Vos pasirodęs romanas atsidūrė pagrindinių Varšuvos knygynų vitrinose ir sulaukė itin didelio žiniasklaidos dėmesio, tarp jų – Lenkijos radijo literatūrai skirtų laidų (tokios kaip „Z najwyzszej półki“, kurios įtakingas kritikas Michalas Nogas specialų reportažą su K.Sabaliauskaite parengė iš Vilniaus), televizijos knygų apžvalgininkų ir interviu pagrindiniame dienraštyje „Gazeta Wyborcza“. Vieno skaitomiausių savaitraščių „Wprost“ literatūros kritikas romaną „Silva rerum“ apibūdina kaip „literatūrinę sensaciją iš Lietuvos“, o autorės svarbą lygina su Henriku Sienkiewicziumi.
Recenzijose Lenkijos literatūrologai pabrėžia turtingos kalbos teikiamą estetinį malonumą ir „Silva rerum“ vadina „geriausiems užsienio kūriniams prilygstančia“, „aukščiausios prabos literatūra“, „knyga, sugrąžinančia tikėjimą literatūra“, „knyga apie gyvenimo poeziją“, kurios gali pavydėti net patys lenkų prozininkai. Apie „Silva rerum“ kalbama ir kaip apie šiandien labai aktualią kultūrinę jungtį tarp dviejų tautų. Kaip rašo Krzysztofas Cieślikas iš dienraščio „Rzeczpospolita“, „bendra lenkų ir lietuvių istorija buvo išsiilgusi būtent tokio romano – nebandančio suvesti sąskaitų ir abiejų tautų istoriją pristatančio kaip bendrą paveldą. Gaila, kad Lenkijoje joks svarbesnis rašytojas neužsiėmė Abiejų Tautų Respublika. Tiesa, ir mūsų prozininkai po truputį imasi istorinio romano, tačiau jiems retai pavyksta pasiekti tokį efektą kaip neprilygstamai lenkų istoriją aprašinėjusiam vengrui Györgyo Spiró ar būtent K.Sabaliauskaitei“.
Šiuo metu Lenkijos radijo II kanale pirmieji du knygos skyriai skaitomi ištraukomis, o žymi draminė kino aktorė Agata Kulesza, „Oskaru“ apdovanoto Pawelo Pawlikowskio filmo „Ida“ žvaigždė, „Silva rerum“ ištrauką skaito vaizdo įraše.
