Rašytojas S.Parulskis Vilniaus knygų mugėje ieškojo mūzos

„Mūza neatsirado?! Kaip aš toliau kursiu, moterys? – Vilniaus knygų mugėje vasario 22-ąją pristatydamas savo naują knygą „Mano tikėjimo iltys“ atsiduso rašytojas Sigitas Parulskis. – Matot, kaip sumenko rašytojo įvaizdis. Jei Petro Cvirkos laikais rašytojas praneštų, kad ieško mūzos, prieš jį sugultų aukšta moterų barikada. O dabar turėsiu išeiti paspaudęs uodegą.“

Daugiau nuotraukų (1)

Ramūnas Gerbutavičius

Feb 22, 2014, 6:50 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 12:49 AM

Renginio pradžioje S.Parulskis pajuokavo, kad jo knygą išleidusios leidyklos atstovai davė užduotį susirasti naują mūzą. „Kuri norėtų? Nei viena... – šmaikštavo S.Parulskis. – Taip visada būna. Joms tik žodžiai gražu.“

Rašytojas pusiau rimtai, pusiau juokais prisipažino, kad jam neseniai prasidėjo vidurio amžiaus krizė – todėl jam ne tik sunku susikaupti, bet taip pat apmaudu, jog į jį nekreipia dėmesio jaunesnės moterys, nors iš savo amžiaus moteriškosios lyties atstovių dėmesio esą sulaukiąs.

„O juk seilė teka, pirštai virpa kaip kokiam paaugliui. Anksčiau jos šnabždėdavo, kokios gražios mano rankos, vėliau kartodavo, koks skvarbus mano protas, o dabar tepasako: „Neknark!“ – sąmoju tryško S.Parulskis.

Rašytojas knygą pristatė visiškai vienas, nepadedamas leidyklos atstovų ar kritikų. Tačiau tai, regis, žiūrovams patiko labiau nei daugelis kitų renginių su penkiomis kalbančiomis galvomis. S.Parulskiui išties pavyko pristatymą paversti 40 minučių monospektakliu, kuris retsykiais priminė komediją, retsykiais tragikomediją. Tačiau turbūt nė vienas publikos atstovas nepasakytų, kad buvo nuobodu ar neįdomu.

„Liaudies balsas kartais pasiskundžia, kad knygų pristatymuose negauna pakankamai ilgai paklausyti rašytojo. Jis esą turi klausytis nuobodžių visokių kritikų murmesių. Todėl aš būsiu vienas. Kiek erdvės! Aplink mane nesėdi parazitai, kad ir kas jei būtų. Tiesiog imkit mane ir skaitykit. Tik labai nelieskite, nes turiu neatsparių lytėjimui vietų“, – šmaikštavo S.Parulskis.

Rašytojas atskleidė, kad studentams dėsto kūrybinį rašymą. Todėl jis pasiūlė visiems išsitraukti rašomąsias priemones ir popieriaus lapą. „Užduotis bus tokia: pratęskite sakinį „Aš atėjau į susitikimą su S.Parulskiu ir...“ O dabar atsipalaiduokite, išlaisvinkite savo fantaziją ir dešimt minučių rašykite, ką norite.

Arba dar geriau: užsimerkite, o kai atsimerksite, įsivaizduokite, kad pavirtote S.Parulskiu, tada rašykite. Bet juk nerašysite, ar ne? Jums tai atrodo nerimta, juokinga. O studentai rašo,“ – publiką linksmino S.Parulskis.

„Nors knyga ir vadinasi „Mano tikėjimo iltys“, bet šis pavadinimas neturi nieko bendra su tikėjimu“, – lyg ir surimtėjęs tęsė S.Parulskis. Bet tada per salę nuvilnijo sucypusio mikrofono aidas. „Koks čia dabar aidas? – lyg savęs, lyg publikos paklausė rašytojas. – Turbūt Marčėnas. Aš jam kaip Aleksandrui Puškinui Ana Kern. Kiek ką nors rašo, vis mane prisimena.“

Nors S.Parulskis prisipažino kenčiąs nuo vidurio amžiaus krizės, tačiau teigė, kad „Mano tikėjimo iltys“ – prieškrizinė knyga, kurios trumpi eseistiniai tekstai parašyti įvairiais ankstesniais metais. „Man ji visai nieko. Aš jos neskaičiau, aišku. Bet gerai atrodo“, – juokavo jis.

Tada S.Parulskis atskleidė, kad vakar klausėsi Roberto Schumanno ir atsiminė istoriją apie Franzą Schubertą. Ta istorija aprašyta vienoje Nobelio literatūros premijos laureato Johno Maxwello Coetzee'o knygoje. Vyras grįžta pas moterį, paleidžia groti F.Schuberto kvartetą ir sako jai: „O dabar lėtai mylėkimės.“ Toji muzika, pasak S.Parulskio, labai specifinė, nelabai aistringa, kažin ar tam tinkama. Vyras šitaip norėjo atgaivinti jausmus, kuriuos mylėdamiesi jautė pobonopartinės Austrijos žmonės. Moteris savo vyrą pamoko: „Dainą dainuoti reikia merginantis, viliojant moterį. Lovoje reikia ne dainuoti, o užsiimti seksu.“

„Ši istorija man labai glaudžiai susijusi su tekstų rašymu, – kalbėjo S.Parulskis. – Jei praleidi merginimosi, viliojimo etapą, tekstas išeina nei šioks, nei toks. J.M.Coetzee man labai tiksliai atskleidė ne tik tai, kuo skiriasi erotika ir seksas, bet ir kas yra su vadinamuoju įkvėpimu parašytas kūrinys, o kas – mechaniškai, klausantis F.Schuberto atsiradęs tekstas. Rašant trumpą tekstą toji preliudija dažniausiai būna, o sėdus prie romano medaus mėnuo labai greitai pasibaigia ir prasideda sunkus gyvenimas dviese.“

S.Parulskis taip pat prisipažino, kad jį pastaruoju metu kankino ne tik vidurio amžiaus, bet ir vadinamoji kūrybinė krizė. Todėl metus jis nieko nerašė ir jautėsi išties nejaukiai – kaip yra sakęs Sigitas Geda, jau buvo pasiruošęs padaryti nusikaltimą iš nevilties.

S.Parulskis atskleidė, kad visai neseniai ėmė vaduotis iš kūrybinės krizės ir parašė tekstą, kurį pavadino „Apie sielą“. „Jame aš, kaip kokie graikai, grįžau į pačią pradžią, prie pačių visa ko ištakų“, – ištarė S.Parulskis ir susirinkusiesiems perskaitė naująjį kūrinį. O tasai kūrinys – išties stiprus. Tai liudijo ir surimtėję keliasdešimt minučių prasikvatojusių klausytojų veidai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.