„Tyto alba“ pristatė lietuvių autorių naujų knygų derlių: nuo V. Adamkaus iki V. Palčinskaitės

Kokias lietuvių autorių knygas leidykla „Tyto alba“ išleis šį rudenį ir žiemą? Tai paaiškėjo pirmadienio vakarą – viešbutyje „Novotel“ leidykla pristatė būsimąją kolekciją. Joje – Valdo Adamkaus, Mariaus Povilo Elijo Martynenkos, Violetos Palčinskaitės, Algirdo Toliato ir kitų pavardės.

Pasirodys V.Palčinskaitės ir V.Adamkaus knygos.<br>LR archyvo nuotr.
Pasirodys V.Palčinskaitės ir V.Adamkaus knygos.<br>LR archyvo nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Lolita Varanavičienė.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Lolita Varanavičienė.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Paulius Jurkevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Paulius Jurkevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
 Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją.<br>D.Umbraso nuotr.
 Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją.<br>D.Umbraso nuotr.
 Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją.<br>D.Umbraso nuotr.
 Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Jurga Jurkevičienė.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Jurga Jurkevičienė.<br>D.Umbraso nuotr.
 Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją.<br>D.Umbraso nuotr.
 Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją.<br>D.Umbraso nuotr.
 Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją.<br>D.Umbraso nuotr.
 Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Lina Ever.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Lina Ever.<br>D.Umbraso nuotr.
 Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją.<br>D.Umbraso nuotr.
 Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Tomas Dirgėla.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Tomas Dirgėla.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Arnas Ališauskas.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Arnas Ališauskas.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Linas Kojala.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Linas Kojala.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. A.Ališauskas.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. A.Ališauskas.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. L.Kojala.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. L.Kojala.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. M.P.E.Martynenko.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. M.P.E.Martynenko.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Agnė Matulaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Agnė Matulaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Daina Opolskaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Daina Opolskaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Violeta Palčinskaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Violeta Palčinskaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Sonata Šulcė.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Sonata Šulcė.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Algirdas Toliatas.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. Algirdas Toliatas.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. V.Palčinskaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. V.Palčinskaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. D.Opolskaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. D.Opolskaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. A.Matulaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. A.Matulaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. M.P.E.Martynenko.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. M.P.E.Martynenko.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. L.Kojala.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. L.Kojala.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. J.Jurkevičienė.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. J.Jurkevičienė.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. P.Jurkevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. P.Jurkevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
 Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją.<br>D.Umbraso nuotr.
 Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. T.Dirgėla.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. T.Dirgėla.<br>D.Umbraso nuotr.
 Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją.<br>D.Umbraso nuotr.
 Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. T.Balkelis.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. T.Balkelis.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. V.Bartasevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. V.Bartasevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. A.A.Jonynas.<br>D.Umbraso nuotr.
Leidykla „Tyto alba“ pristatė būsimąją kolekciją. A.A.Jonynas.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (34)

Lrytas.lt

Sep 3, 2018, 5:44 PM, atnaujinta Sep 3, 2018, 7:04 PM

Pateikiame būsimųjų „Tyto alba“ knygų aprašymus.

* * *

Valdo Adamkaus „Esu vienas iš jūsų. Rinktinės Prezidento kalbos“, sudarytojas Arnas Ališauskas. Išeis 2018 m. rugsėjį.

Prezidento Valdo ADAMKAUS (šias pareigas Jo Ekscelencija ėjo 1998–2003 ir 2004–2009 m.; apie tuos laikus jis dalijosi prisiminimais ir įžvalgomis knygose „Be nutylėjimų“ (2004), „Paskutinė kadencija“ (2011), „Pareigos, kurios nesibaigia“ (2015)) laikysena – politiko, piliečio, valstybės vadovo, tiesiog žmogaus – iki šiol prisimenama kaip etalonas. 

Dialogo kultūra, kurią dažnai ir noriai minėjo Prezidentas, buvo akivaizdi pastanga artinti mus, Lietuvą, prie tokios tikrovės, kur kalbamasi ramiai, pagarbiai, argumentuotai, pasitikint. Kur klausomasi kito.

Tokios ir Prezidento kalbos – iškylančios iš dvidešimties metų senumo istorijos ir šiandien skaitomos iš naujo. Tai tikrai daug daugiau nei politiniai tekstai, daug daugiau nei tiesioginė reakcija į laiko iškeltas problemas ir aktualijas.

Galbūt tai – minėto dialogo tąsa. Nesibaigianti, nesenstanti. Galbūt – šūsnis eskizų: Prezidento Valdo Adam­ kaus portreto, Lietuvos portreto, Europos ir pasaulio portreto. O gal – dar vienas mėginimas atsakyti į klausimą, kurį Lietuvos žmonėms, ypač jaunimui, nuolat kėlė ir kelia Prezidentas: kas, jeigu ne Jūs?

Iš Valdo Adamkaus pokalbio su Arnu Ališausku, 2018 m. vasario 22 d.

