A.Druktenis gimė 1931 m. Raseiniuose. Studijavo Vilniaus valstybiniame universitete vokiečių kalbą ir literatūrą. Grožinės literatūros leidykloje „Vaga“ dirbo iki 1977 m. Beveik visus tuos metus dirbo verstinės literatūros redakcijoje, suredagavo apie 70 verstinės literatūros knygų, didžioji jų dalis – vertimai iš vokiečių kalbos.
Čia dirbdamas ir pats pradėjo versti. 1977 m.perėjo į tuometinę „Mokslo“ leidyklą. 1977–1981 m. dirbo mokslo populiarinimo redakcijos, o 1981–1992 žodynų redakcijos vedėju. 1992 m. rudenį išėjo į pensiją. Nuo tada buvo laisvas vertėjas. Daug vertė vaikams ir jaunimui. 2008 m. apdovanotas IBBY Lietuvos skyriaus premija už reikšmingiausią ir meniškiausią 2007 m. vertimą paaugliams (Johannos Spyri „Heida“).
A.Druktenio vertimų bibliografija - tai penkių dešimčių knygų sąrašas. Vertėjo pastangomis Lietuvos skaitytojas susipažino su Hermanno Sudermanno ("Kelionė į Tilžę", "Lietuviškos apysakos"), Stefano Zweigo ("Širdies nerimas"), Nikoso Kazantzakio ("Graikas Zorba"), Ericho Marioos Remarque'o, Maxo Frischo, Johanneso Bobrowskio, brolių Grimmų kūriniais.
A.Druktenis svetainėje rasytojai.lt buvo pateikęs tokią savo autobiografiją:
Nors gimiau mieste, tačiau mano vaikystė prabėgo netoli Viduklės gražiame Jūkainių dvare, kur tėvas tarnavo ūkvedžiu. 1938–1940 m. mokiausi Rimkiškių (Prišmančių), 1940–1941 m. Viduklės pradžios mokyklose. 1941 m. sovietų valdžiai sulikvidavus dvarą, tėvai persikėlė į savo ūkį Užumedžio kaime, kur iki tol gyveno ir dirbo nuomininkas. Tad man ir vėl teko keisti mokyklą.
1941–1944 m. mokiausi Alėjų pradinėje mokykloje. Baigęs šeštą skyrių, ketinau toliau mokytis gimnazijoje, tačiau, sugrįžus sovietų valdžiai, teko kuriam laikui atsisakyti savo planų ir padėti tėvams ūkininkauti. Tik kai paaiškėjo, kad kolektyvizacijos nepavyks išvengti, savarankiškai pasiruošęs stojau mokytis. 1948–1950 m. mokiausi Viduklės, o 1950–1953 m. Raseinių vidurinėje mokykloje.
1953 m. įstojau į Vilniaus valstybinio universiteto vokiečių kalbos ir literatūros specialybę, kurią su pagyrimu baigiau 1958 m. Skirstymo komisijos buvau paskirtas į tuometinę Grožinės literatūros leidyklą (vėliau pasivadinusią „Vaga“) ir išdirbau joje iki 1977 m. pabaigos.
Beveik visus tuos metus (tik 1970–1974 m. ėjau bibliografijos ir informacijos redakcijos vedėjo pareigas) dirbau verstinės literatūros redakcijoje, perėjau visas redaktoriaus darbo pakopas nuo jaunesniojo iki vyresniojo. Suredagavau apie 70 verstinės literatūros knygų, didžioji jų dalis buvo vertimai iš vokiečių kalbos. Čia dirbdamas ir pats pradėjau versti. Pirmasis mano vertimas pasirodė 1960 m. Tai buvo H. Zudermano apysakos „Kelionė į Tilžę“.
1977 m. gale perėjau į tuometinę „Mokslo“ leidyklą. 1977–1981 m. dirbau mokslo populiarinimo redakcijos, o 1981–1992 m. žodynų redakcijos vedėju. 1992 m. rudenį išėjau į pensiją. Tad nuo tuo laiko esu laisvas vertėjas. Pastaruoju metu daugiausiai verčiu vaikams ir jaunimui.
