Dalis festivalio dokumentikos programų filmų nagrinėja meno ir politikos, meno ir menininko santykį, kita dalis aiškinasi praeities padarinius, o dar kita iš arčiau supažindina su garsiomis asmenybėmis ar retai mūsų dėmesį patraukiančiais kasdienybės herojais.
„Tai turbūt margiausia festivalio programa. Temomis, nuotaikomis ir forma besiskiriančiais filmais ieškojome pusiausvyros tarp pasaulio aktualijų ir įkvepiančių istorijų, ir netgi tokios romantikos kaip Stambulo katės,“ – filmų įvairovę apibūdino programos sudarytoja Aistė Račaitytė.
Muzika ir politika
Pagroti Išlaisvinimo dienos šventės proga itin uždara Šiaurės Korėja pasikviečia užsienio roko grupę. Tai pirmasis tarptautinis roko koncertas šalyje. Keisčiausia, jog iš visų galimų variantų, buvo pakviesta dar Jugoslavijos laikais susibūrusi itin kontraversiška serbų grupė „Laibach“.
Norint suprasti, koks neįprastas korėjiečių pasirinkimas, užtenka pasiklausyti nors vienos grupės dainos ar pasižiūrėti kurį nors jų muzikinį klipą. „Laibach“ pasirodymuose naudoja militaristinius elementus, įvairių režimų propagandinius filmus, todėl ne kartą buvo apkaltinti prijaučiant nacizmui, o jų repertuare – netikėtos pop dainų interpretacijos. Šiam koncertui grupė sukūrė tradicinės Korėjos dainos ir miuziklo „Muzikos garsai“ perdirbinius.
Režisierių Uģis Olte ir Morten Traavik filmas „Išlaisvinimo diena“ („Liberation Day“) atidžiai seka pasiruošimą koncertui ir grupės narių įspūdžius patiriant fatasmagorišką Šiaurės Korėjos realybę. Iki filmo pabaigos nepaleidžia intriga, ar publika ir vyriausybės atstovai supras „Laibach“ ironiją?
Dar vienas neįtikėtinas koncertas prisimenamas filme „Dainuok man, Sarajevai!“ („Scream for me Sarajevo“, rež. Tarik Hodžic) – legendinės grupės „Iron Maiden“ vokalisto Bruce’o Dickinsono pasirodymas Bosnijos ir Hercogovinos sostinėje 1994 metais. Filmas pasakoja, ką šis koncertas reiškė į Balkanų karo alinamą regioną atvykusiems muzikantams ir karo sąlygomis nesaugiame mieste gyvenantiems klausytojams.
2016 metų pradžioje viena garsiausių roko grupių „The Rolling Stones“ išsiruošė į koncertinį turą po egzotiškąją Lotynų Ameriką. Dešimt žemyno miestų ir daugiau nei pusšimtį metų grojančios grupės muzikos vis dar ištroškę gerbėjai. Britų režisieriaus Paulo Dugdale’o kelio filmas „The Rolling Stones“ turas po Lotynų Ameriką“ („The Rolling Stones Olé Olé Olé!: A Trip Across Latin America“) užčiuopia žemyne tvyrančias nuotaikas, grupės vidinį pasaulį ir įamžina pirmąjį istorijoje roko koncertą Kubos sostinėje Havanoje, į kurį susirinko 1,2 mln. žiūrovų.
„Aš esu garsus, bet dauguma žmonių nežino, ką aš veikiu“, – viename iš interviu sakė amerikiečių muzikantas Frankas Zappa (1940–1993). Iš archyvinių kadrų sumontuotas filmas „Frankas Zappa apie save“ („Eat That Question: Frank Zappa in His Own Words“, rež. Thorsten Schütte) puiki proga tai sužinoti ir suprasti, kodėl gi Vilniaus centre stovi šiam ekscentriškam, atviram ir talentingam muzikantui skirta skulptūra.
Užburiantis ir skaudinantis šokis
Jei niekados iki šiol negirdėjote Ukrainoje gimusio Sergejaus Polunino vardo, po filmo „Baleto šokėjas“ („Dancer“, rež. Steven Cantor) negalėsite jo pamiršti. Jis įsiveržė į baleto sceną kaip audra ir iškart buvo pramintas „gabiausiu savo kartos baleto šokėju“, bet būdamas 25-erių, savo karjeros viršūnėje, jis metė šokį. Kodėl? Tai nėra įprastas filmas apie baleto discipliną, bet intriguojantis maištaujančios sielos žmogaus portretas.
La Chana pasivadinusi flamenko šokėja, prieš staiga pasitraukiant iš viešo gyvenimo, pasiekė neįtikėtinų karjeros aukštumų. Šiandien legendinė scenos diva šokti gali tik sėdėdama, tačiau nepaisant to, filme „Flamenko karalienė“ („La Chana“, rež. Lucija Stojevic) ji po daugelio metų ruošiasi sugrįžimui į sceną. Kino kamerai ji atskleidžia, kodėl prieš daugelį metų nutraukė savo karjerą ir ką veikė visą tą laiką širdyje neblėstant aistrai šokti.
