Irenai – 43-eji. Ji griežta ir teisinga kolūkio kiaulių fermos vedėja, vis dar tikinti komunistiniais idealais. Fermai mažame miestelyje ji vadovauja jau dvidešimt metų. Tačiau po Sovietų Sąjungos žlugimo padėtis pasikeitė – anksčiau buvęs vienas sėkmingiausių ūkių šalyje dabar darosi nuostolingas, gyvenimas miestelyje apkarsta. Tačiau viskas pasikeičia, kai vieną dieną į kaimą atvažiuoja simpatiškas amerikietis...
- Kokie pirmi įspūdžiai gavus vaidmenį? – pasiteiravome aktorės E.Mikulionytės.
– Tokie vaidmenys nesimėto, aš turbūt esu labai laimingas žmogus, nes ir teatre sulaukiau puikių vaidmenų, o dabar ir kine. Nesitikėjau. Būna, kai perskaičiusi scenarijų matau visą viziją, o čia man daug kas buvo neaišku, bet per tuos metus scenarijus kristalizavosi ir viskas atsistojo į vietas. Eglė labai kruopščiai padirbėjo, ji labai gerai supranta šią temą, kaip ir kaip būtų keista, nes ji yra kur kas jaunesnė. Nuostabu, kai jaunas žmogus turi tokį pojūtį ir taip gražiai jį išreiškia scenarijuje. Ji sukūrė tokį stiprų moterišką personažą, kad turiu jai tik dėkoti.
- Kaip sekasi dirbti su režisiere E.Vertelyte?
– E.Vertelytė reikli ir žino, ko nori. Tai labai padeda. Kai analizavome scenarijų, ji kiekvieną sceną išnarstydavo, nuolat klausdavo: „Kodėl? Kaip tau atrodo? Kas slypi čia?“ Buvo įdomu dirbti dar net neprasidėjus filmavimui. Dabar, kai jau vyksta filmavimas, matau, kaip Egle laikosi tiksliai atrastų linijų, bet žaviausia tai, kaip lanksčiai ir drąsiai keičia vieną ar kitą sceną. Matau, su kokia meile ji visą tai daro, kuria.
- Ar jums lengva susitapatinti su fermos vedėja Irena?
– Negalvoji apie susitapatinimą, tai – kūrybinis procesas. Tik norisi kuo tiksliau pagauti Irenos mąstymą: kodėl ji tokia arba kodėl tokia tapo. Kas mus vienija? To laikotarpio išgyvenimas. Aš jį prisimenu, nors jau pradedu pamiršti, nes trumpiau teko jo metu gyventi negu Irenai, o Irenai – dar tik atradimų pradžia.
- Kokią prisimenate Lietuvą, kuri dabar atkuriama filme?
– Tuo metu studijavau Muzikos ir teatro akademijoje, vadinamojoje „Konservoje“. Buvo rubliai. Ir staiga talonai – „žvėriukai“. Tiesą pasakius, nesupratau šios valiutos, bet buvo labai aistringas laikas. Studentams tik duok pokyčių... Filmo dailininkai, kostiumų, grimo autoriai pasistengė – žiūrime į to laiko madas, šukuosenas ir iš tikro juokinga. Per atstumą pamatai, kokiame absurde mes gyvenome.
- Kaip sekasi dirbti su kitais filmo aktoriais?
– Vien susitikti tokiu žmogumi kaip D.Olbrychskis vienas malonumas – jis tikras profesionalas. Vien ko vertas jo žvilgsnis. Vis dėlto darbas su Danieliumi nebuvo labai paprastas. Man tai buvo iššūkis dėl kalbos barjero – kai pirmas ir paskutinis jo teksto žodžiai lietuviškai, o vidurys – lenkiškai, kartais sudėtinga suprasti mintį ir tenka kartoti sceną.
V.Ruginis labai komunikabilus, jautrus ir paprastas. Lengva su juo bendrauti ir profesionaliai dirbti. Iš jo tiesiog sklinda laisvė. Jis labai lankstus ir labai kolegialus, po tam tikrų scenų jis prieina ir padėkoja, sako: „Ačiū, Egle.“ Ir tai labai žavu.
A.Bialobžeskis nuostabus, nors iki šiol dar mažai susitikome aikštelėje, bet Bulgarijoje turėsime visą savaitę, dar kausimės – ir lovoje, ir gyvenime – labai smagu!
- Kaip sekasi su tarptautine filmo komanda?
– Labai gerai, kad komanda yra tarptautinė. Labiausiai aikštelėje mane žavi kova už kiekvieną minutę ir sekundę, kad viskas pavyktų puikiai. Taip pat mūsų nuostabaus pagrindinio operatoriaus Emilio Christovo aistra – matai, kad jis serga tuo, ką daro.
* * *
Lietuvių kino ir teatro aktorei E.Mikulionytei, pelniusiai aukščiausią Lietuvoje teatro apdovanojimą Auksinį scenos kryžių, tai pirmasis pagrindinis vaidmuo ilgametražiame filme. Nuo 1990 m. ji dirbo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, vėliau – Oskaro Koršunovo ir Kauno dramos teatruose, yra sukūrusi antraplanių vaidmenų ne viename lietuvių filme.
Nuo kovo 15 d. „Stebuklo“ filmavimai vyko Lietuvoje, tačiau šiandien baigiasi pirmasis jų etapas. Balandžio 18 d. fermos vedėja ir visa filmavimo komanda vyks tęsti darbų į Bulgariją.
Filmas „Stebuklas“ – tai pirmasis Lietuvos („In Script“) ir Bulgarijos („Geopoly“), bendradarbiaujant su Lenkija („Orka“), bendros gamybos filmas. Filmo premjera numatoma 2017 metais.
