H.Kunčius jau keletą metų rašo humoristines, ironiškas miniatiūras apie Tuminą ir Putiną. Ar šie personažai susiję su Rusijos prezidentu ir Lietuvos teatro režisieriumi, spręskite patys.
Herkus Kunčius. Miniatiūros apie Tuminą ir Putiną (6)
„Aš dėl to ir noriu gerti, kad valgyt noriu.“
Iš pokalbių redakcijoje
Naktibalda
Putinas įniko namo grįžinėti po vidurnakčio labai alkanas. Šluote šluodavo maistą pripuolęs prie šaldytuvo. Tuminas matė, kad kuo vėliau Putinas sugrįždavo, tuo būdavo alkanesnis. Nuovokus režisierius Tuminas suprato Putino nedorą alkio priežastį, todėl įsikniaubęs į pagalvę raudodavo, tačiau kelti pavydo scenų dėl meilės nedrįsdavo, mat prisikirtęs konservų Putinas akimirksniu atsijungdavo, o ryte, anksti kėlęs, vėl eidavo į tariamąjį darbą Kremliuje.
Tumino norai
Ilgai įkalbinėtas Putinas pagaliau ryžosi pasižiūrėti dar vieną Tumino spektaklį. Po užsitęsusio vaidinimo, nusileidus uždangai, itin pakylėtas neatrodė. Kai abu po banketo sugrįžo namo, Tuminas ėmė ant kelių maldauti Putino, kad šalyje jis ir vėl įvestų cenzūrą, be kurios Tuminas jautėsi labai vienišas ir ne toks kūrybingas. Putinas, suprasdamas, kaip tai draugui svarbu, pažadėjo išpildyti Tumino norą.
Disidentas
Per didžiąsias tautines šventes, kada Putinas buduare kietai įmigdavo, Tuminas tyliai tyliai išsėlindavo į vonios kambarį. Ten užsirakinęs, it pašėlęs tarkuodavo bulves, suprakaitavęs smagiai maldavo mėsą. Prileidęs vandens, panardindavo gyvatuką į kriauklę ir slapta virdavo cepelinus. Vėliau juos rankomis sugriebęs godžiai valgydavo, mintyse atsargiai paniūniuodamas tėviškės himno melodiją, mat žodžius buvo seniausiai pamiršęs.
Palaimos krante
Švelnumas, nekalti džiaugsmai ir abipusis dėmesys lydėjo šią santuoką. Ir nors nieko nestigo, Tuminas neretai įsisvajodavo. Įsivaizduodavo esąs vyrų pliaže, vasaros saulėtą dieną gulintis ant pledo šalia nuogo Putino. Ir niekas, įskaitant didžiąsias pasaulio problemas, jam šiandien nerūpi.
Tada Tuminas duodavo valią vaizduotei, kaip antai jis švelniai švelniai varpos stiebeliu pakutena Putino ausies geldelę, pirštų galiukais pagriebęs įberia smėlio į bambą, vėliau lūpomis paliečia jo kaktą, paseilintu pirštu perbraukia antakį, nosį, valingai sučiauptas lūpas...
Taip Tuminas, šokinėdamas nuo vienos pilvo preso bangelės prie kitos, keliaudavo po Putino kūno žemėlapį, atrasdamas vis naujas žemes ir užvaldydamas pašaliečio dar neliestas teritorijas.
O jau tada, užvirus kraujui, kada nuodėmingas aistras suvaldyti tapdavo nebepakeliama, Tuminas šliauždavo ant pilvo, išardamas gilią vagą link jūros. Pašokęs stačia galva nerdavo į ledinį vandenį, jį ir vėl sugrąžinantį į pilką Maskvos realybę.
Ekstremalus turizmas
Putinas jau ne vieną dešimtmetį į pasaulį žvelgė tik pro šarvuoto automobilio langą ar orlaivio iliuminatorių. Tad vieną dieną užsimanė pasivažinėti visuomeniniu transportu.
Kada Putinas stumdėsi sausakimšame autobuse, Tuminas kantriai tylėjo. Tačiau kai prie atpažinto Putino ėmė geidulingai glaustytis įkaitę keleiviai, Tuminas nebeištvėrė. Pareikalavo ateityje tokių dorovei pavojingų eksperimentų nebedaryti. Putinas, žinoma, jautėsi šiek tiek prasikaltęs, tad pasižadėjo Tuminui mesti iš galvos ne tik autobusus, bet ir metro. Tiesa, apie maršrutinius taksi taktiškai nutylėjo.
Profilaktika
Tu-Pu susidėjo su itin bloga kompanija. Joje buvo seniausiai teisėsaugos ieškomi liberalai, ne kartą teisti demokratai, recidyvistai žalieji ir visi kiti didelės šalies padugnės. Tuminas verkdavo, o Putino griežtas žodis Tu-Pu nieko nereiškė.
Blogybės mažąjį Tu-Pu ėmė traukti it liūnas, apsėdo it velnias. Teko kviesti egzorcistą.
Nors Putinas abejojo, tačiau vieną dieną egzorcistas peržengė jaukių namų slenkstį. Pamatęs Tu-Pu, nedelsiant ėmėsi varyti iš jo velnią. Paprašytas už tą pačią kainą piktąją dvasią pavarė ir Tuminui su Putinu – profilaktikos, kaip prasitarė, sumetimais.