„Pirmiausia kalba turi būti suprantama. Aišku, iš karto iškyla klausimas, kokiai auditorijai tu kalbi. Jeigu kalbi išskirtinei intelektualų bendruomenei ar mažam vienos srities specialistų ratui, turi susitaikyti su mintimi: tu jiems tikrai neprilygsi, bet stengtis turi. [...] 

Neatskleisiu jokios paslapties pasakydamas, kad viešai kalbantys žmonės dažniausiai turi savo padėjėjus, konsultantus, patarėjus, su kuriais aptaria būsimo pokalbio temą ir detales. Tada, ruošdamasis susitikimui, kartu su jais susirenki maksimalią informaciją, susidėlioji kalbėjimo akcentus ir kryptį, išsirenki, kas tau būsimoje kalboje svarbu. O jeigu kalbi platesnei ir laisvesnei auditorijai – tarkim, jaunimui, tada ir persijungi į jaunimo bangą: galvoji, kas jiems aktualu, kas įdomu, kokios problemos. Ir kalbi apie tai jiems priimtinu stiliumi, jiems suprantama kalba. [...]

Kai aš eidavau, o ir dabar einu į auditoriją, mano pirmiausia nuostata – pasiekti žodžiais žmogaus širdį. Jeigu yra tai, randasi ir reikalingi žodžiai, natūralus bendravimas, abipusis supratimas ir pagarba. Dialogas tikrąja šito žodžio prasme.“

* * *

Tomo Bakelio „Karas, revoliucija ir tautokūra Lietuvoje 1914–1923 metais“. Išeis 2019 m. sausį.

Dr. Tomas Bakelis – istorikas, dirbantis Lietuvos istorijos institute. Doktorantūros studijas 2004 m. jis baigė Toronto universitete, keliolika metų dirbo Mančesterio, Notingamo, Dublino ir Vilniaus universitetuose. 

2015–2016 m. buvo vizituojantis mokslininkas Stanfordo universitete (JAV). Jo pirmoji knyga The Making of Modern Lithuania (Routledge, 2009) skirta ankstyvajai lietuvių tautinio judėjimo istorijai, knygos ir straipsniai išspausdinti Lietuvos ir užsienio leidyklose bei mokslo žurnaluose. Istoriko tyrimų akiratyje – nacionalizmo, istorinių mitų, priverstinių migracijų, karo ir paramilitarizmo temos.

Ši istoriko Tomo Balkelio knyga – apie vieną svarbiausių Lietuvos istorijos laikotarpių. Ją 2018 m. išleido Oks­ fordo universiteto leidykla. Ji skiriama tiek Vakarų, tiek Rytų Europos skaitytojams.

Knygoje atskleidžiama, kaip kūrėsi Lietuvos visuomenė ir nepriklausoma valstybė nuo pirmųjų Pirmojo pasaulinio karo dienų iki 1923 metų, kai liovėsi smurtas Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Autorius apie šiuolaikinės Lietuvos kūrimą pasakoja remdamasis ne tiek politinio elito, kiek įvairių visuomenės grupių – ūkininkų, karo šauktinių, savanorių, šaulių, karo belaisvių ir pabėgėlių – patirtimis ir išgyvenimais. 

Tai pasakojimas apie tai, kaip karas pakeitė jų gyvenimus ir kaip jie keitė pokariu susiformavusią visuomenę. Knygoje nušviečiami mažiau žinomi, prieštaringi ir skausmingi ano meto Lietuvos istorijos epizodai: carinė evakuacija, vokiečių okupacija, revoliucija, bolševikų invazija, teroras, nepriklausomybės kovos ir gyventojų mobilizacija. 

Autoriaus nuomone, karas buvo vienas iš svarbiausių veiksnių, kūrusių moderniąją lietuvių tapatybę ir nepriklausomą valstybingumą, tačiau jo pasekmės buvo ilgalaikės.

* * *

Tomo Dirgėlos „Benas sapnų siuvėjas“. Išeis 2018 m. spalį.

Tomo Dirgėlos „Domas ir Tomas. Mokytojos peruko byla“. Išeis 2019 m. sausį.

Tomas irgėla – jaunas vaikų rašytojas, populiarios LRT radijo laidos vaikams „Domas ir Tomas“ kūrėjas ir vedėjas, elektroninio žurnalo „Knygų vaikai“ ir portalo knyguvaikai.lt sumanytojas ir redaktorius – geriausiai jauniesiems skaitytojams pažįstamas kaip detektyvinių knygų serijos „Domas ir Tomas“ autorius.

Apie jaunuosius detektyvus Domą ir Tomą išleistos jau keturios šios serijos knygos: „Domas ir Tomas. Dingu­ sios šluotos byla“ (2016), „Domas ir Tomas. Mokyklos vaiduoklio mįslė“ (2017), „Domas ir Tomas. Išklerusio autobuso detektyvas“ (2017), o prieš porą savaičių pasirodė „Domas ir Tomas. Virėjos Irenos byla“.

