Lietuvių rašytojus daugelis greičiausiai pažįstate, aišku, jei bent šiek tiek domitės literatūra. Tačiau kažin ar esate kiek geriau susipažinę su šiemet į mugę atvykstančiais autoriais iš užsienio šalių. Siūlome susipažinti.
1. Abrahamas B. Yehoshua, Izraelis (leidykla „Sofoklis“). Vilniaus knygų mugėje pristatys romaną „Moteris Jeruzalėje“.
Abrahamas B. Yehoshua yra vienas iškiliausių Izraelio rašytojų, lyginamas su W. Faulkneriu. Jis gimė 1936 metais Jeruzalėje. Studijavo literatūrą ir filosofiją Jeruzalės universitete, yra parašęs 11 romanų, 3 apsakymų knygas, pjesių ir esė, įtrauktas į „Man Booker International Prize“ trumpąjį sąrašą.
Lietuvių kalba išleistas Abrahamas B. Yehoshua romanas „Moteris Jeruzalėje“ pasakoja apie maždaug keturiasdešimties metų moterį, kuri mirtinai sužeidžiama Jeruzalės turgavietėje per teroristinį išpuolį. Su savimi ji neturi jokio asmens dokumento, tik bevardį didelės kepyklos algalapį. Kai vietinis savaitraštis apkaltina kepyklą sukrečiančiu abejingumu, įmonės savininkas paveda žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėjui išsiaiškinti žuvusiosios tapatybę.
Įpareigotas surasti jos šeimą žmogiškųjų išteklių vedėjas leidžiasi į neužmirštamą piligriminę kelionę, vedančią iš kepyklos per ligoninės lavoninę į skurdų žuvusiosios butą Jeruzalės senamiestyje, kol galiausiai vyras palieka Izraelį ir pasuka į gimtuosius moters namus. Knyga pelnė „Los Angeles Times Book Prize“ ir yra išversta į daugiau kaip 20 pasaulio kalbų.
2. Mirreile Guiliano, Prancūzija („Alma littera“).
Žinoma prancūzų autorė, turinti didelę patirtį gastronomijos, vyno degustavimo ir grožio industrijos srityse, išgarsėjusi pasauliniu bestseleriu „Kodėl prancūzės nestorėja“, Mirreile Guiliano, pirmą kartą atvyksta į Lietuvą susitikti su skaitytojais bei atsakyti į skaitytojų klausimus. Lietuviai itin pamėgę jos knygas – „Kodėl prancūzės nestorėja“, „Prancūzės visais metų laikais“, „Prancūzės gražios visada“ ir „Kodėl prancūzės nestorėja. Receptai“.
3. Olivier Trucas, Prancūzija, (Briedis). Prancūzų rašytojas ir žurnalistas Vilniaus knygų mugėje pristatys detektyvą „Paskutinis lapis“.
Ši, į daugiau nei 10 kalbų išversta knyga – ne tik įtaigi detektyvinė istorija, bet ir pažintis su paslaptingųjų šiaurės klajoklių lapių kultūra, istorija, tradicijomis ir gyvenimo būdu. Olivier Truco detektyvas susilaukė didžiulio dėmesio Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse, jis vertinamas ne tik dėl sumaniai autoriaus kuriamos detektyvinės intrigos, bet ir vaizdingos kalbos.
Už šią knygą rašytojas pelnė ne vieną apdovanojimą, tarp jų – „Prix du Mystère de la critique“ ir „Prix Quai du Polar“. Europoje jau yra išleisti ir du šios knygos tęsiniai.
Olivier Trucas gyvena Stokholme, Švedijoje. Jis dirba „Le Monde de Le Point“ korespondentu, rengia reportažus ir straipsnius apie Šiaurės Europą ir Baltijos šalis.
4. Markas Soloninas, Rusija, („Briedis“). Vilniaus knygų mugėje pristatys knygą „1941-ųjų birželis. Galutinė diagnozė“.
Markas Soloninas – vienas žymiausių naujosios kartos Rusijos istorikų, šešių į lietuvių kalbą išverstų knygų autorius. Tarp jų – „Birželio 22-oji: katastrofos anatomija“, „Katastrofos chronologija“, „Mozgoimenije. Suklastota Didžiojo karo istorija“, „Birželio 25-oji: kvailystė ar agresija prieš Suomiją“, „Kare nieko gero“.
5. Frankas J. Oteri, JAV, (LMIC). Vilniaus kngygų mugėje pristatys „XXI amžiaus Lietuvos kompozicinės muzikos antologiją“.
