Dovilė Filmanavičiūtė išdavė, kaip pailsi nuo interneto

Nėra nieko smagiau, kaip jaukiai įsisukti į lengvą pledą ir įsijausti į nepamirštamą knygos istoriją. Žurnalas „Stilius“ siūlo pasmalsauti, kokios knygos guli žinomų žmonių lentynose ir ką jie renkasi skaityti šią vasarą.

Kai internetas tapo Dovilės Filmanavičiūtės darbu ir kai jo tiek daug, kad kartais net pykina, ji viską išsijungia ir skaito, kol pasidaro silpna nuo įspūdžio.<br>G.Skaraitienės nuotr.
Kai internetas tapo Dovilės Filmanavičiūtės darbu ir kai jo tiek daug, kad kartais net pykina, ji viską išsijungia ir skaito, kol pasidaro silpna nuo įspūdžio.<br>G.Skaraitienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 17, 2018, 4:36 PM, atnaujinta Jul 17, 2018, 4:37 PM

Dainininkė ir reklamos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė-Miss Sheep (31 m.) darbo dienomis skaito vakarais savo lovoje ir dėl geros knygos gali nemiegoti visą naktį.

„Dėl to skaitymo greičio būna visaip. Negaliu jos padėti, jei knyga įtraukė taip, kad išprotėsiu, jei jos nepabaigsiu. Bet jei nekabina visai, skaitau pamažu. Manau, kad penkias šią vasarą sudorosiu tikrai. O kaip bus iš tikrųjų, paaiškės rudenį“, – šypsosi Dovilė.

Miss Sheep knygų po kelis kartus neskaito, kaip pati sako, gali nespėti perskaityti visko, tad kam kartoti tai, ką jau skaitė!

„Aš ir taip perdėtai nekantri ir emocionali. Esu tikra, kad antrą kartą tokių pat jausmų jau nejausčiau, tad kam bandyti?“ – kalbėjo ji.

– Vasara dažnai būna lengvų skaitinių metas. Pasidalinkite savais.

– Jaučiuosi šiek tiek pavargusi, todėl ieškau kasdienių malonumų savęs daug neapkraudama. Mano artimiesiems ne paslaptis, kad aš – didelė kostiuminės dramos gerbėja, labai patinka išryškinti skirtingi istoriniai laikotarpiai. Tad ir skęstu tokiuose romanuose. Dabar prie lovos guli Juliano Felloweso kūrinys „Belgravija“, Dinah Jefferies „Šilko pirklio dukra“, Hannah Kent „Gerieji žmonės“.

– Kokio žanro knygos jums artimiausios?

– Lengviau atsakyčiau į klausimą, ko visai neskaitau. Man svetimas detektyvo žanras, mistika. Nesakau, kad nemėgstu, bet kažkodėl visai neturiu santykio su tokiais kūriniais.

Jei reikėtų išduoti kokią nors savo gėdingą paslaptį, tai aš tikrai mieliau per valandą surysiu kokį nors atostoginį romaniūkštį, nei pulsiu skaityti siaubo dramos.

Be proto mėgstu japonų rašytoją Haruki Murakami ir jo siurrealizmą. Šiuo metu esu sudievinusi australę H.Kent ir jos gylį, vaizdingą kalbą ir kantrybę kapstantis po archyvus. Apskritai žaviuosi jaunosios kartos rašytojais. Jie man didžiulis įkvėpimas ne tik kaip kūrėjai, bet ir profesiniai pavyzdžiai.

– Kokių knygų negalite išmesti iš galvos?

– Tikiuosi, kad kas nors jas perskaitys ir galbūt pasijus taip, kaip ir aš. To labai linkiu iš visos širdies. Kad jau prasitariau apie H.Kent, tai jos „Paskutinės apeigos“ pernai man paliko neišdildomą įspūdį. Kartkartėmis vis pagalvoju apie tą knygą.

Antrąją ir trečiąją vietas pasidalintų Johno Williamso „Stouneris“ ir Lauren Groff „Moiros ir furijos“, Roberto Seethalerio „Visas gyvenimas“, Ruth Ozeki „Knyga laiko būčiai“, Jessie Burton „Mūza“. Jei paklausite metų pabaigoje, gali būti, kad atsakysiu ir kitaip, bet kol kas tai mano pusantrų metų hitai.

– Turite mėgstamiausią citatą?