Šiemet išleista ir linksmų galvosūkių knyga „Domas ir Tomas. Saldainių kiosko byla“ (2018), ir nepaprasto populiarumo sulaukusi knyga apie mažąjį krepšininką „Lukas Šiaudelis deda iš viršaus“ (2018).

Pirmoji šios serijos knyga „Domas ir Tomas. Dingusios šluotos byla“ 2017 m. pelnė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Antrąją premiją už geriausią metų knygą vaikams.

„Benas – sapnų siuvėjas“ – devintoji Tomo Dirgėlos knyga vaikams, joje pasakojama šmaikšti istorija apie berniuką Beną. Jis po tėvų mirties iš senelio sužino esąs nepaprastas – pasirodo, berniukas moka susiūti nutrūkusius žmonių sapnus ir dar bent dešimt minučių leisti jiems pabūti sapnų karalystėje...

Bet netikėtai jo adatą nugvelbia porelė milijardierių, kurie tingi rūpintis savo dukra ir nori, kad ji amžinai sapnuotų ir nelįstų tėvams į akis. O kas būna, kai sapnų adata patenka į blogas rankas? Tikrai ne pyragai. Benas su seneliu ją turi žūtbūt susigrąžinti

 Į draugiją galvosūkių knygai „Domas ir Tomas. Saldainių kiosko byla“ kitąmet atkeliaus ir antroji – „Domas ir Tomas. Mokytojos peruko byla“. Šioje sąmojingų detektyvinių galvosūkių knygelėje jaunųjų sprendėjų lauks trys nelengvos bylos, o kiekvienoje jų bus po 10 galvosūkių. Domui ir Tomui padės arba trukdys jau pažįstami svečiai ir iš kitų Tomo Dirgėlos knygų.

* * *

Linos Ever „Kelyje. 100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu“. Knyga iliustruota Algimanto Aleksandravičiaus fotografijomis. Išeis 2018 m. rugsėjį.

Lina Ever (g. 1970 m.) – žurnalistė, tinklaraštininkė, rašytoja ir gidė po Berlyną. Išleido keturis romanus: „Objektyve meilė“ (2014), „Ruduo Berlyne“ (2015), „Berlyno romanas“ (2016), „Neišryškinta juostelė“ (2017).

Knyga „Kelyje“ – tai savotiškas kelionės dienoraštis.

Praeitų metų rudenį autorė su kunigu Algirdu Toliatu ir fotomenininku, Nacionalinės premijos laureatu Algimantu Aleksandravičiumi leidosi į piligriminę kelionę dailininkų romantikų kadaise pamėgtu ir išgarsintu Dailininkų keliu Malerweg Saksonijos Šveicarijoje. Per penkias dienas keliautojai nuėjo 65 kilometrus, 100 tūkstančių žingsnių, kalbėdamiesi apie Dievą, žmogų ir gamtą, apie tai, kam reikalingas kelias, kaip rasti drąsos juo žengti sąmoningo gyvenimo link.

Knyga sudaryta iš penkių skyrių – penkių dienų. Kasdien „Kelyje“ aprašomi vis kitokie gamtos ir žmonių sukurti paminklai, einant nagrinėjamos vis naujos temos – apie tikėjimą ir kūrybiškumą, atjautą ir atleidimą, nuolankumą ir ryžtą, šeimą ir draugystę, pareigą ir pašaukimą, meilę sau ir kitam. Kunigas čia kalba apie žemiškąjį gyvenimą, apie tai, kaip jį nugyventi prasmingiau ir laimingiau, fotomenininkas aptinka vis įspūdingesnių vaizdų ir pasakoja apie kūrybiškumą, o autorė vakarais savo bendrakeleiviams skaito H. K. Anderseno pasakas.

Autorė aprašo ir patirtus nuotykius, ir nuovargio įpliekstus konfliktus, apie viską nuoširdžiai ir atvirai – apie jausmus, nepatogumus ir savas baimes. Knyga leidžia iš arčiau pažvelgti ir į Vokietiją, jos žmones ir papročius, čia rasite ir keliautojams naudingų nuorodų. Linos Ever gamtos aprašymai tokie vaizdingi, kad skaitydami pasijusite, lyg patys keliautumėte vienu gražiausių Vokietijos pėsčiųjų takų. Galbūt „Kelyje“ taps ir jūsų kelionės pradžios knyga.

* * *

Jurgos Jurkevičienės, Pauliaus Jurkevičiaus „Romanas su Italija. Ketvirtis amžiaus Romoje – kaip viena diena“. Išeis 2018 m. gruodį.

Paulius Jurkevičius – Italijoje gyvenantis žurnalistas, rašytojas. Dirbo dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondentu Romoje ir Vatikane, vėliau bendradarbiavo su dienraščiu „Verslo žinios“, savaitraščiu „Veidas“, „Žinių radiju“. Šiuo metu – naujienų portalo 15min.lt apžvalgininkas. Išleido knygas: „Staltiesės ritmu“ (2010), „Italija“ (bendraautoris, 2012), „Sava Roma“ (bendraautoris, 2014), „Knyga apie ypač tyrą“ (2015), „Dėl skonio ginčijamasi“ (2017).

