„Taip, mano romanas parašytas Lietuvoje įvykusios tragedijos, žmogžudystės motyvais. Bet tik tiek. Visas romanas yra visiškai savarankiškas kūrinys – su išgalvotais veikėjais, jų gyvenimo bei meilės istorijomis ir visiškai kitokia pabaiga.
Tačiau dažniausiai sulaukiu tokio skaitytojų klausimo: o gal viskas buvo iš tikrųjų taip, kaip jūs parašėte? „Matote kokia didelė gali būti rašytojo įtaigos galia“, – juokiasi šiuo metu vienos labiausiai skaitomų knygų autorė.
Ji nesistebi, kad žmones traukia pagal tikrus įvykius sukurti romanai, kino filmai.
„ Skaitytojus labai intriguoja tas atpažinimo jausmas. Jie yra girdėję apie realų įvykį, bet visada smalsu, kaip tai įvyko, kaip ir kodėl elgėsi veikėjai. Aš pati kaip žurnalistė esu aprašiusi daug kriminalinių, intriguojančių istorijų, bet laikraštyje negali pateikti savo išvadų, spėjimų. Čia viskas privalo būti tikslu.
Romane atsiranda erdvės fantazijai, įdomiems siužeto vingiamas, herojų jausmų dramoms. Tu gali valdyti jų gyvenimus, bet po kurio laiko netikėtai pastebi, kad jie ima gyventi savarankiškai, ir jau jie valdo mano plunksną. Kad ir norėčiau, jų likimų nebegaliu pakeisti, ir herojai patys nulemia savo likimus. Man tai buvo turbūt įdomiausias potyris rašant.
Kitas potyris buvo tas, kad teko išmokti skaitytojus vedžioti klaidžiais nusikaltimo atskleidimo labirintais. Žaisti su jais slėpynių, bet nuolat atsigręžinėti atgal ir pasitikrinti, ar jie ne per daug atsiliko“, – kalbėjo rašytoja.
Ji sako sulaukianti įvertinimų, kad tokio intriguojančio psichologinio detektyvo lietuvių literatūroje, ko gero, nebuvo, kuriame taip meistriškai supinti tikros istorijos fragmentai, fantazija, išgalvoti įvykiai ir asmeninio gyvenimo motyvai.
„Taip, romane yra ir asmeninių išgyvenimų, pagaliau aš esu žurnalistė ir esu išgyvenusi daug savo aprašomų asmenų gyvenimų. Yra ir visiškai asmeninių dalykų, kurių jums neatskleisiu. Tik patikinsiu, kad tokių sekso scenų, kurių yra romane, tikrai nesu išgyvenusi“, – juokėsi L.Lavaste.
Nors savo romaną ji įvardijo kaip psichologinį detektyvą, yra linkusi jį vadinti ir epine jausmų drama. Visi jo herojai išgyvena savas jausmų dramas, o pagrindinės herojės kelias vingiuoja iš pragaro į bedugnę. Bet gal rytojus bus ir jai? Juolab kad yra skaitytojų, kurie jau laukia romano tęsinio.
„Romaną rašiau trejus metus. Buvo labai nelengva, net šlubavo širdis. Herojų gyvenimai taip įtraukdavo, kad likdavo toliau tik juos užrašyti. Buvo sunku, bet įdomu. Turbūt niekada nekurčiau meilės romano, ar visiškai sugalvoto romano. Mane domina, traukia tas santykis su realybėje įvykusia istorija.
Daugiau nei prieš dešimtmetį perskaičiau pagal tikrus įvykius parašytą amerikiečio Trumano Capote's romaną ŠALTAKRAUJIŠKAI, atkuriantį vieną Ameriką sujaudinusią žmogžudystės istoriją. Galiu pasakyti, kad tai ir buvo akstinas man pačiai sukurti tokio žanro kūrinį.