– Į galvą šauna H.Murakami „Avies medžioklės“ eilutė: „Atėmei žaidime kamuolį iš kitų, tai būk malonus, pats bėk ir pats įmušk įvartį. O yra ten vartai ar ne – tavo problema.“ Arba Jorge Luiso Borgeso „Dovanų poemos“ mintis: „Visada įsivaizdavau, kad rojus bus savotiška biblioteka.“

– Kokiais lietuvių autorių kūriniais žavitės?

– Esu iš tos kartos, kuri nuo lietuvių literatūros buvo atgrasyta dar mokykloje. Nežinau, kodėl taip nutiko. Gal kad buvome verčiami ją skaityti? Gal kad tuo metu, tame amžiuje, tie kūriniai atrodė tokie neaktualūs?

Vis dėlto džiaugiuosi, kad turiu tą klasikinį pagrindą. O ir skaičiau labai noriai. Net Antano Škėmos „Baltą drobulę“. Manęs papildomai raginti nereikėjo.

Jei reikėtų įvardinti keletą pavardžių, sakyčiau, kad Vaiva Rykštaitė ir Gabija Grušaitė yra tai, ką skaitau. Labai patinka Juditos Vaičiūnaitės poezija. Žavi Sigitas Parulskis, Aidas Marčėnas.

– Ar vaikystėje skaitėte knygas nieko neverčiama?

– Pirmas dalykas, ko mane išmokė tėtis, – skaityti. Vaikystėje skaičiau be galo daug – viską iš eilės: senas tėčio knygas pas močiutę kaime, pasaulio tautų pasakų rinkinius namuose, pagal mokyklos programą ir t.t.

Tvirtai tikiu, kad skaitymas yra mūsų vaizduotės stuburas. Jis lavina kalbą, raštą, absoliučiai viską. Nežinau, ar būčiau tokia, kokia esu, jei nebūčiau perskaičiusi visų tų knygų. Ir neketinu sustoti.

– Kada atradote skaitymo malonumą?

– Skaitymo malonumą kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu pakeitė malonumas VISKĄ rasti internete. Mes – ta karta, kuri žinių sėmėsi ne tik iš vadovėlių, bet ir naršydama internete. Internetas buvo brangus ir prabangus, bet jis apvertė daugelio gyvenimą, nes suteikė galimybę keliauti nekeliaujant, sužinoti čia ir dabar.

Kai internetas tapo mano darbu, kai jo tiek daug, kad kartais net pykina, nežinau geresnio būdo, kaip viską išsijungti ir skaityti, kol pasidarys silpna nuo įspūdžio. Tai geriausias poilsis, tai mano išsigelbėjimas ir pabėgimas. Ir, žinoma, tai nuostabus būdas lavinti savo vaizduotę. O jos mano darbe labai reikia.

– Dauguma apie knygą sprendžia iš viršelio. O kaip jūs jas renkatės?

– Mane gali užkabinti populiariausių knygų sąrašas „The New York Times“. Kai ką rekomenduoja pažįstama, dirbanti leidykloje. Profesinės literatūros ieškau pagal raktažodžius internete. Būna ir taip, kad savo atradimais dalijasi žmonės, kurie mane seka socialiniuose tinkluose. O kartais užtenka pakilnoti knygas ir peržvelgti nugarėles tiesiog knygyne.

– Ar esate iš tų žmonių, kurie knygai laiko randa prieš miegą?

– Taip skaitau darbo dienomis. Žinau, kad lovoje skaityti nerekomenduojama. Bet man taip patogiausia, mieliausia, tad ką čia bepridrausi. Labai patinka skaityti gamtoje, dažnai skaitau ir namų balkone. Tobuliausia vieta – prie jūros.

Niekaip nerandu vietos, kur geriau skaityti darbo literatūrą. Šiuo metu rezgu mintį darbo dieną skirti bent keliolika minučių ir tas knygas skaityti tiesiog prie darbo stalo. Gal pavyks?

– Jums geriau skaityti spaustuve kvepiančią knygą ar mieliau vartote elektroninę skaityklę?

– Elektroniniu, greitojo skaitymo, būdu esu pervertusi tik „50 pilkų atspalvių“, nes buvo labai smalsu, kas tai ir kodėl pasaulis dėl jų eina iš proto. Visais likusiais atvejais man mielesnė klasika – pledas, knyga, vyno taurė ir paralelinis nuostabus pasaulis. Manau, kad tai nepasikeis niekada. Net jei pasaulis staiga nustos suktis pats ir bus programuojamas dirbtinio intelekto.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.