Kokios knygos buvo perkamiausios šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje? Tiksliai atsakyti į šį klausimą kol kas keblu, nes oficialių pardavimų duomenų nėra. Lrytas.lt vis dėlto pabandė išsiaiškinti Vilniaus knygų mugės bestselerius. Šešiolikos leidyklų atstovų tiesiai šviesiai paklausėme, kokiomis jų leidyklos knygomis pirkėjai mugėje labiausiai domėjosi? Pateikiame jų atsakymus.
1. „Alma littera“ direktorė Danguolė Viliūnienė nė nemirktelėjusi ištarė, kad perkamiausios šios leidyklos knygos mugėje buvo Andriaus Tapino romanas „Prezidentas“ ir Algimanto Čekuolio apysakų ir apsakymų rinkinys „Kur velnias nenešioja“.
Kaip atsidūrusią tarp labiausiai perkamų lietuvių autorių knygų leidyklos vadovė paminėjo ir Erikos Umbrasaitės romaną „Paskolink man savo gyvenimą“. E.Umbrasaitė – Prancūzijoje gyvenanti rašytoja ir žurnalistė, kurios knyga „Prancūzija mon amour“ akimirksniu tapo bestseleriu. Kasdien ji – mažos galerijos viduramžių miestelyje savininkė, o laisvalaikiu ir svajonėse – daug keliaujanti ir istorijas kolekcionuojanti rašytoja. Ankstesnės autorės knygos – „Vienos krūties istorija“ bei „Moteris, katė ir jaunas mėnulis“.
D.Viliūnienė taip pat džiaugėsi, kad mugėje buvo perkamos ir verstinės knygos: Guillermo Arriagos romanas „Laukinis“, Herbjørg Wassmo romanas „Dinos testamentas“, Fernando Aramburu romanas „Patria“ ir Jaume Cabré romanas „Eunucho šešėlis“. Galiausiai D.Viliūnienė prisiminė ir pabrėžė, kad neblėsta ir Michelle's Obamos atsiminimų knygos „Mano istorija“ populiarumas. Šis leidinys taip pat buvo tarp šios leidyklos perkamiausių.
2. „Apostrofos“ vadovė Giedrė Kadžiulytė nė akimirkos nesuabejojusi ištarė, kad mugėje perkamiausios buvo šios leidyklos parengtos Reino Raudo ir Zygmunto Baumano pokalbių knyga „Savasties praktikos“ ir Giedros Radvilavičiūtės esė knyga „Tekstų persekiojimas“. Tai trečiasis šios autorės esė rinkinys, kuriame ji atsigręžė į rašytojus ir kitus žmones.
Gerai perkami buvo ir dar keli šios leidyklos parengti leidiniai – Stasio Eidrigevičiaus 2019 metų kalendoriai ir Tomo Venclovos pašnekesių su Ellen Hinsey rinkinys „Nelyginant šiaurė magnetą“.
3. „Aukso žuvų“ atstovė perkamiausia įvardijo Gražinos Sviderskytės knygą „Lituanica. Nematoma pusė“. Joje įvykiai pateikti kaip politinio trilerio scenarijuje, kurio autorius nežinomas: herojai kovojo ir kentė, kirtosi jų svajos ir galios, aukšti idealai ir aktualijos. Atrodė, kad taurus ir beprotiškas Dariaus ir Girėno polėkis pakeis tautos likimo vagą, bet jų nelemta žūtis galiausiai suformavo mitą, kuriame susipainiota ir užsimiršta.
Leidyklos atstovė džiaugėsi, kad pirkėjai labai domėjosi kitais lietuvių autorių kūriniais, tokiais kaip Jurgos Vilės ir Linos Itagaki „Sibiro haiku“, Aurimo Švedo knyga „Irena Veisaitė: gyvenimas turėtų būti skaidrus“, Kotrynos Zylės mistinis romanas paaugliams „Sukeistas“. Pastarojo veiksmas vyksta šių dienų Vilniuje. Šešiolikmečiai Gabija ir Gedas mokosi Dailės mokykloje. Abu jie – labai skirtingi ir abiem vienu metu ima dėtis keisti dalykai. Beužgimstantys jausmai netikėtai lemia dviejų pasaulių – realaus ir anapusinio – susidūrimą.
4. BALTO leidybos namų vadovė Daina Žemaitytė perkamiausia šios leidyklos knyga paskelbė Alvydo Unikausko „Klauskite daktaro“. Pasak leidėjos, pirkėjus taip pat domino Mariaus Repšio romanas „Heraklis Nr.4“, Chloe Benjamin „Nemirtingieji“, Nicholo Sparkso „Artima siela“. „Jaunimas lyg pamišęs pirko Joey Graceffos „Edeno išrinktuosius“, – sakė D.Žemaitytė. Tai pasauline sensacija tapęs fantastinis pasakojimas apie Edeną, dirbtinio intelekto valdomą miestą po „kupolu“.