Jurga Jurkevičienė – Italijoje gyvenanti žurnalistė, rašytoja. Dirbo dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondente Romoje, rašė portalui lrytas.lt, žurnalams „L’Officiel“, „Ieva“, „Stilius“, bendradarbiavo su „Lietuvos ryto“ televizija. Šiuo metu – naujienų portalo 15min.lt rubrikos „Vakarienė pas Jurgą ir Paulių“ bendraautorė. Išleido knygas: „Italija“ (bendraautorė, 2012), „Sava Roma“ (bendraautorė, 2014), „Itališkos elegancijos kodas“ (2015), „Stilingi egoistai“ (2017).

 18 valandų. Nuo aušros iki vidurnakčio. Tiek laiko gyvensite Italijoje skaitydami šią knygą. Kartu su jos autoriais prabusite triukšmingame pietinės Romos kvartale, eisite į barą puodelio espreso, sveikinsitės su kaimynais, aiškinsitės itališko cornetto kremo paslaptis, gyvensite šio didžiulio, labai seno ir elegantiško miesto ritmu. 

Eisite pietauti, studijuosite teisingus ir klaidingus patiekalų valgiaraščius Romos centre, gersite aperityvą Amžinojo miesto rūmuose ir terasose. Galiausiai pasijusite tarsi filmo „Didis grožis“ (La grande bellezza) veikėjai ir, galimas daiktas, įsimylėsite Romą, Italiją.

O paskui... Paskui išgyvensite įtampos ir pykčio akimirkas. Kitaip ir negali būti, nes „Romanas su Italija“ nėra entuziastingu tonu surašyta kelionių kronika. Ši knyga pulsuoja tuo, ką italai vadina amore e odio – meilė ir ne­ apykanta, nes tuos pačius Via Appia Antica, senojo Apijos kelio, akmenis prieš du tūkstančius metų mindęs poetas Publijus Ovidijus Nazonas lotyniškai rašė: Odero, si potero; si non, invitus amabo – „Neapkęsiu, jeigu galėsiu, o jei ne – įsimylėsiu.“

Ši knyga – lyg keturiomis rankomis sugrota Domenico Scarlatti sonata – parašyta moters ir vyro, todėl tie patys itališko gyvenimo epizodai vaizduojami visiškai skirtingai. Istorijos apie tai, ką reiškia Italijoje būti donna, mo­ terimi, lankytis pas ginekologą, leisti sūnų ir dukrą į mokyklą, apie vyriškas laimės paieškas Palerme ir susidūrimus su priešingų politinių pažiūrų atstovais, apie tai, kas yra popietės miegas pisolino ir kas nutinka jo nepaisantiems, daug kitų įvykių ir kelionių po Apeninus – visa tai papasakota su šmaikščia ironija ir savikritiškai.

Perskaitę šią knygą ir praleidę vieną dieną Romoje, nė nepajusite, kad dviejų lietuvių romanas su Italija užtruko ketvirtį amžiaus.

* * *

Lino Kojalos „Knyga apie Europos Sąjungą“ (pavadinimas dar tikslinamas). Išeis 2019 m. sausį.

Linas Kijala – Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VUTSPMI) doktorantas ir dėstytojas. Gavęs prestižinę Fulbrighto stipendiją mokėsi Harvardo universitete JAV. 

Prieš įsidarbindamas RESC, L. Kojala dirbo žiniasklaidoje, taip pat Užsienio reikalų ministerijoje, vadovavo įvairiems tarptautiniams projektams. Jis komentuoja tarptautinės politikos aktualijas Lietuvos bei užsienio žiniasklaidoje, yra parengęs tekstų ar komentarų tokiose žiniasklaidos priemonėse kaip CNN, „The Moscow Times“, BBC, Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų visuomeniniams transliuotojams.

Europos Sąjunga yra pernelyg didelė, kad būtų lengvai suprantama, bet pernelyg svarbi, kad galėtume ją ignoruoti. Tačiau tai nereiškia, kad turime ieškoti storų politikos vadovėlių ir nagrinėti šūsnis tarptautinių sutarčių.

Šia knyga siekiama parodyti, kad Europa yra gyvas organizmas, kuriame veikia žmonės, – tie, kurie po karo pradėjo vienyti Europą, kurie sprendžia didžiausias problemas, kurie ir Lietuvai atvėrė duris į Europos valstybių šeimą.

Keliaudamas į Berlyną, Briuselį, Londoną, Bostoną, Vašingtoną ir kitus miestus, knygos autorius kalbino per trisdešimt žymiausių politikų, diplomatų ir ekspertų. Tarp jo pašnekovų – buvę didžiųjų Europos valstybių  ir Lietuvos politiniai lyderiai, ambasadoriai, ekspertai. Asmenys, pokalbiais Nidos kopų apsuptyje, netikėtais telefono skambučiais vidurnaktį ir diplomatinį protokolą pažeidžiančiomis audringomis diskusijomis prisidėję prie Europos suvienijimo.

