Ateities biblioteką sumanė škotų menininkė Katie Paterson.
Netoli Norvegijos sostinės Oslo pernai buvo pasodinta 1000 medžių. 2114-aisiais jie bus nupjauti. Iš šių medžių bus pagamintas popierius, ant kurio suguls 100 pasaulio rašytojų kūriniai, laikyti Ateities bibliotekoje.
Atskleidė pavadinimą
Prieš savaitę M.Atwood nuvyko į Norvegijos giraitę ir K.Paterson įteikė užantspauduotą dėžutę su savo kūriniu. Apie ką jis, paaiškės 2114-aisiais. M.Atwood atskleidė tik jo pavadinimą – „Rašeiva Mėnulis“ („Scribbler Moon“).
„Jaučiuosi labai pagerbta ir laiminga galėdama dalyvauti šiame nuotykyje. Šis projektas mažų mažiausiai įkvepia tikėjimą, kad po šimto metų žmonija dar gyvuos! Šiaip ar taip, tai nuostabi idėja, kuri mus grąžina į vaikystę, kai mes įvairius daiktus užkasdavome slaptose vietose ir tikėdavomės, kad juos po daugybės metų kas nors atkas“, – sakė tokių ir į lietuvių kalbą išverstų ir išleistų romanų kaip „Oriksė ir griežlys“, „Tarnaitės pasakojimas“ autorė M.Atwood, bet nesutiko atskleisti naujojo kūrinio detalių.
K.Paterson prisipažino, kad pagundų perskaityti pirmąjį Ateities bibliotekos kūrinį jautė, bet atsisakė laužyti savo taisykles. „Turiu pasakyti, kad M.Atwood kūrinys yra gana sunkus“, – „The Observer“ žurnalistui šypsojosi menininkė.
Įrengs specialią salę
2018 metais Osle duris atvers nauja viešoji biblioteka. Joje bus įrengta speciali salė, kurioje ir bus saugomi Ateities bibliotekai parašyti kūriniai. Salė kasmet pasipildys vieno rašytojo kūriniu.
„Rašytojams jokių sąlygų nekeliame. Tai gali būti romanas, apsakymas ar vienas žodis. Viskas jų valioje“, – kalbėjo K.Paterson.
Projekto sumanytoja jau atskleidė ir tai, kokio rašytojo kūrinys į Ateities biblioteką pateks antrasis. Jį sutiko parašyti britų rašytojas, šešių romanų autorius Davidas Mitchellas. Jo sudėtingą, bet įtaigų romaną „Debesų atlasas“ lietuviškai yra išleidusi „Tyto alba“.
Nesulauks rezultatų
„Šis projektas didina pasitikėjimą, kad, nepaisant katastrofiškų šešėlių, krintančių ant mūsų, ateitis vis tiek turėtų būti šviesesnė vieta, kurios gyventojai norės ir galės užbaigti meninę avantiūrą, prieš šimtmetį pradėtą jau seniai mirusių žmonių“, – kalbėjo D.Mitchellas.
K.Paterson puikiausiai supranta, kad ji tikrai nesulauks projekto rezultatų, tačiau vis tiek į savo sumanymą žvelgia optimistiškai.
„Manau, kad Ateities biblioteka yra viltingas sumanymas, nes jis skleidžia tikėjimą, jog po 100 metų dar egzistuos Norvegija, miškas, knyga. Čia slypi didelis tikėjimas ateitimi, nes mes privalome pasikliauti žmonėmis, kurie dar negimę“, – „The Observer“ sakė K.Paterson.
Parengė Ramūnas Gerbutavičius