Frankas J. Oteri – Niujorke gyvenantis ir dirbantis kompozitorius, muzikos apžvalgininkas, maniakiškas naujosios muzikos kolekcionierius ir besąlygiškas advokatas, įvairių projektų kuratorius. Nuo 1999 m. jis yra internetinio muzikos žurnalo „New Music Box“, įkurto Amerikos muzikos centro (dabar muzikos organizacija „New Music USA“) vyriausiasis redaktorius
Lietuvos muzikos informacijos centras 2017-ųjų sausį išleis „XXI amžiaus Lietuvos kompozicinės muzikos antologiją“, kurios kuratorius Frankas J. Oteri.
Jo idėjas ir tekstus skaito visi muzikos avangardu, eksperimentika ir postmodernizmu besidomintys skaitytojai: nuo Marijampolės ir Liepojos iki Sidnėjaus, Keiptauno ir Tokijo. Ganėtinai ekscentriška, niujorkietiška asmenybė Frankas J. Oteri yra „gyva muzikos enciklopedija“; Lietuvos muzikos kultūra jis domisi jau 15 metų ir dažnai atkreipia dėmesį į pačius keisčiausius jos faktus, sutapimus ar atvejus, apie kuriuos iki tol net nesusimąstė vietinė akademinės muzikos bendruomenė.
6. Katharine Webb, Jungtinė karalystė, („Tyto alba“). Vilniaus kngygų mugėje pristatys romanus „Palikimas“, „Nematomieji“, „Primiršta daina“.
Britų rašytoja Katharine Webb (g. 1977 m.) augo Hampšyro grafystėje tarp įspūdingų pilių griuvėsių ir paslaptingų dvarų. Baigusi istorijos studijas pradėjo rašyti pirmąjį romaną, bet kol aplankė sėkmė jai teko padirbėti pasakų veikėjų kostiumų pardavėja, aukle, padavėja, keramike, knygriše, bibliotekininke, ūkvede. Ji jodinėja, yra dalyvavusi konkūruose, mėgsta gamtą, ypač dykumas, daug keliauja ir kepa skaniausius pasaulyje pyragus su vaisiais.
Debiutinis K. Webb romanas „Palikimas“ (vertė Kristina Miliūnienė), lietuviškai pasirodęs 2015-aisiais, sulaukė didžiulės sėkmės, kaip ir 2016 metais išleisti dar du K. Webb romanai – „Nematomieji“ (vertė Virginija Traškevičiūtė) ir „Primiršta daina“ (vertė Inga Tuliševskaitė).
Šios knygos skirtos tiems, kuriuos traukia istoriniai trileriai, talentingai papasakotos šeimos istorijos, britiška jaukumo ir paslapties kupina atmosfera, praeities mįslės, paveikiančios net kelių kartų likimus, aistringos ir grėsmingos meilės istorijos.
Katherine Webb knygos triumfavo konkurse „Geriausios vasaros knygos“, Galaxy British Book Awards „Geriausio debiuto“ kategorijoje Didžiosios Britanijos Metų knygos rinkimuose, literatūrinio portalo YouWriteOn.com nariai „Palikimą“ išrinko Metų knyga.
7. Francescas Mirallesas, Ispanija, („Tyto alba“). Vilniaus knygų mugėje pristatys romanus „Maži dalykai dideli“, „Vabi sabi: romanas apie netobulumo grožį“.
Francescas Mirallesas – ispanų, katalonų rašytojas, eseistas, žurnalistas. 1968 m. gimė Barselonoje. Septyniolikos išmaišė pasaulį, studijavo žurnalistiką ir vokiečių filologiją, jis žinomas ir kaip muzikantas. F. Mirallesas parašė daugiau kaip 30 knygų, daugelis iš jų tapo bestseleriais, rašytojo kūryba įvertinta prestižinėmis premijomis. Francescas Mirallesas rašo ne tik romanus, bet ir įkvepiančias savipagalbos knygas.
Lietuviškai išleistas jo romanas „Maži dalykai dideli“ (iš ispanų k. vertė Alma Naujokaitienė) išverstas į daugiau kaip 20 kalbų. Knyga apie vienišiaus Samuelio ir katino Mišimos gyvenimą pasakoja apie prieraišumą, meilę, ilgesį, apie drąsą išlįsti iš vienatvės kiauto ir kviečia paklaidžioti po užburiančią Barseloną.