Į šią knygą sugulė įdomiausios diskusijos apie Europos idėjos istoriją, Lietuvos kelią į ES, taip pat – šiandien ES kamuojančias migracijos, Jungtinės Karalystės išstojimo, saugumo, finansinio netikrumo problemas.

Visų atsakymų, ko gero, pateikti nepavyks. Bet tai gera pradžia norintiems suvokti, kokios bendrijos dalimi yra Lietuva ir kokia šios narystės prasmė.

* * *

Mariaus Povilo Elijo Martynenko „Praeis“. Išeis 2019 m. sausį.

Marius Povilas Elijas Martynenko – sparčiai populiarėjantis vardas lietuvių literatūroje. 1993-iaisiais gimęs jaunasis autorius šiuo metu studijuoja aktorystę LMTA, bendradarbiauja su režisieriumi Oskaru Koršunovu, filmuojasi Šarūno Barto filme, fotografuoja, rašo tinklaraštį.

M.P.E.Martynenko – aktyvus Vilniaus ir tarptautinių SLAM poezijos festivalių dalyvis, daugelio SLAM konkursų nugalėtojas. Pirmoji jo knyga „Be penkių pasaulio pradžia“ (2018, „Tyto alba“) daugeliui skaitytojų tapo tikru atradimu, o autorius imtas laikyti jaunosios kartos balsu.

Antroji Mariaus Povilo Elijo knyga „Praeis“ – taip pat poetinės prozos žanro tekstai, bet šįkart kūrėjas linksta į eseistiką. Tai 40 savitos ritmikos ir stiliaus tekstų, kurių pagrindinis bruožas – asmeniškumas, kartais virstantis drastišku atvirumu. Jaunasis rašytojas negailestingai eksploatuoja savo patirtį, asmenines dramas versdamas originaliais ir savitais tekstais, kuriuose susipina dramatizmas ir tragizmas, išgyventos tragiškos situacijos virsta komiškomis, asmeniniai potyriai susilieja su brandžiomis filosofinėmis įžvalgomis.

Visgi svarbiausia tekstus vienijanti prasminė gija – veriantis atvirumas, noras išsaugoti nuoširdžiai užfiksuotus gyvenimo momentus. Tai gyva ir pulsuojanti jauno žmogaus gyvenimo dalis, perteikta žodžiais ir išlaikanti jo energijos užtaisą. Ji skiriama sujaudinti, galbūt priblokšti skaitytoją ir atpažinti save. Po pirmos knygos pasirodymo tapo akivaizdu – tai veikia.

Kūrėjas siekia suprasti, kaip gyvena pats, o jo gyvenimas tampa visų gyvenimo atspindžiu. Savo patirtį Martynenko lygina su pasaulio ir visatos fenomenais ir bando gelbėtis juoku ir sardonišku humoru.

* * *

Agnės Matulaitės „Aš ne stora, aš laukiuosi. Psichologinė nėštumo studija“. Išeis 2018 m. gruodį.

Agnė Matulaitė – praktikuojanti psichologė–psichoterapeutė, socialinių mokslų daktarė, Fenomenologinių tyrimų instituto vadovė. Dėstė Vilniaus, Kauno, Paryžiaus, Londono, Kembridžo ir Oksfordo universitetuose. Kembridžo universiteto akademinio rašymo grupės narė. Tarptautinių mokslinių žurnalų recenzentė. Didžiulio populiarumo sulaukusios knygos „Žali sausainiai: knyga sveikiems neurotikams“ (2017) autorė. Su vyru gyvena Vilniuje, augina tris vaikus.

XXI amžiuje dar vis išlikusi tendencija tikėti, kad ne pačios moterys, o jas supantys specialistai – šeimos gydytojai, akušeriai, dietologai, psichologai ir pan. – yra tikrieji jų nėštumo žinovai. Nors jau ne visuomet, bet vis dėlto per dažnai iš moterų tikimasi tik klusniai vykdyti specialistų nurodymus. Per retai įsiklausoma, kaip jaučiasi ir ko nori tikrosios ekspertės – tai yra pačios besilaukiančios moterys.

