Kokios knygos buvo perkamiausios šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje? Tiksliai atsakyti į šį klausimą kol kas keblu, nes oficialių pardavimo duomenų nėra. „Lietuvos rytas“ vis dėlto pabandė išsiaiškinti Vilniaus knygų mugės bestselerius.
Septyniolikos leidyklų atstovų tiesiai šviesiai paklausėme, kokiomis jų leidyklos knygomis pirkėjai mugėje labiausiai domėjosi? Ne vienas leidėjas teigė pastebėjęs, kad šiemet lankytojai labiau domėjosi lietuvių autorių knygomis.
Nuo poezijos iki filosofijos
„Alma littera“ direktorė Dovilė Zaidė išsyk įvardijo tris knygas. Tai – Donnos Tartt romanas „Dagilis“, Juozo Ruolios knyga „Septynios galimybės. Kaip saugotis vėžio pasikartojimo“ ir Dovydo Pancerovo bei Birutės Davidonytės publicistikos apie Saulių Skvernelį knyga „Kabinetas 339“.
Pasak leidyklos vadovės, didelio dėmesio sulaukė ir kelios kitos knygos: Ryčio Sabo romanas „Gaono kodas“ ir Eddy de Windo „Galutinė stotis – Aušvicas“.
Susidomėjimo, pasak jos, iki šiol nepraranda ir Prancūzijoje gyvenanti rašytoja ir žurnalistė Erika Umbrasaitė, mugėje pristačiusi knygą „Lūpdažio pamokslai“. Ji – apie meną laimingai ir prasmingai gyventi žavioje, trapioje ir kartais nepakeliamai sunkioje kasdienybėje. Tai savotiškas minčių dienoraštis, nuaustas iš autorės įžvalgų, patirties ir tikrų istorijų.
„Apostrofos“ vadovė Giedrė Kadžiulytė nė akimirkos nesuabejojusi išvardijo keturis leidinius. Tai – Kęstučio Navako eilėraščių rinkinys „Net ne“, Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Rusiškas romanas“, Friedricho Nietzsches „Anapus gėrio ir blogio“. Dar lankytojai ypač domėjosi Stasio Eidrigevičiaus 2020 metų kalendoriumi, ant kurio pirkėjams dailininkas mielai suraitydavo autografą.
Domėjosi istorijos veikalais
„Aukso žuvų“ atstovė kaip pačias perkamiausias įvardijo keturias knygas. Lankytojai labai domėjosi vieno reikšmingiausių ir novatoriškiausių XX a. Europos kultūros istorikų ir teoretikų Johano Huizingos veikalu „Viduramžių ruduo“.
Ši knyga – bene garsiausia Nyderlandų istoriko ir kultūrologo J.Huizingos studija, pirmą kartą išleista 1919 m. Tai įtraukiantis, vaizdingas, tarsi žodžiais nutapytas pasakojimas, kuriame, remiantis dailės, literatūros kūriniais, publicistiniais tekstais, atskleidžiama XIV–XV a. žmogaus mąstysena ir gyvensenos ypatumai.
Pagrindinė veiksmo vieta – Burgundijos hercogo dvaras, pagrindiniai herojai – riteriai ir miestiečiai, kurių aukštieji idealai ir kasdienės godos neatsiejami nuo tikėjimo, meilės, mirties, šventumo vaizdinių.
Tarp perkamiausių šios leidyklos knygų atsidūrė dar trys: Edvardo Gudavičiaus tekstai apie Lietuvą, Europą ir pasaulį „Istorijos inžinierius“, Jolitos Bernotienės ir Rasos Leonavičiūtės knyga „Karalienės Bonos virtuvė“ ir žurnalistės Rugilės Audenienės romanas „Vojago“.
BALTO leidybos namų vadovė Daina Žemaitytė teigė, kad išskirti vieną perkamiausią šios leidyklos knygą būtų sunku, tad ji bestselerius suskirstė žanrais.
„Iš lietuvių grožinės literatūros buvo gerai perkama Akvilės Kavaliauskaitės knyga „Kūnai“, iš publicistikos – Gabijos Lunevičiūtės „Vilniaus atminties punktyrai. Dvylika pasivaikščiojimų po XX amžiaus Vilnių – miestą, kokio jau nebėra“.
Iš verstinės literatūros pirkėjai domėjosi Delios Owens istorija apie atsiskyrėlę iš Šiaurės Karolinos pelkių „Ten, kur gieda vėžiai“. Labai populiarios buvo ir dvi gyvenimo būdo knygos – Giano Lucos Demarco kulinarinė knyga „Carpe Diem“ ir Agnės Grigaliūnienės „#agnėsketo“, – kalbėjo D.Žemaitytė.
Nepraranda populiarumo
„Baltų lankų“ vadovė Kotryna Žukaitė nė nemirktelėjusi ištarė, kad perkamiausia šios leidyklos knyga buvo Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Petro imperatorė“. Mugėje sklido gandas, kad šios knygos iki šiol jau parduota per 70 tūkst. egzempliorių.