Netrukus pasirodys romano tęsinys – „Vabi sabi: romanas apie netobulumo grožį“ – apie tolesnį Samuelio gyvenimą, atrastą ir vėl jį palikusią meilę, paslaptingą japonišką atviruką su kate ir užrašu „vabi sabi“ ir kelionę į Japoniją ieškoti siuntėjo. Nuoširdi ir išmintinga knyga, mokanti pastebėti kasdienybės ir laikinumo grožį, mylėti tai, kas netobula, džiaugtis tuo, kas trapu ir laikina.
8 . Jeanas-Claude'as Laprazas, Prancūzija („Tyto alba“). Vilniaus knygų mugėje pristatys knygą „Individualizuota medicina“.
Prancūzų medikas Jeanas Claude’as Laprazas – bendrosios praktikos gydytojas, per keturiasdešimt darbo metų sukūręs endobiogeninės medicinos koncepciją ir ją sėkmingai taikantis savo praktikoje Prancūzijoje ir kitose šalyse. Jis yra Tarptautinės endobiogeninės medicinos ir integraliosios fiziologijos draugijos prezidentas. Jeanas Claude’as Laprazas pristatys knygą „Individualizuota medicina“ („Tyto alba“, 2013 m.), ji parašyta drauge su žurnaliste Marie-Laure de Clermont-Tonnerre ir pateikia naują medicinos sampratą – į žmogų žvelgti kaip į visumą, pataria, kaip užkirsti kelią ligoms ir padėti žmogui, kai jis priverstas gydytis pripažintais cheminiais vaistais.
9. Reinas Raudas, Estija („Apostrofa“). Vilniaus knygų mugėje pristatys romaną „Rekonstrukcija“.
Reinas Raudas – estų rašytojas, vertėjas, vienas žymiausių šių dienų estų intelektualų, poliglotas (mokantis kelias dešimtis kalbų, tarp jų ir lietuvių), mokslininkas humanitaras – puikiai žinomas Lietuvoje, taip pat ir Vilniaus knygų mugės lankytojams.
Debiutavęs praeito amžiaus 9 dešimtmetyje kaip poetas, jis šiandien yra aštuonių romanų, kelių poezijos rinkinių, daugybės humanitarinių mokslų srities knygų ir straipsnių autorius. Net trys jo romanai Estijoje buvo įvertinti premijomis, jis yra vienas šiuolaikinės estų prozos „veidų“, kurių kūriniai siūlomi užsienio leidėjams tarptautinėse knygų mugėse.
Romanas „Rekonstrukcija“ 2012 m. gavo prestižinį Estijos literatūrinį apdovanojimą – Kultūros kapitalo metinę premiją, kritikų pripažintas Estijos metų knyga ir jau yra išleistas Suomijoje ir Danijoje, o netrukus turėtų pasirodyti jo vertimai anglų ir rusų k.
Tai būtų trečias Reino Raudo romanas, pasirodantis lietuvių kalba po „Hektoro ir Bernardo“ (2006) ir „ Brolio“ (2014). Pastarasis Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos ekspertų pripažintas viena iš penkių vertingiausių 2014 m. verstinių knygų.
10. Sjonas, Islandija („Apostrofa“). Vilniaus knygų mugėje pristatys romaną „Iš didžuvės nasrų“.
Sjónas (tikr. Sigurjon Sigurdsson, g. 1962) – islandų rašytojas, poetas, libretistas, scenarijų autorius, septynių romanų autorius, jo kūryba įvertinta tiek Islandijoje, tiek užsienyje.
Didžiausias apdvanojimas – Šiaurės Tarybos literatūros premija 2005 m. už romaną „Baldras, Šešėlio sūnus“, įtvirtinusi autorių tarp geriausių Šiaurės šalių rašytojų, o įdomiausias – „Oskaro“ nominacija už Björk dainų žodžius Larso von Triero filmui „Šokėja tamsoje“. Jo knygos yra išverstos į 30 kalbų. Rašytojas turi itin savitą stilių, jo kūriniai apibūdinami kaip derinantys komizmą ir tragizmą, eleganciją, siurrealizmą, mitus ir istoriją.
„Iš didžuvės nasrų“ (orig. „Rökkurbýsnir“) – magiškas pasakojimas apie proto šviesą ir pranykusį amžių, apie gamtos ir idėjų pasaulį. Tai trečias romanas, pasirodantis lietuvių kalba po „Tavo akys matė mane“ (2005) ir „ Baldras, Šešėlio sūnus“ (2009). Jis vienas iš labiausiai verčiamų į kitas kalbas Sjóno romanų, pasirodęs jau 9 kalbomis.