Agnės Matulaitės ištrauka iš tyrėjos dienoraščio:

„Šiąnakt sapnavau, kad laukiuosi ketvirto vaikelio ir sapne praverkiau visą naktį. Toks gąsdinantis man atrodė šis potyris. Pabudusi pajutau didelį palengvėjimą, kad tai netiesa. Sapne, regis, buvau ką tik susilaukusi trečiojo, kai paaiškėjo, kad vėl laukiuosi. Jaučiau mane supančių žmonių – ligoninės personalo, kitų gimdyvių – užuojautą, supratimą, sumišusį su lengva patyčia... Turbūt šis sapnas susijęs su mano ketvirtojo vaikelio – vis neįveikiamos disertacijos – iščiūčiavimu. Svarbu įsisąmoninti, kaip dabartinis santykis su nėštumu gali paveikti mano santykį su analizuojamais tekstais.“

Tad jeigu laukiatės ar dirbate su besilaukiančiomis moterimis ir norite suprasti, ką patiria ir kaip apie savo kūną kalba realios, skirtingą kultūrinę patirtį turinčios moterys nėštumo metu ir jau pagimdžiusios, – ši knyga tikrai Jums. Ji taip pat pravers, jeigu ieškote kitokios, fenomenologinės, prieigos prie žmogaus tyrimų. Jeigu į so­ cialinius tyrimus žiūrite ne kaip į išankstinių hipotezių tikrinimą, o kaip į dviejų reflektuojančių žmonių vidinių pasaulių susidūrimą.

Knygos „Aš ne stora, aš laukiuosi. Psichologinė nėštumo studija“ pagrindas – tikrą audrą mokslininkų ir medikų pasaulyje sukėlęs Agnės Matulaitės mokslinis darbas. Vieni jį peikė už kitoniškumą, psichologijos mokslo ribų peržengimą, vengimą vartoti įprastus mokslinius, medicininius terminus ir kone pernelyg didelę empatiją besilaukiančiai moteriai. 

Kiti, priešingai, gyrė kaip pasauliniu mastu išskirtinį, metodologiškai nepriekaištingą, traukiantį nuoširdumu bei reflektyvumu darbą, kuris griauna stereotipą, kad disertacija privalo būti sausa, ir kuriame nepagražintai atskleistos moterų laukimosi patirtys. Už šį darbą ir su juo susijusias publikacijas 2014 m. autorei buvo suteiktas Londono Birkbecko universiteto garbės tyrėjos vardas.

* * *

Dainos Opolskaitės „Prieblandos valanda“. Novelės. Išeis 2019 m. sausį.

Daina Opolskaitė (g.1979 m.) literatūros pasaulyje debiutavo 2000 metais novelių rinkiniu „Drožlės“ (PK). Nuo 2015 m. rašo paaugliams ir jaunimui. Už kūrybą šiai amžiaus kategorijai autorė įvertinta Vaikų literatūros premija, ji tapo akcijos „Metų knygos rinkimai 2017“ nugalėtoja paauglių ir jaunimo literatūros kategorijoje.

2018-aisiais pasirodė nauja knyga „Užraktas“ – trečioji Dainos Opolskaitės knyga jaunimui.

„Prieblandos valanda“ – antrasis rašytojos novelių rinkinys, kurio teko laukti net 18 metų. Knygoje rasite laiko patikrintus ir literatūrologų įvertintus tekstus, skelbtus beveik penkiolikos metų laikotarpiu įvairiuose literatūros ir kultūros leidiniuose. 

Bene daugiausia rinkinio novelių publikuota „Metuose“ ir „Šiaurės Atėnuose“.

Novelė „Grotos“ 2018­aisiais pelnė „lietuviškosios novelės Nobelį“ – rašytojo Antano Vaičiulaičio premiją. Nūdienos lietuvių literatūros lauke Daina Opolskaitė įsitvirtina kaip talentinga rašytoja, kurios tekstų literatūrinė vertė nekelia abejonių.

Smulkiojo žanro poetikai ištikima kūrėja geba subtiliai niuansuoti kalbą, kurti tankų nepriekaištingo stiliaus audinį. Novelėse gvildenamos svarbios šeimos, meilės, asmenybės laisvės, Dievo, žmogaus būties ir mirties temos. Pasitaikantys mistikos ir fantastikos elementai balansuoja tarp kuriamo regimojo pasaulio ir magiškojo realizmo – to, kas neįžiūrima, nepaaiškinama, nesuvokiama. Daugelyje Dainos Opolskaitės kūrinių itin svarbios detalės, o jų pasikartojimai kuria svarbias potekstės reikšmes.

Novelėse apmąstoma tai, kas laikui bėgant keičiasi žmonių pasaulyje, o kam lemta išlikti amžinai. Keliami svar­ biausi klausimai, kuriuos apmąstant šiuolaikinio žmogaus gyvenimas suvokiamas kaip svarbiausias laimėjimas.

* * *

Violetos Palčinskaitės „Paslapčių babilonai, arba Aš tau siunčiu labų dienų“. Išeis 2019 metų sausį.

Violeta Palčinskaitė – poetė, prozininkė, dramaturgė, scenaristė, vertėja, labiausiai žinoma kaip vaikų rašytoja, didžiausią savo kūrybos dalį skyrusi mažiesiems skaitytojams. Jų dėmesį V. Palčinskaitė išsikovojo nuotaikingais ir žaismingais eilėraščiais, apysakomis, pasakomis-pjesėmis. 2012-aisiais kūrėja apdovanota Vaikų literatūros premija. Su jos eilėraščiais ir pjesėmis užaugo ne viena skaitytojų karta, o 2017 m., po dešimties metų, ji sugrįžo su nauja poezijos knyga vaikams „Eilėraščiai iš namų“.

