Regėjimo ir skaitymo negalią turintiems – daugiau prieinamų kūrinių

Nors dauguma pasaulio aklųjų bibliotekų sparčiai tobulėja, neregiams ir kitokių skaitymo problemų turintiems žmonėms prieinama tik 7 procentai viso pasaulio literatūros – tiek kūrinių pasaulio aklųjų bibliotekos išleidžia Brailio raštu, didesniu šriftu arba garsiniu ir skaitmeniniu formatais.

 123rf.nuotr.
 123rf.nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ugnė Žilytė

Oct 26, 2018, 11:36 AM, atnaujinta Oct 26, 2018, 11:42 AM

Kita problema – daugumoje pasaulio šalių labai griežti autoriaus teisių įstatymai, draudžiantys dalytis ir kopijuoti literatūros kūrinius, todėl didelė dalis literatūros neregiams ir kitų skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms iki šiol nebuvo pasiekiama. Siekiant šią situaciją pakeisti, 2013 m. priimta Marakešo sutartis, atvėrusi galimybę be autoriaus teisių turėtojų leidimo gaminti leidinių kopijas prieinamu formatu ir dalytis jomis be sienų.

Marakešo sutartis nugriovė sienas

Sutartis pasirašyta Maroke Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) ir Maroko Karalystės organizuotoje diplomatinėje konferencijoje. Ji įvyko Europoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos EIFL (Elektroninė informacija bibliotekoms) autoriaus teisių programos koordinatorės Teresos Hackett ir didžiausios pasaulyje internetinės bibliotekos skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms vadovo Jimo Fruchtermano dėka. Iki sutarties pasirašymo nueitas nelengvas kelias, penkerius metus EIFL iniciatyva vyko derybos su PINO.

Tam, kad dokumentas įsigaliotų, jį turėjo ratifikuoti mažiausiai 20 valstybių. Lietuva buvo viena pirmųjų – dar 2013 m. rugsėjo 27-ąją Ženevoje sutartį su PINO generaliniu direktoriumi Francisu Gurry pasirašė tuometis Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Marakešo sutartis įsigaliojo po trejų metų, 2016-aisiais. T. Hackett ta proga sakė: „Nuo šiol visose prie sutarties prisijungusiose šalyse galima pagal poreikį kurti ir dalytis informacija prieinamais formatais: leidiniais Brailio raštu, garsinėmis knygomis, leidiniais skaitmeniniu formatu ir didesniu šriftu. Tai leidžia bibliotekoms sudaryti lygias aptarnavimo sąlygas visiems vartotojams – užtikrinti, kad visi gautų tą pačią knygą tą pačią dieną.“

Konferencijoje – apie sutarties veikimo aspektus

2016 m. spalį Lietuvos aklųjų bibliotekoje (LAB) surengta konferencija „Bibliotekos – įtraukiai visuomenei“, skirta Marakešo sutarčiai ir įvairiems jos veikimo aspektams. Renginyje diskutuota apie sutarties ratifikavimą ES institucijose. Šią konferenciją rėmė Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba. Konferencija įvyko LAB itin svarbiais – jos veiklos 50-mečio ir Bibliotekų – metais.

„Tarptautinės konferencijos tikslas buvo paskatinti dialogą apie galimybių neįgaliems žmonėms dalyvauti socialiniame, kultūriniame ir ekonominiame gyvenime suteikimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu kuriant įtraukias paslaugas bibliotekose“, – sako LAB direktorė Rasa Januševičienė.

Konferencijoje akcentuotas bibliotekų vaidmuo užtikrinant informacijos prieinamumą ir paslaugas įvairių negalių ir sutrikimų turintiems žmonėms, pristatyta sėkminga Lietuvos ir užsienio bibliotekų praktika kuriant ir teikiant įtraukias paslaugas. Nagrinėtos disleksiją, regos negalią, raidos ir kitų sutrikimų turinčių asmenų skaitymo ypatumų, inovatyvių paslaugų šiems asmenims kūrimo bibliotekose temos, kalbėta apie būdus ir priemones įtraukčiai didinti.

LAB direktorė džiaugiasi, kad procesas įsibėgėjo – šiuo metu Marakešo sutarčiai yra pritarusios visos ES valstybės. Kultūros ministerija jau yra parengusi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo projektą, atitinkantį Marakešo sutarties nuostatas. Pasak R. Januševičienės, LAB iniciatyva davė pradžią sutarties ratifikavimo procesui ES institucijose: 2017 m. gegužės 10 d. Europos Parlamentas (EP), Europos Komisija (EK) ir Europos Taryba sutarė dėl direktyvos ir reglamento teksto įgyvendinant Marakešo sutartį.

