Skaidri lyg pasaulis po audros knyga

Nickas Barley, 2017-ųjų „Man Booker International Prize“ sprendžiamosios komisijos pirmininkas, skelbdamas jos pasirinktą trumpąjį kūrinių sąrašą sakė: „Mūsų trumpasis sąrašas apima ir epą, ir kasdienybę. Iš karštligiškų sapnų į bemieges naktis, iš atkampiausių salų į milžiniškus miestus vesdami mus šie nuostabūs romanai iškelia į dienos šviesą neeilines asmenybes, kurios stengiasi suvokti savo vietos sudėtingame pasaulyje prasmę.“

Kritikai R.Jacobseno romaną „Neregimieji“ vertina kaip puikiausią, kokį iki šiol yra parašęs autorius.
Kritikai R.Jacobseno romaną „Neregimieji“ vertina kaip puikiausią, kokį iki šiol yra parašęs autorius.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 22, 2018, 2:52 PM, atnaujinta Jun 22, 2018, 2:55 PM

Vienas šio sąrašo favoritų buvo norvegų rašytojo Roy Jacobseno romanas „Neregimieji“. Būtent šis kūrinys atveda skaitytoją į atkampią salą – Barioją, esančią šalia Norvegijos krantų. Čia gyvena jos vardu pasivadinusi šeima.

Bariojams priklauso viskas: metų laikai, paukščiai ir horizontas. Paprasti, mažakalbiai – neregimieji – jie gyvena pagal savo taisykles. Gyvenimą plėšdami iš žemės, traukdami iš jūros, Bariojai įpratę džiaugtis mažais dalykais – jiems mielas gagos pūkų švelnumas, kvapą gniaužia užšalusios jūros keteros, juos džiugina tiesiog medinė kėdė.

„Neregimieji“ sulaukė sėkmės ne tik Norvegijoje, bet ir sukėlė didelį tarptautinį susidomėjimą. Tokių knygų reta. Jos istorija – neskubri ir kupina rupios išminties, joje prasmingai suskamba ir menkiausia detalė.

Pasak Norvegijos internetinio portalo Klassekampen.no, tai „šiuolaikinis šedevras... svarbiausias norvegų literatūros romanas.“, o „The Guardian“ žurnalistė Justine Jordan vadina kūrinį laisvės ir likimo apmąstymu, nuostabiu pradingusio laiko portretu, proza tokia tyra ir nuskaidrinta – lyg pasaulis po audros.

Debiutavęs 1982 metais, R.Jacobsenas tarptautinio pripažinimo sulaukė 2007-aisiais, anglų kalba pasirodžius jo romanui „Sudegęs stebuklų miestas“ (2005 m.). Kūrinio, vėliau, 2009 metais, nominuoto „Impac“ Dublino literatūros premijai, pasakojimo pagrindas – trumpasis 1939-ųjų žiemos karas.

Pasak angliškai pasirodžiusią rašytojo kūrybą apžvelgusios airių literatūros kritikės Eileen Battersby, R.Jacobsenas – nuostabus menininkas, jam būdingas įgimtas ironiškas stilius ir gilios įžvalgos. Jo talentas skaitytoją priverčia ne tik juoktis ir verkti, bet, visų svarbiausia, pasijusti esant arčiau žemės, žmogiškesniu.

Anot kritikės, R.Jacobsenas savo kūrybai suteikia gaivališką tikrumo pojūtį. Jos manymu, net vertinant iš aukštų R.Jacobseno standartų perspektyvos, naujasis jo romanas „Neregimieji“ – puikiausia, ką iki šiol yra parašęs autorius. Šį šiurkštų ir kartu subtilų romaną ji nedvejodama priskiria prie geriausių, kokias yra skaičiusi, knygų.

