Sąmojingais pristatymo būdais ir savo asmeniniu žavesiu jis statistikos duomenis pavertė suprantamais ir patraukliais. Jo vaizdingų ir gyvų paskaitų milijonai žmonių klausėsi gyvai ir tebesiklauso „YouTube“ kanalu.
Reikšmingiausias H.Roslingo palikimas pasauliui – knyga „Faktų galia / Factfulness. Dešimt priežasčių, kodėl klystame mąstydami apie pasaulį ir kodėl viskas nėra taip blogai, kaip atrodo“ (iš anglų k. vertė Daiva Vilkelytė, išleido „Tyto alba“).
Karlas-Johanas Byttneris („Business Insider Nordic“) susitiko su Hanso Roslingo marčia Anna Rosling Rönnlund, knygos „Faktų galia“ bendraautore.
Anna Rosling Rönnlund – „Gapminder Foundation“ viceprezidentė, šį fondą 2005 m. įkūrusi kartu su profesoriumi Hansu Roslingu ir jo sūnumi, savo vyru Ola Roslingu. Jų tikslas buvo prisidėti prie pasaulio sveikatingumo raidos rengiant prieinamus ir suprantamus statistikos duomenis.
Knygos „Faktų galia“ bendraautorė įsitikinusi – Hansas Roslingas būtų patenkintas, kad knyga baigta, negana to, tapo pasauliniu bestseleriu, o „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas rekomenduoja ją perskaityti kiekvienam. „Manau, Hansas Roslingas šiek tiek nerimavo, kad to, ką jis daro, gali nespėti užbaigti, bet jis buvo kilniširdis ir su mumis apie tai nekalbėjo“, – sako Anna Rosling Rönnlund.
Anna Rosling Rönnlund su vyru Ola Roslingu beveik prieš du dešimtmečius ėmėsi padėti Hansui Roslingui kurti kompiuterines vizualizacijas, kad sausi statistiniai duomenys taptų įdomesni.
Jų „Trendalyzer“ – informacijos vizualizavimo programą, animuojančią statistinius duomenis, – vėliau įsigijo „Google“, o Anna, Ola ir trys programuotojai trejiems metams išvyko į Kaliforniją koreguoti viešųjų statistikos duomenų tyrimų.
Kai Anna su Ola atėjo į pagalbą knygą rašančiam Hansui Roslingui, profesoriaus sveikata dar buvo gera, ir juodu buvo įsitikinę, kad jis galės dirbti dar daugybę metų. Tačiau netrukus profesoriui buvo diagnozuotas kasos vėžys, ir visi trys suprato turintys tik knygos santrauką.
Ola ir Anna daug metų padėjo Hansui kaupti duomenis, vizualizuoti ir derinti paskaitų tvarkaraščius, tad ji tikėjosi ir gana sklandaus ir nekrintančio į akis perėjimo: „Puikiai supratome, kad mes – ne Hansas, ir mūsų auditorija susitaikė su tuo faktu. Aš nesu žaisminga šelmė, koks buvo Hansas. Tačiau Ola būdamas jaunesnis dirbo teatre ir šiek tiek režisavo, tad išmoko pasakoti istorijas, be to, jis fiziškai panašus į Hansą, todėl manau, kad turi ir panašią dovaną žavėti publiką.“
Nors Anna su Ola buvo įsitikinę, kad faktus galės surinkti ir patys, bet suvokė liko nedaug laiko deramai sudėlioti Hanso sąmojams ir pokštams ir smagioms detalėms. Hansas Roslingas tada atšaukė 60 paskaitų, kad turėtų laiko rašyti knygą.
„Knygos „Faktų galia“ tikslas – paneigti senąsias nuostatas ir pakeisti ne tik dabartinį žmonių požiūrį į pasaulį, bet ir pagerinti jį bent dvidešimčiai ateinančių metų“, – sako A. Rosling Rönnlund.
Knygoje rasite vienas iš daugybės šmaikščių pavyzdžių, kad išankstinės nuostatos mums, žmonėms, būdingos labiau nei grupę primatų, kurie renkasi tikslesnius atsakymus nei sveikatos priežiūros specialistai, paklausti apie sveikatos būklę pasaulyje. „Viena vertus, pavyzdys su primatais yra pedagoginis, kita vertus, linksmas. Juk išties juokinga palyginti beždžiones ir labai išsilavinusius žmones“, – teigė A. Rosling Rönnlund.