5. „Baltų lankų“ vadovė Kotryna Žukaitė ištarė tik vieno lietuvių autoriaus pavardę. Pasak jos, tarp perkamiausių atsidūrė Antano Šileikos „Basakojis bingo pranešėjas“. Leidėja spėjo, kad pirkėjus ši knyga domino ir dėl to, kad ji šiais metais išrinkta Metų knyga.
Pasak K.Žukaitės, buvo gerai perkamos verstinės šios leidyklos naujienos, tokios kaip: Karlo Oves Knausgaardo „Mano kovos“ antroji dalis „Mylintis žmogus“, Mathiaso Enardo romanas „Kompasas“, Grahamo Swifto „Motinų sekmadienis“, Juliano Barneso „Vienintelė istorija“.
6. „Kitų knygų“ vadovas Gediminas Baranauskas iškart ištarė Yuvalio Noah Harari pavardę. Pasak jo, tarp labiausiai perkamų buvo šio autoriaus naujausia knyga „21 pamoka XXI amžiui“, kurioje rašoma apie didžiausius dabarties iššūkius ir galimybes. G.Baranauskas tarp labiausiai perkamų paminėjo dar dvi šios leidyklos knygas, pasirodžiusias prieš pat mugę: Stepheno Hawkingo „Trumpą laiko istoriją“ ir Johno Bergerio „Kaip menas moko matyti“.
Pirmojoje apžvelgiama idėjų apie kosmosą evoliucija: nuo Newtono ir Einsteino iki spiralinės galaktikos ir stygų teorijų. Autorius pasineria į erdvės ir laiko paslaptis – nuo Didžiojo Sprogimo iki juodųjų skylių.Antrojoje sudėtos septynios esė, kuriose kritiškai žiūrint į kultūros tradiciją atskleidžiamas tapybos kūriniuose ir populiariojoje kultūroje slypintis politinis lygmuo. Ši knyga, parašyta dar 1972 m., laikoma vienu reikšmingiausių meno kritikos darbų.
7. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidyklos vadovas Gytis Vaškelis, paklaustas apie perkamiausias knygas, išvardino penkias šios leidyklos knygas. Pirkėjus domino Algio Kalėdos, Rimanto Kmitos, Dalios Satkauskytės sudarytas žinynas „Sovietmečio lietuvių literatūra: reiškiniai ir sąvokos“, „Lietuvių mįslės“ (sud. Aelita Kensminienė), Adomo Šrėterio Sileziečio knyga „Apie Lietuvos upę Nemuną“ (sud. ir vert. Eugenija Ulčinaitė), „Karalaitė ant stiklo kalno. 12 gražiausių lietuviškų stebuklinių pasakų ir dar viena“ ir „Vietiniai: nepaprasta kelionė į Trakų kraštą“.
8. Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos atstovai perkamiausia įvardijo išties storą knygą – ką tik išleistus šviesaus atminimo Juozo Baltušio dienoraščius. Tarp perkamiausių taip pat buvo dar kelios lietuvių autorių knygos: Aldonos Ruseckaitės romanas apie Salomėją Nėrį „Padai pilni vinių“ ir Arvydo Anušausko „Užmirštas desantas“.
Populiarūs buvo ir Taros Westover memuarai „Apšviestoji“. Pasak leidyklos darbuotojų, dar pirkėjai domėjosi dviejų mugės svečių knygomis: Francois-Henri Désérable'io romanu „Toks ponas Piekielnis“ ir Roy Jacobseno „Balta jūra“.
9. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro atstovai perkamiausia knyga įvardijo Kamilio Janickio „Aukso amžiaus damos. Tikros istorijos“. Autorius knygoje pasakoja apie garsias Renesanso laikų moteris – Boną Sforcą, Barborą Radvilaitę, Oną Jogailaitę, Elžbietą Habsburgaitę, kurios gal ir nepakeitė šalies istorijos, bet smarkiai paveikė krašto ekonominę ir kultūrinę raidą.
Leidyklos atstovai prie perkamiausių priskyrė Sauliaus Grybkausko ir Mindaugo Tamošaičio parašytą Algirdo Brazausko politinę biografiją „Žmogus, jungęs epochas“. Pirkėjai taip pat domėjosi dar keliomis šios leidyklos knygomis: Balio Buračo „Lietuvių darbo tradicijomis ir papročiais“, Pranės Dundulienės veikalu „Pagonybė Lietuvoje. Moteriškos dievybės“ ir Wladyslawo Tatarkiewicziaus „Apie laimę“.
10. Leidyklos „Lapas“ vadovė Ūla Ambrasaitė pasidžiaugė, kad neblėsta skaitytojų susidomėjimas Gabijos Grušaitės romanu „Stasys Šaltoka“. Ji taip pat teigė, kad pirkėjai domėjosi šios naujos leidyklos naujienomis: Tomo Vaisetos „Vasarnamiu“, Kastyčio Sarnicko „Turnė“ ir Felixo Ackermanno „Labai blogai, arba Liuks: 8 pamokos apie Lietuvą“.
