Monografijoje analizuojamas baltų genčių christianizacijos procesas nuo pirmųjų misijų X a. pabaigoje iki pat XIII amžiaus. Pirmą kartą lietuvių istoriografijoje tai nagrinėjama plačiame Vidurio Europos ir Skandinavijos šalių christianizacijos proceso kontekste.
Keliamas anksčiau neanalizuotas klausimas, kokių prievartos formų imtasi krikštijant baltų gentis ir kodėl ši prievarta netapatintina su Kryžiaus karais. Knygoje remiamasi gausias rašytiniais ir archeologiniais šaltiniais.
Monografija šviežiai peržiūri katalikų misijas Baltijos jūros srityje plačiame Europos christianizacijos istorijos kontekste, be kurio nėra įmanoma suprasti lietuvių krikšto reikšmės.
Prof. Stephen C. Rowell (Lietuvos istorijos institutas)
M. Ščavinsko studija skirta ikivalstybiniam Lietuvos laikotarpiui ir „ikilietuviškiems“ kryžiaus karams, bet ji kaip tik aptaria pačių taikių ir ginkluotų misijų fenomenų susiklostymą ir raidą ir parodo dirbtinį jų taikymo suformalinimą į die Kreuzmission bei die Schwertmission vokiečių (ir ne tik vokiečių) istoriografijoje.
Prof. habil. dr. Edvardas Gudavičius (Vilniaus universitetas)
Viena svarbiausių monografijos problemų – misijų politikos pokyčiai Kryžiaus karų epochoje: t. y. kaip keitėsi įprasti misionierių darbo metodai, koks buvo taikių ir karinių priemonių santykis ir panašiai. Tai platus ir sistemingas misijų organizavimo ir įgyvendinimo tyrimas, pradedant Apaštalų Sosto veikla ir baigiant pačių naujakrikštų įsitraukimu į krikščionybės platinimo darbą.
Prof. dr. Rimvydas Petrauskas (Vilniaus universitetas)
M. Ščavinsko monografija įdomi ir vertinga dar vienu aspektu: nesibaigiančiomis diskusijomis tarp istorikų ir archeologų, kurios dažniausiai dar neprasidėjusios baigiasi archeologų įsitikinimu, kad istorikai neskaito ir nesidomi jų darbais .
Šiuo aspektu M. Ščavinsko monografija yra reta išimtis, nes joje yra panaudota nemaža aptariamo laikotarpio archeologų darbų, bet svarbiausia – pateikta naudotų straipsnių analizė ir vertinimai.
Doc. dr. Audronė Bliujienė (Klaipėdos universitetas)