Šiandien sugrįžusi praeitis
1970 metais, būdamas 19-os, Williamas Powellas parašė nelaimingai pagarsėjusį bombų pasigaminimo vadovėlį ir aktyvistinį manifestą „Anarchisto receptų knyga“ („The Anarchist Cookbook“), kuris siejamas su kruvinais antivyriausybiniais išpuoliais ir terorizmu. Dokumentininkas Charlie Siskelis negailestinguose interviu su Powellu ieško moralinio savo kaltės pripažinimo kitų žmonių veiksmuose. Filmas „Amerikos anarchistas“ („American Anarchist“) piešia 8-ojo dešimtmečio politinį portretą.
„Paguodos moterys“ – terminas naudotas apibūdinti daugiau nei 200 000 Azijos moterų ir mergaičių, kurios buvo pagrobtos ir išnaudojamos kaip sekso vergės japonų armijos karių Antrojo pasaulinio karo metais. Trys šią prievartą patyrusios, dabar jau 90-metės moterys ryžtasi apie savo skausmą prabilti viešai ir reikalauja oficialaus Japonijos atsiprašymo. Filmas „Atsiprašymas“ („The Apology“, rež. Tiffany Hsiung) atskleidžia karinių konfliktų žalos mastus ir skatina nepamiršti siaubingų praeities nusikaltimų.
Festivalio programoje „Dokumentika“ taip pat bus galima išvysti
Šių metų festivalio programoje bus rodomos dviejų išskirtinių kino asmenybių – amerikiečio Davido Lyncho ir iraniečio Abbaso Kiarostami – retrospketyvos. Išsamiau susipažinti su režisieriais ir jų kūryba kvies į programą įtraukti jų dokumentiniai portretai „Davidas Lynchas: menininko gyvenimas“ („David Lynch: The Art Life“, rež. Jon Nguyen, Rick Barnes, Olivia Neergaard-Holm) ir „76 minutės ir 15 sekundžių su Abbasu Kiarostami“ („76 Minutes and 15 Seconds with Abbas Kiarostami“, rež. Seifollah Samadian).
Intymi ir sukrečianti dokumentika „Karo šou“ („The War Show“, rež. Andreas Dalsgaar, Obaidah Zytoon) pasakoja apie Sirijos konfliktą iš radijo didžėjės ir jos draugų perspektyvos. Tarp 2011 ir 2013 metų filmuota medžiaga fiksuoja konflikto genezę: revoliucijos euforiją, jos išsigimimą ir visišką tautos nusivylimą.
Po 14 kalėjime praleistų metų vyras Gogita bando grįžti į gyvenimą ir susirasti moterį, kurią galėtų vesti. Internetinėje pažinčių svetainėje jis susipažįsta su Maka. Deja, moterį pamačiusi vyro mama, nėra patenkinta būsima nuotaka. Tragikomiškas filmas „Naujas Gogitos gyvenimas“ (orig. „Gogitas akhali tckovreba“, angl. „Gogita's New Life“, rež. Levan Koguashvili) įkvepia optimizmu.
Katare daugiau nei milijonas migruojančių darbininkų dirba už grašius kontraversiškose 2022 m. FIFA pasaulio čempionato miestelio statybose. Po sunkios darbo dienos jie randa jėgų treniruotis savo pačių futbolo rungtynėms. „Darbininkų čempionatas“ („The Workers Cup“, rež. Adam Sobel) rekomenduojamas ne tik aistringiems futbolo fanams, filmas suteikia galimybę iš vidaus pamatyti grandiozinio renginio pasiruošimo užkulisius ir neįtikėtinus socialinius pasaulio kontrastus.
Filmas apie kates. Filmas apie benames kates. Filmas apie devynias benames Stambulo kates – miesto simbolį. „Stambulo katės“ („Kedi“, rež. Ceyda Torun) privaloma pasižiūrėti kiekvienam kačių mylėtojui.
Visa festivalio „Kino pavasaris“ FILMŲ PROGRAMA ČIA
22-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks 2017 m. kovo 23–balandžio 6 dienomis. Tai – didžiausias kino renginys Lietuvoje, pernai pritraukęs 113 tūkst. žiūrovų, ir vienas ryškiausių kino festivalių Rytų Europoje. Šiemet „Kino pavasaryje“ bus parodyta 130 pilnametražių ir 70 trumpametražių filmų, kuriuos festivalio atstovai atrinko, per metus aplankę daugiau nei 30 tarptautinių festivalių. Daugiau informacijos: www.kinopavasaris.lt