11. Leidyklos „Obuolys“ stendo darbuotojos teigė, kad žmonės masiškai pirko serijos „Mažoji klasika“ knygas, tarp kurių yra ir Williamo Shakespeare'o, ir Antono Čechovo kūrinių. Jos teigė, kad pirkėjai itin domėjosi detektyvais, ypač skandinaviškais.
Paprašytos įvardinti perkamiausių knygų pavadinimus, leidyklos stendo darbuotojos paminėjo Larso Keplerio „Triušių medžiotoją“, turtingiausio ir žiauriausio Lotynų Amerikos nusikaltėlio Pablo Eskobaro gyvenimo istoriją „Mano vardas – Pablas Eskobaras“ ir „Slaptąją Vilniaus istoriją“. Gerai perkamos buvo ir šios leidyklos leidžiamos Andriaus Pauliukevičiaus knygos.
12. „Odilės“ darbuotoja Bartė Kuolytė perkamiausiomis šios leidyklos knygomis įvardijo Juliaus Sasnausko „Kraujomaišą“, Antano Škėmos „Izaoką“ ir Witoldo Gombrowicziaus „Filosofijos kursą per šešias ir ketvirtį valandos“. Ši lenkų rašytojo knyga – tikras literatūros perlas. Joje autorius supažindina su svarbiausiais pasaulio filosofais ir jų idėjomis.
13 Prie R.Paknio leidyklos stendo vienas po kito stabteldavo Tomo Venclovos gerbėjai. Jie pirko naujausią poeto knygą „Lietuvos istorija visiems“, kuri buvo bene perkamiausias šios leidyklos leidinys. „Lietuvos istorija visiems“ – tai savitai, gyvai, argumentuotai ir nešališkai papasakota šalies istorija nuo 42000 metų prieš mūsų erą, neandertaliečių ir kromanjoniečių laikų iki 1795 m. vykusių Abiejų tautų respublikos padalijimų. Autorius kviečia į Lietuvos istoriją pažvelgti naujai – ne tik kaip į istorinių faktų rinkinį, bet ir kaip įdomų šaltinį, padedantį geriau suprasti kultūrą.
14. „Sofoklio“ atstovai teigė, kad pirkėjus labiausiai domino „Bookerio“ premijos laureatų knygos ir naujienos. Knygų mugės lankytojai, pasak jų, gerai pirko Viktoro Pelevino romaną „iPhuck 10“, George'o Saunderso romaną „Linkolnas bardo“ ir Daviso Grossmano „Užeina kartą arklys į barą“. Neblogai perkamos buvo ir Giedriaus Drukteinio dvi knygos: „Žmonės ir kompanijos: 50 sėkmės istorijų“ bei „Izraelis, žydų valstybė“.
Pasak šios leidyklos stendo darbuotojų, lankytojai labai domėjosi ir mugėje viešėjusio vokiečių rašytojo Hanso-Ulricho Treichelio romanu „Pražuvėlis“.
15. „Tyto albos“ vadovė Lolita Varanavičienė stebėjosi, kad mugės pirkėjų pomėgiai keičiasi – jiems dabar esą mažiausiai rūpi romanai, populiaresnės tampa negrožinės knygos. Perkamiausia šios leidyklos knyga mugėje ji įvardijo kunigo Algirdo Toliato knygą „Šeštas jausmas yra pirmas“, kuri atveria duris į svarbiausią, pamatinę žmogiškosios būties vertybę – meilę.
L.Varanavičienė džiaugėsi, kad mugės lankytojus domino ir anksčiau parašytos, ir visai naujos knygos. Tarp perkamiausių ji priskyrė Noros Ikstenos romaną „Motinos pienas“, „Slaptą pasaulio istoriją“, Lino Kojalos „Europą?“, Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerį“ ir Maxo Tegmarko knygą „Gyvybė 3.0. Žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“.
Šioje knygoje fizikas M.Tegmarkas atskleidžia dirbtinio intelekto ir žmonijos ateities galimybes: ką daryti, kad išvengtume rizikų ir išnaudotume dirbtinio intelekto privalumus? Kaip dirbtinis intelektas veikia mūsų gyvenimą: nusikaltimus, karus, teisingumo sistemą, darbo rinką, visuomenę ir mūsų pačių žmogiškumo suvokimą? Dirbtinio intelekto atėjimas gali pakeisti visa žmonijos ateitį labiau nei bet kuri kita technologija. Masačusetso technologijos instituto profesorius tyrinėja tą ateitį, kurioje neišvengiamai gyvensime su dirbtinio intelekto technologijomis.
16. „Vagos“ stendo darbuotoja vieną po kitos vardijo verstines knygas, tačiau tarp perkamiausių atsidūrė ir viena lietuvių autorės knyga. Tai – Liudvikos Didžiulienės-Žmonos „Lietuvos gaspadinė“.
Pasak leidyklos atstovės, pirkėjai labai domėjosi šiomis knygomis: Gustave'o Le Bono „Revoliucijos psichologija“, Virginios Woolf „Tarp veiksmų“, Erico Berne'o „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“, Claude'o M.Steinerio „Scenarijai, kuriais gyvena žmonės“ ir Susan Forward „Emocinis šantažas“.