Pasak K.Žukaitės, gerai perkamos buvo verstinės šios leidyklos naujienos, tokios kaip Yokos Ogawos „Begalinė lygtis“, Philippe’o Claudelio „Šuns archipelagas“, Albert’o Camus „Užrašų knygelių“ trečioji dalis, apimanti 1951–1959 metus, ir Dominique’o Bonos parašyta Romaino Gary biografija. Leidėja paminėjo ir vieną itin perkamą knygą vaikams. Tai – Aurelie Chien Chow Chine „Mano jausmai“.
„Kitų knygų“ vadovas Gediminas Baranauskas teigė, kad populiarumo neprarado Yuvalio Harari knygos, ypač „Sapiens“. Pasak jo, tarp labiausiai perkamų buvo ir kelios leidyklos naujienos: Roberto Bolano romanas „2666“, Kimo Leine’o romanas „Amžinybės fjordo pranašai“ ir Stepheno Hawkingo „Trumpi atsakymai į sudėtingus klausimus“.
Vienas didžiausių protų žmonijos istorijoje, šviesaus atminimo fizikas, kosmologas S.Hawkingas paskutinėje savo knygoje apmąstė sudėtingus ir svarbius klausimus: ar žmonija išliks? Ar turėtume kolonizuoti kosmosą? Ar dirbtinis intelektas mus pergudraus? Kaip kursime ateitį? Ar egzistuoja Dievas?
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidyklos vadovas Gytis Vaškelis, paklaustas apie perkamiausias knygas, išvardijo tris šios šios leidyklos knygas.
Pirkėjus itin domino Daivos Vaitkevičienės knyga „Žydinti taurė. Baltų gėrimai ir apeigos“, atskleidžianti, kuo gyveno ir ką mąstė mūsų protėviai.
Mugės lankytojai taip pat domėjosi Kęstučio Navako kūrybos rinktine su kompaktiniu disku „Poetas pamiršta pavarde“ ir Matildos Olkinaitės kūrybos rinktine „Atrakintas dienoraštis“. Poetė M.Olkinaitė buvo sušaudyta 1941 m. liepą, o kūnas užkastas nuošaliame durpyne, kurį vietiniai vadina Sachara.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos atstovai kaip perkamiausias išskyrė kelias knygas: Undinės Radzevičiūtės naujausią romaną „Grožio ir blogio biblioteka“, Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas – Marytė“, kuri nepraranda populiarumo jau kelinti metai, ir Algimanto Baltakio jubiliejinę knygą „Skrynelė dvigubu dugnu“.
Šios leidyklos atstovai paminėjo ir dvi verstines knygas, kurios buvo perkamos. Tai – Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk romanas „Bėgūnai“ ir Taros Westover romanas „Apšviestoji“ – knyga apie ištikimybę šeimai ir širdgėlą, kuri ištinka nutraukus saitus su artimiausiais žmonėmis.
Istorija – ant bangos
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro darbuotoja Irena Stankevičienė perkamiausiomis įvardijo tris knygas: Raimundo Lopatos ir Alfonso Eidinto „Valstybės atkūrimo istorijas“, Ilgvaro Butulio ir Antonijo Zundos „Latvijos istoriją“ ir Selemono Paltanavičiaus „Pakalbintus stebuklus. Lietuvos gamtos ir lietuvių įdomybes“.
Pasak I.Stankevičienės, mugės lankytojai domėjosi ir anksčiau išleistomis knygomis apie Rusijos istoriją, taip pat trumpomis gretimų šalių, tokių kaip Estija ar Vokietija, istorija.
Leidyklos „Lapas“ vadovė Ūla Ambrasaitė pasidžiaugė, kad neblėsta skaitytojų susidomėjimas Gabijos Grušaitės pirmuoju romanu „Neišsipildymas“. Ji taip pat teigė, kad pirkėjai domėjosi šios leidyklos naujienomis: Neringos architektūros gidu, Ayn Rand solidžiu romanu „Šaltinis“.
Leidyklos „Obuolys“ stendo darbuotoja teigė, kad žmonės itin pirko mugės viešnios – garsiausio pasaulyje narkobarono Pablo Escobaro našlės Victorios Eugenios Henao – memuarų knygą „Mano laimė ir pragaras su Pablo Escobaru“. Pirkėjams rūpėjo įsigyti ir Zbigniewo Kuchowicziaus knygą „Barbora Radvilaitė“ apie garsiausią lietuvę, jau 500 metų jaudinančią amžininkų bei vėlesnių kartų širdis ir vaizduotę.
Populiari buvo ir šios leidyklos leidžiama serija „Idiotai“ – tai garsaus Skandinavijos autoriaus Thomo Eriksono knygos „Mano bosas – idiotas“, „Mano darbuotojai – idiotai“, „Aplink mane – vien tik idiotai“. Gerai perkama buvo ir Skirmanto Pabedinsko knyga „Istorijos, kurių jums nepapasakojau“.
