus, – pritariamai komentavo prancūzų feminizmo deivė Simone de Beauvoir. – Ji daro tai, ką nori, ir tai kelia tokį susirūpinimą.“
Sen Tropezas, ramus prancūzų žvejų kaimelis, kuriuo B.Bardot žavėjosi ir kuriame tebegyvena, virto pasiturinčiųjų susibūrimo vieta.
Bobas Dylanas, kaip kalbama, paauglystėje pačią pirmą savo dainą parašė apie B.Bardot, o Johnas Lennonas, teigiama, taip nervinosi prieš susitikimą su ja, kad griebėsi LSD.
B.Bardot šlovė skatino bendraamžes kopijuoti jos stilių, o tai, kaip ją persekiodavo paparacai, įkvėpė Louis Malle'o filmą „Privatus gyvenimas“.
B.Bardot stilius ir šiandien plačiai kopijuojamas, sakė jos biografė, mananti, kad ir Kate Moss, ir Claudia Schiffer, ir Kylie Minogue, ir Madonna vienu ar kitu metu sėmėsi įkvėpimo iš jos gundymų.
Tačiau B.Bardot neleido Madonnai ekranizuoti jos memuarų, nes dainininkė neatsisako dėvėti natūralių kailių kailinių.
BB stiliaus atšvaitų šį mėnesį buvo galima išvysti per Diane Von Furstenberg šou Niujorke - ten demonstruoti dryžuoti žvejo marškinėliai, balerinos bateliai, languotos palaidinės ir aukštos šukuosenos.
Dabar B.Bardot laikosi nuošaliai nuo mados bei kino pasaulio ir išdidžiai atsisako naudotis plastikos chirurgų paslaugomis.
„Mitas? Tai žodis, kuris manęs neapleisdavo ir kuris nieko nereiškia“, – 2010 metais žurnalui „Marie-Claire“ sakė B.Bardot.
Tačiau po dvejų metų per interviu paklausta, kur prancūzų aktorė galėtų suvaidinti ją kokiame nors filme, BB kandžiai atsakė: „Nė viena. Nė viena negalėtų to padaryti. Ko joms trūksta? Mano asmenybės.“
