Šio romano geriau neskaityti romantikams ir silpnų nervų žmonėms

Kartais jau skaitydamas knygą žmogus žino, kad po kurio laiko norės prie jos grįžti. Su jaunos suomių rašytojos Katjos Kettu romanu „Už nuodėmes bus atleista“ (Alma littera, 2015) – visai kitaip. Jau skaidydami suprasite, kad vieno karto – per akis. Ir tai dėl to, kad knyga labai stipri, ji ne priblokš, kaip dabar mėgstama sakyti, bet užgrius visu savo svoriu, prispaus ir neleis nei atsitraukti, nei atsikvėpti.

Katja Kettu.<br>Soppakanuuna („Wikipedia“) nuotr.
Katja Kettu.<br>Soppakanuuna („Wikipedia“) nuotr.
K.Kettu romaną „Už nuodėmes bus atleista“ išleido „Alma littera“.
K.Kettu romaną „Už nuodėmes bus atleista“ išleido „Alma littera“.
Katja Kettu.<br>Soppakanuuna („Wikipedia“) nuotr.
Katja Kettu.<br>Soppakanuuna („Wikipedia“) nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Emilija Merkytė

May 27, 2015, 10:41 AM, atnaujinta Nov 26, 2017, 9:42 AM

Romantikams ir silpnų nervų žmonėms geriau šio romano iš viso neskaityti, o visiems kitiems rekomenduojama įsipilti šlakelį romo (jo gurkšteli ir pagrindinė veikėja), kad išgyventų karą ir meilę Šiaurėje žiauriais istoriniais laikais. Tai stiprus romanas stipriems skaitytojams.

Turinys

Stipri, nemokyta, storžievė šiaurietė įsitikinusi, kad negali turėti vaikų, tačiau ji gali padėti pasaulį išvysti svetimų vaikams. Atsiskyrėlė kaimo pribuvėja turi šamaniškų galių.

„Visagalis man, vienintelei iš visų pasaulio žmonių, suteikė gebėjimą ir dovanoti gyvenimą, ir jį atimti. Šitame Žemės rutulyje prašapusiame savo gyvenime aš dalinau ir viena, ir kita – gyvybę ir mirtį pramainiui, ir nežinau, ar tokį mano kelią nulėmė nūdienos griausmai, ar paties Viešpaties sprendimas.“ (P. 10)

Likimas šiai moteriai negailestingas – parodo ir šviesiąją meilės pusę ir tamsiąsias karo baisybes. Helena įsimyli vokietį Johaną Angelhurstą, maža to, kad priešą, bet dar ir pamišėlį – šis vyras, išgyvenęs karo žiaurumus Ukrainoje, vis dar kovoja ne tik su išoriniu, bet ir vidiniu pragaru. Tai karo baisumų sužalota ir palūžusi asmenybė, tačiau žmogaus galios kur kas didesnės, nei yra manoma. Kaip vėliau paaiškėja, ne tik šių dviejų žmonių, bet ir kitų likimai nenumaldomai persipynę – visus susieja ne tik karas, bet ir kraujo ryšiai, bendra giminės ir šalies istorija, tas pats kraštas.

Kalba ir istorinis kontekstas

Rašytoja meistriškai audžia tekstą: čia aprašydama koncentracijos lagerio žiaurumus, kad net skaityti koktu, rodos, išskrodžia žmogų tiek fiziškai, tiek psichologiškai, čia taupiai leisdama prasiskverbti žmogaus švelnumo spinduliui, šiaurietiškam gamtos grožiui ir samių mistikai.

Romano kalba vaizdinga: Katja Kettu neužsižaidžia žodžiais, o juos vartoja taupiai ir tikslingai, originalas parašytas ne išgryninta suomių kalba, o dialektu (beje, pagal šį romaną kuriamam filmui aktoriai išmoko kalbėti vietos dialektu).

„Mano stilius yra labai fiziškas, – tvirtina knygos autorė. – Kai kurie žmonės sako, kad knyga netgi žiauri. Tokiu būdu aš norėjau perteikti tiek grožį, tiek blogį. Tačiau neketinau nieko šokiruoti, o tik parodyti, koks tada iš tikrųjų buvo gyvenimas.“

Pasirinkti tokį istorinį laiką (1944-uosius) rašytoją paskatino jos močiutės pasakojimai.

Katja Kettu sako romane siekusi atskleisti, kaip žmonės elgiasi, kad išgyventų. Rašytoja įsitikinusi, kad kare nugalėtojų nebuvo, o galimybė prisiliesti prie dokumentų jai rodosi unikali. Apie romane vaizduojamą laikotarpį Suomijoje iki šiol buvo tarsi ir nutylima, taigi panašu, kad romanas „Už nuodėmes bus atleista“ sugriovė senas užtvaras ir išlaisvino žmonių skaudulius, apie kuriuos jie jau drįsta kalbėti.

„Kai rašiau knygą, buvo labai sunku prakalbinti žmones, tačiau kai knyga jau buvo išleista, staiga atsirado daugybė žmonių, kurie norėjo papasakoti savo istorijas. Visi apie tai ėmė kalbėti vienu metu, susidarė įspūdis, kad pagaliau žmonės išdrįso šnekėti atvirai“, – sako autorė, savo knyga sugebėjusi Suomijoje kiek pakeisti istorijos traktavimą.