 2015-­aisiais Violeta Palčinskaitė pradžiugino ir suaugusius skaitytojus – pasirodė jos biografinės eseistikos knyga „Atminties Babilonai, arba Aš vejuos vasarą“, patekusi tarp 2016 m. „Metų knygos“ nominančių – į suaugusiųjų knygų penketuką.

Antroji biografinės eseistikos knyga „Paslapčių babilonai, arba Aš tau siunčiu labų dienų“ – savotiškas pirmųjų „Babilonų“ tęsinys, tik šįkart kūrėja apsibrėžė prisiminimų laiką – nuo pirmojo Poezijos pavasario 1964­aisiais iki šių dienų.

Šioje knygoje ir vėl iškils prisiminimai apie įspūdingo likimo peripetijas, kūrybos ir meilės kelius ir klystkelius, apie artimus žmones, bičiulius ir kolegas. Be jau pirmoje knygoje minėtų garsių žmonių, skaitysime reminiscencijas apie poetą Paulių Širvį, aktorę Moniką Mironaitę, apie žymų dirigentą ir pedagogą Hermaną Perelšteiną.

Violeta Palčinskaitė – išskirtinio talento ir likimo asmenybė, nuoširdžiai atverianti skaitytojams ir skaudžius, ir šviesius savos atminties klodus. Jos asmeniški „babilonai“ – lyg nedidelių novelių, įspūdžių, atminties blyksnių vėrinys. V. Palčinskaitės rašymo stilių literatūros kritikė Neringa Mikalauskienė apibūdino taip: „Detalės ir faktai meistriškai pinami su apmąstymais, lyrinį skaidrumą keičia švelni ironija ar šmaištus humoras, o šį pritildo minorinės intonacijos – taip kuriamas spalvingas, bet vientisas teksto audinys.“

* * *

Sonatos Šulcės „Vilniaus istorijų knyga“. Išeis 2019 m. vasarį.

Sonata Šulcė – kultūros istorikė, gidė ir tekstų autorė. 2009 m. baigusi kultūros istorijos ir antropologijos studijas nuosekliai gilinosi į istorinius bei kultūrinius reiškinius. Įgijusi gido kvalifikaciją, vedė ekskursijas, dėstė kultūros istorijos pagrindus, leidinių „IQ“ ir „Keliauk“ istorinių rubrikų autorė. Šiuo metu S. Šulcė studijuoja istorijos doktorantūroje ir rašo pirmąją savo knygą – „Vilniaus istorijų knyga“.

 Nors tekstų apie Vilnių tik daugėja, miesto istorija nėra baigtinė ir ji niekuomet nebus papasakota iki galo, nes nėra vienos istorijos. „Vilniaus istorijų knyga“ siekiama atidengti dar vieną miesto istorijos sluoksnį, kurio neaptiksite kelionių vadovuose ar panašaus pobūdžio leidiniuose. Tai dar nepapasakotos ir neužrašytos XVIII amžiaus miesto istorijos.

Leidinyje sujungiami trys dėmenys – asmenybės, miesto statiniai ir konkreti istorinė data, aplink kurią ir dėliojamas pasakojimas. Taigi knyga bus įdomi ir naudinga ne tik vilniečiams, nes joje atsiveria ne tik miestas, bet ir ištisa epocha: mokslo laimėjimai, reikšmingos valstybės reformos; įstabaus grožio statiniai, iškilios asmenybės, o kartu – tuščiagarbystė ir didžiulės ambicijos.

„Kiekvienam skaitytojui ši knyga veikiausiai pasirodys vis kitokia. Tai gali būti ir vaizduotės žaidimas, nukeliantis į neįtikimas istorijas, ir romanas su Vilniumi, ir pagalbinis vadovas, padėsiantis pažvelgti į miestą ir jo statinius skvarbesniu žvilgsniu. Tikiuosi, kiekvienas skaitytojas ras knygoje tai, ko ieškos. Man pačiai tai – Vilniaus istorijų knyga, kuri nuolat pildoma“, – teigė S.Šulcė.

* * *

Kunigo Algirdo Toliato „Šeštas jausmas yra pirmas“. Trečioji „Žmogaus ir Dievo metų“ knyga. Išleista 2018 m. rugpjūčio mėn.

Algirdas Toliatas (g. 1978 m.) baigė Vilniaus kunigų seminariją, studijavo Prancūzijoje. 2007 m. buvo įšventintas į kunigus. Po studijų Italijoje 2012 m. gavo dvasinės teologijos licenciato laipsnį ir buvo paskirtas kunigu į Šv. Rapolo bažnyčią. Nuo 2013 m. eina Lietuvos policijos vyriausiojo kapeliono pareigas. 2016-aisiais išleido savo pirmąją pamokslų knygą „Žmogaus ir Dievo metai“, 2017 m. – antrąją ciklo knygą „Gerumo liūnas“.

