Svarbus to meto politinių įvykių kontekstas retai prisimenamas, o kaip tik jis galėtų daryti istoriją suprantamesnę, ypač jaunajai kartai. Tad filmo centre atsiduria ne Sąjūdis ir jo politinė veikla, bet Kaune veikęs visuomeninis jaunimo judėjimas, žadinęs Kauno bendruomenę iš vėlyvajam sovietmečiui būdingo abejingumo, kvietęs priešintis Lietuvos gamtos ir kultūros niokojimui.
1987 m. įsikūrė Kauno Žaliųjų ir paminklosaugininkų klubas „Atgaja“, kurio vienas iš įkūrėjų ir pagrindinis lyderis buvo Saulius Gricius – plačios erudicijos, aštraus proto ir subtilaus humoro jausmo asmenybė. Dėl Sauliaus Griciaus kūrybingumo ir drąsos „Atgajos“ organizuojamos akcijos ir renginiai labai skyrėsi nuo kitų to meto kultūrinių ar socialinių judėjimų – netikėtumu, ironiška mintimi ir, aišku, drąsa.
Kauno jaunimas jungėsi prie provokatyvių „Atgajos“ akcijų, nes jautė šių veiksmų galią ir prasmę, suprato jų paveikumą. Be to, „Atgajos“ klubas visada buvo vieta, kurioje nereikėjo meluoti, nereikėjo apsimesti tuo, kuo nesi, galiausiai – vieta, kurioje kiekvienas buvo priimamas ir kurioje labai skirtingi žmonės rado ir bendraminčių, ir ilgalaikių draugų.
Filmas „Žalieji muškietininkai“ šią neseną, bet gerokai primirštą, istoriją pasakoja buvusių „Atgajos“ narių lūpomis bei itin vertingais dokumentiniais kadrais, nufilmuotais tuometinio videometraštininko Leono Glinskio. Dokumentinius kadrus derinant su atgajiečių prisiminimais pasakojama ir apie du ryškiausius ir masiškiausius „Atgajos“ renginius – Ekologinį protesto žygį 1988 m. vasarą ir Taikos žygį 1989 m. vasarą.
Kvapą gniaužia drąsios akcijos Sovietų armijos teritorijoje, dokumentiniuose kadruose matyti protestuojančio jaunimo galia ir visiška sovietinių karininkų bejėgystė.
Pagrindinė filmo figūra – Saulius Gricius. Filmas parodo dokumentikoje užfiksuotas jo gilias, netipines viešąsias kalbas, ironišką šypseną, galią sutelkti ir suvaldyti aktyvaus jaunimo minias. Galiausiai, per bendražygių prisiminimus ir itin jautriai kuriamą Sauliaus paveikslą, atsiskleidžia jo nesavanaudiško gyvenimo – sykiu ir viso šio išskirtinio Lietuvos istorijos tarpsnio – grožis ir tragizmas.