Galbūt verta kiek nukrypti ir priminti apie šį Suomijos istorijos laikotarpį. Per Antrąjį pasaulinį karą Suomija kovojo du karus su Sovietų Sąjunga: Žiemos karą 1939–1940 m. ir Tęsiamąjį karą 1941–1944 m. Šiame kare Suomiją rėmė nacistinė Vokietija. Po Tęsiamojo karo pagal paliaubų sutartį kilo Laplandijos karas (1944–1945 m.), kai suomiai išvijo nacius iš Suomijos šiaurės. Štai šis laikotarpis ir aprašomas knygoje, tačiau norint ją gerai suprasti, būtina žinoti ir istorinį kontekstą.

1939 m. rugpjūtį Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasirašo Molotovo-Ribentropo paktą, pagal kurį Suomija atitenka Sovietų Sąjungai. 1939 m. spalį Stalinas išsiunčia Suomijai reikalavimą dėl karinių bazių jų teritorijoje. Suomiai reikalavimą atmeta. Soveitų Sąjunga 1939 m. lapkričio 30 d. įsiveržė į Suomiją, tačiau nesugebėjo įveikti suomių.

Po karo suomių armija buvo išsekusi, jai reikėjo paramos. Nacistinė Vokietija 1940 m. rudenį pasiūlė ginklų su sąlyga, kad jos kariams bus leista vykti per Suomiją užimti Norvegijos. Suomija sutiko ir 1940 m. gruodį prasidėjo karinis bendradarbiavimas.

Iki 1941 m. birželio 25 d. šiaurės Suomijos teritorijoje jau buvo 4 vokiečių divizijos. Šalis išsaugojo demokratinę konstitucinę santvarką, nė kiek neleido Vokietijai, hitlerinei partijai ir SS kištis į šalies vidaus reikalus. Dėl bendradarbiavimo su naciais tarptautinė bendruomenė nuo Suomijos nusisuko, tačiau šalies vyriausybė buvo nacių sąjungininkė iki 1944 m.

Tuo metu atsirado daug mišrių porų, kai kurios moterys išsekė paskui savo vyrus vokiečius, kitos liko. Į likusias moteris ir vokiečių vaikus buvo žiūrima nepalankiai, ir taip sunkų pokarį šioms moterims dar labiau apsunkino jų padėtis gimtojoje šalyje.

Ne vienas skandinavų rašytojas yra rašęs apie vokiečių mylimąsias ar jų vaikus. Į lietuvių kalbą išversta Herbjørgos Wassmo trilogija „Tora“ apie vokiečio pavainikę Norvegijoje. Panaši situacija susiklostė ir kitose Skandinavijos šalyse, o skaitytojui telieka įsivaizduoti, kuo rizikavo paprasta pribuvėja, Suomijos šiaurėje pamilusi vokiečių kareivį...

Literatūrinis kontekstas

Tikriausiai mažai kas ginčytųsi, kad skandinavų knygos vaikams geriausios iš geriausių. Taip pat stiprūs skandinavų detektyvai (pastaruoju metu Stiegas Larssonas, Henningas Mankellis ir Jo Nesbø – rašytojai, žinomi net ir neskaitantiems detektyvų). Tačiau ir kito pobūdžio romanai dažną lietuvį skaitytoją papirks sodria literatūrine kalba, stipriais veikėjais ir šiaurietiškai atšiauria, tačiau ramia ir mistiška aplinka.

Visus šiuos kriterijus atitinka ir jaunos suomių rašytojos Katjos Kettu romanas „Už nuodėmes bus atleista“. Apie romano kalbą jau buvo rašyta, o štai pribuvėjos Helenos tvirtybę, šiaurietišką charakterį, sprendimus ir poelgius įdomu palyginti su norvegų rašytojos Herbjørgos Wassmo trilogijos veikėja Dina.

Dinos poelgiai lydimi griežtų ir negailestingų Senojo Testamento dėsnių, o Helenos gyvenimo knyga – Katekizmas. Abiem joms nesvetimas krikščioniškas požiūris, tačiau abiejų gyvenimai gana rupūs, ant šių šiauriečių pečių gula moteriai gerokai per sunki našta, bet abi herojės išlieka šiaurietiškai santūrios ir stiprios.

Tačiau kad ir kokios tvirtos būtų, jos yra moterys – jos pasiduoda aistrai, gaivališkam laukiniam troškimui, randa būdų išgyventi bet kokiomis sąlygomis, tačiau kažkur širdyje tikrai tiki, kad „už nuodėmes bus atleista“.

Katjos Kettu romane vaizduojama pati Suomijos šiaurė – Laplandija, tačiau tame atokiame ir atšiauriame krašte yra laukinio, šalto grožio. Ir tai ne tik šiaurės pašvaistė. Katja Kettu šį romane taupiai dalijamą šiaurietišką grožį pagyvina gamtos ir žmogaus galių mistika.

Apie autorę

Suomijos šiaurėje gimusi ir augusi Katja Kettu (g. 1978m.) – viena talentingiausių ir labiausiai intriguojančių šiuolaikinių Suomijos rašytojų. Ji taip pat režisuoja animacinius filmus. Rašytojos kūryba apdovanota svarbiomis Suomijos literatūros premijomis, išversta į keliolika kalbų. „Už nuodėmes bus atleista“ – trečiasis jaunos rašytojos romanas. Pagal jį statomas kino filmas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.