11. Jeanas-Francois Kiefferis, Prancūzija, („Magnificat“).
Jeanas-Francois Kiefferis – prancūzų dailininkas ir rašytojas, dusyk apdovanotas tarptautiniame Angulemo komiksų festivalyje, pats groja ir kuria viduramžių stilistikos muzikinius kūrinius. Keturių vaikų tėvas, skautas, diakonas.
12. Jozefas Wilkonas, Patricija Bluj, lenkų iliustruotojai (Lenkijos institutas Vilniuje).
13. Bragi Ólafssonas, Islandija (Kitos knygos). Vilniaus knygų mugėje pristatys knygą „Ambasadorius.
Bragi Ólafssonas – žymus islandų rašytojas ir legendinės grupės „The Sugarcubes“ bosistas.
14. Ignacio del Valle, Ispanija, (Ispanijos ambasada).
Ignacio del Valle (g. 1971) gyvena Madride. Jis yra parašęs devynis romanus bei vieną pasakų knygą. Taip pat jis sukūrė istorinių trilerių seriją, kurią sudaro šios knygos: „El arte de matar dragones“ (Drakonų žudymo menas), „El tiempo de los emperadores extraños“ („Nežinomų imperatorių laikai“) (, „Berlyno demonai“ (Los demonios de Berlín) ir „Juodosios saulės“ (Soles negros).
2012 m. kino režisierius Gerardo Herrero pagal knygą „Nežinomų imperatorių laikai“ sukūrė filmą „Tyla sniege“, kurio lauko scenos buvo nufilmuotos Lietuvoje. I. del Valle gavo nemažai apdovanojimų, tarp jų Buenos Aires Negro, Tulūzos festivalio Violeta Negra bei Astūrijos Kritikų apdovanojimą. Rašytojo kūryba į lietuvių kalbą nėra versta.
15. Antonio Manuelis Carrasco Gonzálezas, Ispanija, (Ispanijos ambasada).
Antonio Manuel Carrasco González (g. 1960) yra Ispanijos kolonijinio laikotarpio Afrikoje istorijos ir teisės ekspertas. Jis yra parašęs trilerį apie kolonijinius laikus „Tvarka Rio Munyje“ (Orden en Río Muni) bei šiuolaikinį trilerį „Visi turėtume mirti jauni“ (Todos deberíamos morir jóvenes).
Tarp kitų jo darbų šios knygos: „Kolonijinė teisė Afrikoje ir Ispanijos teisės kodeksų taikymas Gvinėjoje 1777-1858 m.“ (Derecho colonial en África y su aplicación al origen del ordenamiento español en Guinea entre 1777-1858), „Ispanijos kolonijinio laikotarpio Afrikoje romanas“ (Historia de la novela colonial hispanoafricana) ir „Užmiršta karalystė. Penki Ispanijos Afrikoje amžiai“ (El reino olvidado. Cinco siglos de presencia española en África). Rašytojo kūryba į lietuvių kalbą nėra versta.
16. Silvana De Mari, Italija (Nieko rimto).
Italų rašytoja Silvana De Mari dirbo chirurge Italijoje ir savanoriavo Etiopijoje. Supratusi, kad sielos žaizdos kamuoja ne mažiau nei kūno žaizdos, pradėjo užsiiminėti psichoterapija. Matydama, kiek aplink liūdesio ir skausmo, nusprendė rašyti apie neteisybę, persekiojimus, diskriminaciją ir maištą. Tai yra pagrindinės jos knygų „Paskutinis elfas“, „Paskutinis orkas“, „Paskutiniai užkeikimai“ temos.
Rašytojos knygos skirtos tiems, kurie kartais jaučiasi šiek tiek vieniši. Tiems, kurie žino, kokia svarbi laisvė ir nebijantiems dėl jos kovoti. Vertinantiems vaizduotę ir humorą bei pastebintiems džiugius dalykus net tada, kai sunku ir liūdna. Ir, žinoma, tiems, kurie yra arba kada nors norėjo tapti dideli ir stiprūs.
Susitikimo metu Silvana De Mari pasakos apie spalvingą savo gyvenimą ir jo įtaką kūrybai, kūrimo procesą bei pačiai autorei labai svarbią ir knygose aktualią laisvos valios temą.
17. Aino Havukainen ir Samis Toivonenas, Suomija (Nieko rimto). Vilniaus knygų mugėje pristatys valgymo pasaulį tyrinėjančią knygą „Tatai ir Patai, prie stalo!“
Aino Havukainen ir Samis Toivonenas yra nepakartojamas duetas iš Suomijos, kuriantis išradingus ir šmaikščius pasakojimus vaikams.