„Odilės“ atstovai perkamiausiomis šios leidyklos knygomis įvardijo Fernando Pessoos „Nerimo knygą“, Vido Morkūno „Pakeleivingas stotis“, Witoldo Gombrowicziaus „Dienoraščio“ pirmojo tomo naują leidimą ir Tadeuszo Konwickio „Meilės įvykių kroniką“. Pasak šios leidyklos stendo darbuotojų, lankytojai domėjosi ir viena knyga vaikams – Martino Baltscheito „Apie Lapiną, kuris pametė protą“.
Prezidentė ir kunigas
Prie R.Paknio leidyklos stendo vienas po kito stabtelėdavo Tomo Venclovos gerbėjai. Jie pirko naujausią poeto knygą „Lietuvos istorija visiems“, kuri tapo perkamiausiu šios leidyklos leidiniu. „Lietuvos istorija visiems“ – tai savitai, gyvai, argumentuotai ir nešališkai papasakota šalies istorija.
Autorius pakvietė į Lietuvos istoriją pažvelgti naujai – ne tik kaip į istorinių faktų rinkinį, bet ir kaip įdomų šaltinį, padedantį geriau suprasti kultūrą.
Prieš mugę pasirodė antrasis šio veikalo tomas. Abudu mugėje kainavo 40 eurų, o tik antroji dalis – 24 eurus.
„Sofoklio“ atstovai teigė, kad pirkėjus domino mugėje viešėjusio Izraelio rašytojo Yossi Avni-Levy romanas „Meilės prekeiviai“. Jame dėliojama tėvo, sūnaus ir senelio – trijų kartų – istorija.
Populiarios buvo ir dar kelios šios leidyklos knygos: Indrės Plėštytės-Būtienės „Kodėl vaikai serga ir kaip jiems padėti“, šviesaus atminimo žydų rašytojo Amoso Ozo romanas „Judas“ ir Gražinos Baikštytės knyga apie režisierių Šarūną Bartą.
„Tyto albos“ vadovė Lolita Varanavičienė stebėjosi, kad mugės pirkėjų pomėgiai keičiasi – jiems dabar esą labiausiai rūpi lietuvių autorių kūriniai. Perkamiausia šios leidyklos knyga mugėje ji įvardijo prezidentės kadenciją baigusios Dalios Grybauskaitės knygą „Prezidentė. Tekstai ir kontekstai“. Mugės lankytojai pirko ir Daivos Ulbinaitės knygą „Nustokim krūpčiot“.
Populiarumu, pasak L.Varanavičienės, D.Grybauskaitei nenusileido ir kunigo Algirdo Toliato knygos – tiek ankstesnės, tiek naujausia „Ramybė tau“. L.Varanavičienė džiaugėsi, kad mugės lankytojus domino stiprus Sauliaus Šaltenio romanas „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“.
„Vagos“ stendo darbuotoja, paklausta apie perkamiausias šios leidyklos knygas, vardijo: „Michelio Foucoult „Tiesa ir teisinės formos“, Aleksandro Krasovickio „Imperatyvas: pokalbiai Liaskose“, Philipo Rotho „Kiekvienas žmogus“, anksčiau pasirodęs Rasos Aškinytės romanas „Glesum“.
Leidyklos „Žara“ vadovė Danguolė Žandarienė perkamiausiomis įvardijo Kazio Škirpos „Sukilimą“, Oskaro Milašiaus „Laiškus“, Eugenijaus Skerstono „Įvaizdžio ideologiją. Individo Aš“, Erico Vuillard’o romaną „Darbotvarkė“.
Premijos, įteiktos Vilniaus knygų mugėje
Vilniaus knygų mugėje paskelbtos geriausios Metų knygos suaugusiesiems ir vaikams. Geriausia prozos knyga – M.Gailiaus „Oro“, geriausia poezijos knyga – V.Kazielos „Alyvmedžiai“, geriausia knyga vaikams – I.Zarambaitės „Stebuklingi senelio batai“, geriausia knyga paaugliams – I.Ežerinytės „Skiriama Rivai“.
J.Ivanauskaitės premijos laureate tapo J.Tumasonytė už knygą „Undinės“. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kūrybiškiausia knyga išrinko V.Morkūno „Pakeleivingų stotys“, Vilniaus klubo premija skirta R.Antanavičiūtei už knygą „Menas ir politika“.
Knygos meno konkurso pagrindinė premija skirta L.Grigaliūnaitei už originalų tarpdalykinio projekto rezultatų perteikimą L.Michelkevičės ir V.Michelkevičiaus knygoje „Diagraminės vaizduotės atlasas: žemėlapiai tyrimuose, mene ir edukacijoje“ (išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla, spausdino UAB „BALTOprint“).
