Anglijoje tarp geriausių knygų patekusio Alvydo Šlepiko romano laukia svaigi odisėja į užjūrį

Panašu, kad Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas – Marytė“ netrukus galėsime vadinti sėkmingiausia XXI amžiaus pradžios lietuvių autoriaus knyga užsienyje. Tai pranašauja ne tik ją lydinti sėkmė Vokietijoje ir Anglijoje, bet ir kitąmet laukianti svaigi odisėja per prestižines pasaulio leidyklas.   

 T.Bauro nuotr.
 T.Bauro nuotr.
Angliška versija. 
Angliška versija. 
 Lenkiškas vertimas.
 Lenkiškas vertimas.
 Estiškas vertimas.
 Estiškas vertimas.
Romaną išleido ir ukrainiečiai.
Romaną išleido ir ukrainiečiai.
 Vertimas į vokiečių kalbą.
 Vertimas į vokiečių kalbą.
 Olandiškas variantas.
 Olandiškas variantas.
 2018 metais lietuviškai perleistas romanas.
 2018 metais lietuviškai perleistas romanas.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

2019-12-07 08:50, atnaujinta 2019-12-07 08:52

Jei kalbėtume apie užsienio šalyse pastaruoju metu daugiausia pasiekusius šiuolaikinius su mūsų šalimi siejamus rašytojus, be 53 metų A.Šlepiko, tektų paminėti dvi moteris – 52 metų Rutą Sepetys ir 45 metų Kristiną Sabaliauskaitę. 

R.Sepetys – lietuvių kilmės amerikiečių autorė, savo populiariausią, į kelias dešimtis kalbų išverstą romaną „Tarp pilkų debesų“ parašiusi angliškai ir pirmiausia išleidusi JAV. Tad mūsų šalis prie šios knygos sėkmės užsienyje nedaug teprisidėjo.

K.Sabaliauskaitės populiariausiam romanui „Silva rerum“ dėl jo stilistinės ir tematinės specifikos labiausiai sekasi Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje. Apie jo sėkmę anglakalbėse, prancūzakalbėse ir ispanakalbėse šalyse kol kas galime tik svajoti.

Anglijoje – tarp geriausių

Tuo tarpu A.Šlepiko romanas „Mano vardas – Marytė“, šių metų birželio 6 d. pasirodęs Didžiojoje Britanijoje, o liepos 9 d. – JAV, sparčiai gausina gerbėjų būrį anglakalbėse šalyse. 

Tai liudija ne tik viena po kitos pasirodančios A.Šlepiko romano recenzijos, kurių didžioji dauguma – teigiamos, bet ir didžiulis populiaraus britų dienraščio „The Times“ dėmesys lietuvių autoriaus kūriniui.

Anglų leidyklos „Oneworld Publications“ išleistą lietuvio knygą „In the Shadow of Wolves“ („Vilkų šešėlyje“ – taip leidykla pavadino romaną „Mano vardas – Marytė“) „The Times“ birželį paskelbė mėnesio knyga. 

Praėjusį šeštadienį „The Times“ išspausdino 2019 m. geriausios istorinės prozos knygų sąrašą, kuriame puikuojasi ir A.Šlepiko romanas. Be to, šiomis dienomis JAV pasirodė ir romano audio knygos variantas. Tai, be abejo, turėtų tik padidinti šios knygos populiarumą Didžiojoje Britanijoje ir JAV.

A.Šlepiko romaną į anglų kalbą išvertė Lietuvoje gimęs Romas Kinka, nuo šešerių metų gyvenantis Anglijoje. Jis dirba teismo kalbininku ir literatūros vertėju. 

Populiari ir Lietuvoje

Scenaristo, aktoriaus, režisieriaus, poeto, prozininko A.Šlepiko „Mano vardas – Marytė“ Lietuvoje pasirodė 2012 metais. Jį išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

„Mano vardas – Marytė“ – romanas apie vadinamuosius vilko vaikus. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms.

Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Romano autorius rėmėsi tikrais faktais, vilko vaikų ir jų artimųjų pasakojimais.

„Kai paskelbėme, kad ruošiamės kurti filmą apie vilko vaikus, kurio taip ir nepastatėme, man ėmė skambinti įvairiausi žmonės. Jie pasakojo istorijas apie kaimynus, draugų draugus, kurie irgi buvo vokiečiai, pokariu išsigelbėjimo ieškoję Lietuvoje. Tada susipažinau ir su ponia Renate, kuri po karo Lietuvoje taip pat rado galimybę išlikti“, – prisiminė A.Šlepikas.