Autoriai mūsų šalyje puikiai pažįstami ir mylimi – Lietuvoje išleistos jau keturios jų knygos apie šaunius brolius Tatą ir Patą, kurie elgiasi mažumėlę keistai, žiūri į viską neįprastai ir visad pasirengę naujiems nuotykiams.
Valgymo pasaulį tyrinėjančią knygą „Tatai ir Patai, prie stalo!“ pristatantys Aino Havukainen ir Samis Toivonenas visus vaikus kviečia į kūrybines dirbtuves, kurių metu kartu galėsite piešti įsivaizduojamus prietaisus, kuriuos patys norėtumėte turėti. Laukia tikra technologijų revoliucija!
18. Jevgenijus Anisimovas, Rusija, (MELC). VKM pristatys knygą „Imperatoriškoji Rusija“.
Jevgenijus Anisimovas – istorijos mokslų daktaras, Nacionalinio tyrimų universiteto „Aukštoji ekonomikos mokykla“ Sankt Peterburgo filialo profesorius, Istorijos fakulteto mokslinis vadovas, Rusijos mokslų akademijos Sankt Peterburgo istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Anciferovo ir metropolito Makarijaus premijų laureatas, publicistas, skaito paskaitas Tokijuje, Vašingtone ir Paryžiuje.
Jo knygos skaitytojus patraukia giliomis įžvalgomis, perteikiamomis paprasta, bet nenuobodžia kalba, grindžiama istorijos šaltiniais. Viena iš tokių patrauklių Jevgenijaus Anisimovo knygų yra „Imperatoriškoji Rusija“. Ši knyga pasakoja apie du su viršum Rusijos istorijos šimtmečius, daug kuo nulėmusius šalies likimą. Rusijos imperijos egzistavimo laikotarpiu – nuo Petro I iki Nikolajaus II – Rusija tapo didžia valstybe, buvo pakloti jos galybės pamatai, bet kartu tai nulėmė ir jos žlugimą 1917 metais.
Knygos tikslas – išsamiai, suprantamai ir įdomiai papasakoti apie šį istorijos etapą. Jos struktūrą nulėmė tradicinis istorijos skirstymas pagal carų viešpatavimo laikotarpius, nors kai kurie iš jų sujungti į savotiškus blokus – pagal tradiciją ir įvykių seką. Dėstymas knygoje tradicinis – nuo kiekvieno iš 14 valdymo laikotarpių pradžios iki galo, bet tekstas papildytas intarpais, kurie praplečia pagrindinių temų vystymą. Jie yra kelių tipų. „Veikiantieji asmenys“ – tai trumpos istorinių įvykių, apie kuriuos pasakojama knygoje, veikėjų biografijos. Šias savotiškas noveles papildo „Legendų ir gandų“ intarpai.
19. Astra Julianna Michels, JAV, (MELC). Vilniaus knygų mugėje pristatoma Alfonso Eidinto ir Astros Julianna Michels knyga „Trijose žvalgybose. Lietuvos kavalerijos kapitono istorija“.
Ši knyga skirta lietuvio, Lietuvos kariuomenės kapitono, o po sovietų įvykdytos Lietuvos okupacijos – antisovietinio pogrindžio dalyvio, vėliau dviejų užsienio valstybių žvalgybų (Vokietijos, vėliau JAV karinės žvalgybos) agento gyvenimo ir veiklos istorijai.
Tai neeilinio žvalgo biografija. Lietuvoje prieš sovietų okupaciją ir karą jis buvo žinomas kaip kavalerijos karininkas kapitonas Bronius Michelevičius (1910–1985). Po karo daugiau naudojo, ir ji tapo tikrąja, sutrumpintą savo pavardę – Michels.
Knygoje istorija pasakojama nedramatizuojant, neglotninant aštresnių kampų – tik pagal turimą ano meto medžiagą bandant paaiškinti istorines aplinkybes. Pasakojant apie šį slaptųjų tarnybų atstovą, buvusį Lietuvos karininką ir jo pasirinkimus sudėtingoje XX amžiaus vidurio istorijoje remiamasi daugiausia jo paties asmeninio archyvo duomenimis, jame sukauptomis nuotraukomis, dokumentais, taip pat dukters Astros Juliannos Michels prisiminimais. Į pristatymą atvyksta dukra Astra Julianna Michels iš JAV.