Palikta galimybė taikyti mokestį

Naujasis teisinis reguliavimas suteiks galimybę LAB ir kitoms pelno nesiekiančioms institucijoms, įskaitant viešąsias ir specialiąsias bibliotekas, švietimo įstaigas, gaminti skaitymo sutrikimų turintiems asmenims prieinamos formos kopijas ir keistis jomis su kitų valstybių institucijomis. Įstatymo pataisų projekte numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija sudarys tokių bibliotekų ir įstaigų sąrašus, skelbs juos interneto svetainėje, taip pat teiks informaciją EK, kuri centralizuotai skelbs informaciją, kad šalių institucijos galėtų efektyviai bendradarbiauti ir keistis turimais fondais. Kad tai būtų pasiekta, reikia Marakešo sutartimi ne tik džiaugtis, bet ir ją vykdyti.

Pasak Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) respublikinio centro vyriausiosios specialistės Audronės Jozėnaitės, net ir ši gražių ketinimų sutartis turi trūkumų. „Europos aklųjų sąjunga (EAS) jau yra išreiškusi nusivylimą dėl to, kad ES Marakešo teisės akte (direktyvoje) palikta galimybė ES šalims narėms taikyti prieinamų knygų mokestį arba „kompensacijos teisę“. Galimybė palikta nežiūrint į aiškią ir kone bendrą EP ir EK nuomonę, prieštaraujančią bet kokiam apmokestinimui dalijantis neregiams pritaikytu formatu išleistais kūriniais. EAS nuomone, tai neteisinga regos negalią turinčių žmonių atžvilgiu. Deja, kai kurių ES šalių leidėjų lobistai (čia pirmu smuiku griežė Vokietija) sugebėjo pakreipti derybų eigą jiems tinkama linkme. EAS baiminasi, kad direktyvoje palikus galimybę pačioms šalims spręsti, ar savo įstatymuose įteisinti reikalavimą mokėti ekonominę kompensaciją leidėjams už leidinius neregiams prieinamu formatu, kai kurios valstybės tuo ir pasinaudos“, – sako A. Jozėnaitė.

Vis dėlto mūsų šalyje šis mokestis neturėtų pridaryti didelių bėdų. „Lietuva yra nedidelė šalis, todėl ir leidybos apimtys nėra didelės“, – sako pašnekovė. Tokios šalys kaip Prancūzija, Italija, Vokietija ar Ispanija gali susidurti su rimtomis finansinėmis problemomis. O juk pati Marakešo sutarties idėja – dalytis knygomis su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Ispanijos aklųjų sąjunga aprūpina daugelį ispanakalbių neregių, gyvenančių Lotynų Amerikoje.

Laimė, direktyvos tekste numatytos ir tam tikros apsaugos priemonės, jei kartais šalys sumanytų taikyti kompensavimo mechanizmą. „EAS ir toliau budriai stebės situaciją ir priešinsis bet kokioms ekonominėms kompensacijoms ES šalyse neįrodžius, kad autoriams ar leidėjams daroma rimta žala“, – teigia specialistė ir atkreipia dėmesį, kad EAS budrumas pasiteisino ir nuo sutarties ratifikavimo ES institucijose iki dabar įvyko teigiamų pokyčių.

Remiasi ir kaimynų patirtimi

2018 m. sausio 1-osios duomenimis, LAB (didžiausios šalyje specialiųjų formatų leidinių, skirtų skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms, leidėjos) fondą sudarė daugiau kaip 292 600 įvairių dokumentų egzempliorių. Kasmet specialiaisiais formatais išleidžiama daugiau nei 400 leidinių, iš kurių daugiausia – knygos ir žurnalai.

Nuo 2019-ųjų LAB planuoja pradėti teikti naujas paslaugas. Viena jų – Brailio rašto leidinių spausdinimas paprašius. Tai reiškia, kad biblioteka tekstinę informaciją parengtų spausdinti Brailio raštu, o skaitytojas galėtų ją atsispausdinti LAB teritoriniame padalinyje ar viešojoje bibliotekoje savo mieste.

Neseniai LAB atliko tyrimą apie savo teikiamas paslaugas. Paaiškėjo, kad respondentai norėtų gauti informaciją Brailio raštu apie naujai išleidžiamas garsines knygas. LAB numato tokią informaciją rengti ir spausdinti skaitytojo prašymu.

LAB, teikdama paslaugas savo vartotojams, remiasi ir kaimyninių šalių patirtimi. Neseniai keturios bibliotekos darbuotojos dalyvavo dviejų dienų stažuotėje Estijos nacionalinėje bibliotekoje ir Estijos aklųjų bibliotekoje. Aklųjų biblioteka šiuo metu turi 840 vartotojų, iš kurių 50 proc. skaitytojų yra rusakalbiai, todėl čia išleidžiama nemažai literatūros specialiaisiais formatais rusų kalba ir ja dalijamasi su Lietuvos, Latvijos ir Suomijos skaitytojais. Šis pavyzdys įrodo, kaip pasaulio aklųjų bibliotekos gali darniai bendradarbiauti ir užmegzti vertingus tarptautinius ryšius. Marakešo sutartis šias galimybes turėtų dar labiau padidinti.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.