Knygos siužetas paperka stebėtinu paprastumu. Į negausiai apgyvendintos Norvegijos salos pakrantę išmetama begalė neįprastų daiktų. Kai kurie jų alsuoja istorija. Pragmatiškų salos gyventojų dažniausiai jau nebestebina jūra ir jos stebuklai, tačiau retsykiais nuostabą sukelia paltas pilnomis laikraščių bei tabako kišenėmis iš Anglijos, plūduriuojantis kapo vainikas, prancūzų trispalvė su aplūžusiu vėliavos stiebu ir dumbluota dėžutė su kažkokios egzotiškos moters intymiausiu turtu.

Retkarčiais pasirodo butelis, kurio plukdomoje žinutėje pinasi ilgesys ir asmeninės paslaptys. Akivaizdu – jei šie laiškai būtų pasiekę numatytus gavėjus, būtų privertę juos raudoti kruvinomis ašaromis.

Romane išsiskiria oro kaip visagalio valdovo vaidmuo – jis paprastas, beveik tradiciškas: trys XX  amžiaus žvejų šeimos kartos gyvena saloje, kurioje dienos ir nakties tema yra oras.

Senasis Martinas Bariojus skaičiuoja savo paskutines dienas, tačiau atrodo esąs pakankamai laimingas. Pasakojimo pradžioje jis jau kurį laiką perleidęs vadovavimą savo gabiajam sūnui Hansui.

Hansas – energingas, kupinas idėjų, turi aiškią ateities viziją – nori pastatyti prieplauką, kuri Bariojos salą sujungtų su žemynu bei kitų salų bendruomenėmis. Šis žvejys ir ūkininkas – taip pat ir išmintingas svajoklis.

Hansas vedęs Mariją, jai ši santuoka – stoiškas nusivylimas, tad ji nėra pernelyg patenkinta išbandymais, kuriuos patiria šeima. Tačiau dėl šeimos ji sunkai pluša. Dar stropesnė darbininkė – Barbra, Hanso jaunėlė sesuo; ji kiek lėčiau mąstanti, bet triūsia kaip vyras. Barbra – drauge ir palaima, ir skausmingas priminimas, kokį randą žmogui gali palikti lemtis.

„Neregimieji“ pasižymi nepakartojamu universalumu. Kūrinyje pinamos dvi istorijos: pirmoji, susijusi su platesniu kaprizingų orų pasauliu, verčiančiu putoti jūras, antroji – skirta kasdienės patirtims žmonių, blaškomų tarp jiems pažįstamo gyvenimo ir to, apie kurį jie gali tik pasvajoti.

Nors R.Jacobseno proza – rupi ir santūri, audrų aprašymuose suskamba ir šekspyriška didybė. Bariojų šeima, atrodo, siaubingas audras priima kaip neišvengiamus ritualus.

Senasis Martinas, audrai niokojant jo salą, sėdi pagarbiai tylėdamas. Jo reakcija – kone simbolinė. Vėjas toks triukšmingas, kad stogo girgždesys šeimą priverčia sėdėti žemutiniame aukšte.

„Salos gyventojai nebijo, – taria sau Ingrida, – jei taip nutiktų, jie negalėtų čia gyventi, bet turėtų susirinkti savo mantą su visu geru ir išsikraustyti, o tada apsistoti, kaip ir visi kiti, miške ar slėnyje, tai būtų katastrofa, salos gyventojai yra niūraus būdo, juos sukausto ne baimė, o rimtis.“

Gyvenimas ir mirtis saloje žengia koja kojon. Marija stebi, kaip jos trapus pasaulis pradeda griūti. Ji baiminasi dėl dukros Ingridos. Bet ką gi šiai šeimai žada į jos valdas pamažu žengiantis išorinis pasaulis?

Kaip perteikti prikaustantį šio romano žavesį? Jis kupinas ne tik humoro, bet ir grynos, nesentimentalios dvasinės aistros.

R.Jacobseno pasakojimas puikiai perteiktas šiurkščiais, įtikinamais žmonių santykių aprašymais, jų slėpiningais jausmais jūrai bei siaučiančiai gamtos stichijai, o svarbiausia – iškalbingu suvokimu, kokį klaikų pojūtį atneša trumpa tylos akimirka saloje, kurioje vyrauja gausmas.

Knygą išleido Rašytojų sąjungos leidykla.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.