„Šeštas jausmas yra pirmas“ – trečioji „Žmogaus ir Dievo metų“ trilogijos knyga, liturginių A metų pamokslų ciklas.

Trilogijos dalys atspindi tikėjimą, viltį ir meilę.

* * *

Ką tik išėjusios lietuvių autorių knygos:

Kęstučio Navako „Privatus gyvulėlių gyvenimas“. 

Žinomo poeto, eseisto, literatūros kritiko, vertėjo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2007 m.) laureato antrasis romanas. Pirmasis – „Vyno kopija“, „Metų knygos rinkimuose“ 2016­aisiais išrinktas „Metų knyga“ suaugusiųjų literatūros kategorijoje.

* * *

Pauliaus Norvilos „Skaičiai“.

Ketvirtoji poeto, prozininko eilėraščių knyga („Septyni metų laikai” (2006 m.), „Kortų traukimas tėra tik dalis ritualo” (2012 m.), „Buitinė“ (2014 m.).

Iki 2019 m. Vilniaus knygų mugės bus išleistos šios lietuvių autorių knygos:

Mindaugo Nastaravičiaus „Bendratis“. Išeis 2018 m. spalį.

Trečioji poeto eilėraščių knyga. Pirmoji – „Dėmėtų akių“ (2010 m., Pirmosios knygos (PK) konkurso nugalėtoja, 2011 m. poetui įteikta Zigmo Gėlės premija už geriausią metų debiutą), antroji – „MO“ (2014 m. apdovanota Julijono Lindės­Dobilo premija, 2015 m. – Jaunojo jotvingio premija).

* * *

Viktorijos Baltramiejūnienės pirmoji serijos „Jaunas veidas“ knyga. Išeis 2018 m. lapkritį.

Antroji sertifikuotos veido mankštos trenerės, diplomuotos kosmetikės ir savimasažo specialistės knyga (pirmoji – „Veido revoliucija“ (2018 m.). Naujoje knygoje specialistė kalba apie savimasažo naudą ir pateikia du veido savimasažo būdus. Knyga gausiai iliustruota.

* * *

Raimundo Milašiūno „Psichoanalizė. 100 klausimų“ (atnaujintas leidimas). Išeis 2018 m. lapkritį.

Vieno iš autoritetingiausių ir žinomiausių Lietuvos psichoterapeutų ir psichoanalitikų skaitytojų pageidavimu atnaujinta knyga. R. Milašiūnas yra parašęs 12 knygų, tarp kurių – „Psichoterapija: kaip ir kodėl“ (2017 m.) „Sielos paslaptys“ (2010 m. su Inga Liutkevičiene), „Žarijų duobės: pokalbiai su psichoanalitiku” (2008 m., su Inga Liutkevičiene).

* * *

Gedimino Kulikausko „Raseinių tankų mūšis“. Išeis 2019 m. sausį.

G. Kulikauskas – žinomas istorikas, keturių populiarių knygų („Apelsinų kontrabanda“, „Elektros boikotas“, „Respublika prieš Maskvą“, „Lietuvio kodas“) autorius. Domisi Lietuvos kasdienybės, karo ir kontrabandos istorija, nuolat publikuoja straipsnius žurnaluose „Verslo klasė“, „Iliustruotoji istorija“.

* * *

Kazimieros Kazijevaitės „Mano sesė ir aš“. Išeis 2019 m. sausį.

Prozininkės, vertėjos Kazimieros Kazijevaitės antroji knyga. 2016 m. rašytojos debiutinis romanas „Septynios kartos“ įvertintas Kazimiero Barėno literatūrine premija. „Aš ir mano tėtis“ – antroji autorės knyga, skirta mažiesiems skaitytojams.

* * *

Valdo Barto „Spąstuose“. Išeis 2019 m. vasarį.

Ketvirtasis „Lietuvos ryto“ žurnalisto, kelių dokumentikos knygų bendraautorio Valdo Bartasevičiaus detektyvinis romanas, pasirašinėjančio Valdo Barto slapyvardžiu. „Spąstuose“ – trečioji detektyvinė istorija iš ciklo apie žurnalistą Tadą Dirvonį (pirmieji du – „Vorų šokis“ (2006 m.) ir „Mirtis Nidoje“ (2008 m.)). 2014 m. išleistas V. Barto romanas „Mirtina meilė“.

* * *

Eglės Gerulaitytės „Ekspedicija Amerika“. Išeis 2019 m. vasarį.

Ši knyga apie netradicines keliones motociklu, bekelės išbandymus, tai tarsi socialinis įvairių Šiaurės Amerikos ir Karibų šalių, tautų ir genčių komentaras, nuotykių knyga ir kartu istorija apie kitokį gyvenimą – apie gyvenimą kelyje. (Pirmoji autorės ir keliautojos knyga „Bastūnės liudijimai“, apie keliones motociklu po Pietų Ameriką, išleista 2017 m.)

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.