Ponia Renatė A.Šlepikui papasakojo savo išlikimo istoriją, o ją išklausęs jis suprato ne tik tai, kad reikia kalbėti šia tema ir rašyti knygą, bet ir tai, kaip ją rašyti. Jai pasakojant rašytojas tarsi matė, girdėjo, jautė gyvus ano meto žmones. 

Ar Renatei, kuri tapo romano pagrindinės personažės prototipu, patiko knyga? A.Šlepikas tikino, kad patiko, nors rašydamas jis aklai nesekė jos pasakojimu. „Tau pavyko pagauti esmę, kaip tada viskas vyko“, – ištarė Renatė.

Lietuvoje „Mano vardas – Marytė“ tik pasirodęs sulaukė sėkmės. Jis iškart įsiveržė į perkamiausių knygų dešimtukus, kuriuose tai pakildamas, tai nukrisdamas išbuvo kelerius metus. 2018 metais kiek pagludintas ir pakoreguotas romanas buvo perleistas su kitu viršeliu. Kūrinys vėl atsidūrė tarp perkamiausių.

Šis A.Šlepiko romanas buvo išrinktas 2012-ųjų metų knyga suaugusiųjų prozos kategorijoje. Už jį autorius apdovanotas 2012 m. Jono Marcinkevičiaus premija ir Rašytojų sąjungos premija. Knyga buvo išrinkta į 2012 m. kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Romanas autoriui pelnė Patriotų premiją. 

Sudomino užsienio leidėjus

Romano „Mano vardas – Marytė“ sėkmė tuo nesibaigė. Netrukus į jį akis nukreipė užsienio leidėjai. Šiuo metu knyga išversta net į septynias užsienio kalbas. Kūrinys jau pasirodė Anglijoje, Vokietijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Olandijoje. 

Viena įdomiausių – romano kelionės į Vokietijos knygynus istorija. Pasak A.Šlepiko, prie to, kad jis pasirodytų didžiulėje Vokietijos knygų rinkoje, prisidėjo daugybė žmonių. Tai ir Vokietijos ambasada, ir buvęs Lietuvos  ambasadorius Vokietijoje Evaldas Ignatavičius, ir vertimą finansavęs Lietuvos kultūros institutas, ir vertėjas Markus Roduneris.

Galiausiai romanu „Mano vardas – Marytė“ susidomėjo ne pati mažiausia Vokietijos leidykla „Mitteldeutscher Verlag“, ji šiam jautrios tematikos kūriniui išpranašavo vadinamojo „longsellerio“, ilgai perkamos knygos, kelią.

A.Šlepikas pasakojo, jog leidyklos vadovui Romanui Pliske taip patiko romano tema ir tekstas, kad jis lietuvių autoriui pasiūlė išleisti jo eilėraščių knygą. A.Šlepikas vokiečiui parodė ką tik pasirodžiusią savo novelių knygą „Lietaus dievas ir kiti“.

R.Pliske nesudvejojęs nė sekundės užsimojo vokiškai išleisti ir šią knygą.  Ji, išversta to paties M.Rodunerio, Vokietijoje pasirodė 2017 metais.

R.Pliske trokšta su A.Šlepiku bendradarbiauti ir toliau. Jis labai nori, kad lietuvis parašytų dar vieną romaną. A.Šlepikas Lrytas.lt prisipažino, kad šiuo metu yra pradėjęs du romanus. Vieną – apie stebuklingos XI amžiaus ikonos kelionę per laikus, vietas ir žmones, kitą – apie į karo padėtį, nežmoniškas sąlygas įstumtų žmonių, tarnaujančių sovietinėje kariuomenėje, gyvenimą. 

Leis garsiausios leidyklos

Panašu, kad A.Šlepiko romano „Mano vardas – Marytė“ sėkmė Anglijoje ir Vokietijoje – tik kelio pradžia. Kitais metais lietuvio kūrinys pasirodys ispanų, prancūzų, italų ir čekų kalbomis. Įdomiausia, kad jį leisti pasirinko išties  prestižinės leidyklos.