Išgirdusi prieštaravimą, kad hipotetiškai beždžionė į bet kurį klausimą gali atsakyti neteisingai, A. Rosling Rönnlund atremia, kad net testuojant ilgą laiką ir net jei specialistų grupė gana didelė, beždžionės vis tiek pralenkia žmones.
Vadinasi, tiek mūsų intelektas, tiek išsilavinimo lygis nieko nereiškia, jeigu mes veikiami išankstinių nuostatų, iškreipiančių pasaulio suvokimą. Būtent tai Hansas Roslingas ir įžvelgė prieš daugybę metų skaitydamas paskaitas pasaulio sveikatos problemas gvildenantiems studentams ir kalbėdamas apie vaikų mirštamumą savo pirmojoje TED konferencijoje. „Kad jau prabilome apie tai, derėtų nuodugniai ištirti, kiek milijardų dolerių kasmet iššvaistoma nepagrįstiems sprendimams, kurie padaromi remiantis išankstinėmis nuostatomis,“ – sako knygos bedraautorė.
„Faktų galioje“, be faktų ir iliustracijų, kurie triuškina išankstines žmonių nuostatas, aptariama dar viena paralelė, išvesta pačios A. Rosling Rönnlund ir pavadinta Dolerio gatve.
„Įsivaizduokite pasaulį kaip gatvę, kur skurdžiausi žmonės gyvena kairėje, turtingiausi – dešinėje, o visi kiti – tarp jų. Iš šios „visų kitų“ vizualizacijos aiškėja, kad Dolerio gatvė – priešnuodis nuo žiniasklaidoje mums dažniausiai peršamo dramatiško pasaulio vaizdo. Dolerio gatvė vartotojui demonstruoja vidutinį statistinį pajamų pasiskirstymą pasaulyje.“
Knygoje „Faktų galia“ pateikiama kitokia pasaulio suvokimo pagal 4 pajamų lygius sistema. Mes įpratę galvoti, kad pasaulį sudaro išsivysčiusios ir besivystančios šalys – taip pasaulis suvokiamas nuo 1965-ųjų. Iš tikrųjų šiuolaikinis pasaulis jau kitoks – ir labiausiai keičiasi Afrika ir Azija.
Anna Rosling Rönnlund prisiminė kelionę į Kiniją su broliu ir jo iš Kinijos kilusia žmona, kuri metus nesilankė tėvynėje: „Važiuojant automobilu brolio žmona vis rodė mums, ko pati nebuvo mačiusi. Jei išvyktum iš Stokholmo trejiems metams, grįžus dauguma dalykų atrodytų taip pat. Turime pradėti jau mokyklinukams aiškinti, kad aplinkinis pasaulis nuolat kinta.“
Anna Rosling Rönnlund nė nedvejoja, kad dauguma žurnalistų nuoširdžiai stengiasi dirbti gerai, bet norėtų jų straipsniuose išvysti deramą pusiausvyrą: „Mūsų smegenis kaitina bulvarinė spauda. Būtų puiku, jeigu žiniasklaida, skelbdama straipsnius, atsižvelgtų į faktų visumą.“
Kaip vartotojai ir piliečiai mes rizikuojame gauti neteisingą informaciją apie atokias pasaulio vietas, mums trūksta tikslios informacijos, kad galėtume daryti pagrįstus sprendimus, tarkim, kalbant apie investicinius akcijų ar pensijų fondus. „Faktų galia“ – tam tikras savigalbos vadovas ir priminimas, kad neverta remtis supaprastintomis schemomis.
„Mintys, išdėstytos „Faktų galioje“, svarbios tuo, kad žmonėms parodomas faktais grįstas pasaulio vaizdas. Taip pat svarstome, kaip kuo plačiau su juo supažindinti. Manome, kad įmonėms vienas iš metodų galėtų būti žinių sertifikavimas“ (sertifikavimas – tai procedūra, kuria sertifikacijos įstaiga, nepriklausanti nei nuo produkto gamintojo ar tiekėjo, nei nuo vartotojo (pirkėjo), patvirtina, kad produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus – vert. past.), – sako Anna Rosling Rönnlund.
Galiausiai knygos bendraautorė jų trijų darbą palygina su pastanga užbaigti pasaulio žemėlapį – nors „Gapminder“ veikiau koncentruojasi į tokius veiksnius, kaip pajamų paskirstymas, naudodama kiekvienam suprantamą vizualizaciją. „Mes sukūrėme ženklų sistemą. O padėtimi pasaulyje turėtų domėtis kiekvienas, be išimčių“, – teigė ji.
Pagal „nordic.businessinsider.com“ parengė Jolita Parvickienė