Prancūzijoje romano „Mano vardas – Marytė“ leidimo teisių aukcioną laimėjo „Flammarion“. Tai ketvirta pagal dydį šios šalies leidykla, įkurta dar 1875 metais. 

Ji anuomet išleido tokių pasaulinės literatūros klasikų kaip Emile'is Zola ir Guy de Maupassant'as knygas. Tarp jos leidžiamų šiuolaikinių autorių – tokios žvaigždės kaip Paulo Coelho, Umberto Eco, Michelis Houellebecq'as.

Itališkai lietuvio romaną pasirinko leisti nepriklausoma leidykla „La Nave di Teseo“, prie kurios įkūrimo daug prisidėjo šviesaus atminimo U.Eco. Tarp jos leidžiamų autorių – tokie garsūs rašytojai kaip Jeanas Marie Gustave'as Le Clezio, Elfriede Jelinek, Liudmila Ulickaja, Andrejus Makine'as, M.Houllebecq'as.  

Čekijoje romaną „Mano vardas – Marytė“ leis vienos didžiausių šios šalies leidybinių kompanijų „Euromedia Group“ padalinys „Odeon“. Įdomu tai, kad „Euromedia Group“ taip pat yra didžiausias knygų didmenininkas Čekijoje. Be to, šios kompanijos 1992 metais įkurtame Knygų klube šiuo metu yra per 200 tūkst. narių. Pati „Odeon“ leidykla čekiškai išleido tokių rašytojų kaip Johnas Irvingas, Karlas Ove Knausgardas, Julianas Barnesas, M.Houllebecq'as knygas.

Bene didžiausias viltis A.Šlepikas sieja su romano „Mano vardas – Marytė“ vertimu į ispanų kalbą. Knygą ėmėsi leisti lyderiaujančiai Ispanijos ir Lotynų Amerikos leidybos ir žiniasklaidos kompanijai „Planeta“ priklausanti leidykla „Tusquets“.

Įmonių grupė „Planeta“ kontroliuoja visą knygų leidybos ir platinimo  procesą – nuo autorių paieškos iki įprastų ir internetinių knygynų, nuo knygos išleidimo iki jos reklamos įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Tai reiškia, kad romanas „Mano vardas – Marytė“ bus pasiekiamas ne tik Ispanijos, bet ir Lotynų Amerikos skaitytojams.

Nenuostabu, kad leidykla „Tusquets“ leidžia pačių garsiausių pasaulio rašytojų knygas. Tarp jos išleistų ispanakalbių autorių – Octavio Pazas, Gabrielis Garcia Marquezas, Julio Cortazaras, Mario Vargas Llosa, Jorge Luisas Borgesas. Ši leidykla išvertė ir išleido Milano Kunderos, Italo Calvino, Albert'o Camus, Haruki Murakami knygas.

„Tai geriausia, kas galėjo atsitikti tavo knygai“, – A.Šlepikui ištarė Gerardo Beltranas. Šis Varšuvoje gyvenantis poetas ir lietuvių poezijos vertėjas į ispanų kalbą gimė ir brendo Meksikoje, tad tikrai žino, ką sako.

Vertėjai nesusiduria su problemomis

Atrodytų, kad pastaruoju metu A.Šlepikas beveik nieko daugiau nedaro, tik bendrauja su savo romano „Mano vardas – Marytė“ vertėjais į įvairiausias kalbas, kurie nori išsiaiškinti, kaip tiksliau išversti vieną ar kitą knygos vietą. Tačiau taip nėra.

„Man net kažkaip gaila, kad vertėjams nekyla klausimų ir jie į mane nesikreipia dėl kokių nors vertimo problemų. Matyt, jie su jokiomis problemomis nesusiduria, nes ten jų ir nėra – kalba ganėtinai paprasta“, – šyptelėjo A.Šlepikas.

Tiesa, rašytojas prisiminė, kad vienintelė vertėja į lenkų kalbą Paulina Ciucka turėjo klausimų, kurie jį šiek tiek prajuokindavo. 

„Sykį ji suabejojo, ar berniukas gali numesti granatą 30 metrų. „Jis gi alkanas, silpnas, tikrai nenusviestų“, – abejojo P.Ciucka. Pasiūliau jai parašyti, kad numetė 25 metrus. Atrodo, kad jai ir tiek buvo per daug, tai, regis, parašė 20 metrų“, – juokėsi A.Šlepikas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?