Pateikiame būsimųjų „Tyto alba“ knygų aprašymus.
* * *
Eglės Aukštikalnytės Hansen „Laukinė Motina Gamta“, išeis 2020 m. gruodį
Eglė Aukštakalnytė Hansen – rašytoja, aistringa keliautoja ir akyla stebėtoja, knygų „Mama Afrika“ (2008) ir „Mamahuhu. Šešeri metai Kinijoje“ (2015) autorė.
„Laukinė Motina Gamta“ – trečioji autorės knyga, kurioje ji atvirai ir dosniai dalijasi savo kelionių po pasaulio laukinę gamtą lobiais: įspūdingais susitikimais su rečiausiais gyvūnais, atjauta ir meile gamtai, pagarba žmogui ir gyvūnui, autentišku pažinimu, įspūdingomis fotografijomis ir nerimu dėl klimato kaitos.
Knygoje aprašomose istorijose autorė ieško nykstančio juodojo raganosio ir dinozaurų palikuonių Afrikoje, sveikinasi su Indijos džiunglių karaliais tigrais, aptinka seniausią ir nuodingiausią pasaulio driežą, netikėtai spalvingoje šiaurėje keliauja susitikti su baltųjų lokių šeimynėle, Aliaskoje išgyvena akistatą su ruduoju lokiu, o sunkiai įžengiamuose atogrąžų miškuose supažindina su artimiausiais mūsų giminaičiais primatais – kalninėmis gorilomis ir orangu tanais.
Pasakojimai apie laukinę gamtą paįvairinami ne tik įdomiausiais faktais ir skaičiais, bet ir vietos tautelių, išlaikiusių priešistorines tradicijas, sakmėmis ir mitais. Autorė nerimauja dėl visur matomų šiuolaikinio žmogaus veiklos pėdsakų ir kvapą gniaužiančiomis nuotraukomis bei jaudinančiais tekstais kviečia susimąstyti, kuo šiandien kiekvienas galime prisidėti, kad išsaugotume laukinės gamtos lobius.
„Laukinėje gamtoje niekada nenuobodu, joje tiek įvairiausios gyvybės, sąsajų, santykių, dramų, spalvų, paslapčių, kad šiais turtais gali stebėtis ir džiaugtis kiekviena žmonių karta, tik vis kitaip. Man ji – įstabaus grožio šaltinis, žinių, jausmų, išminties skrynia, nusiraminimo, apsivalymo oazė, namai“, – atskleidė E.Aukštikalnytė Hansen.
* * *
Genovaitės Bončkutės Petronienės „Pakelk mane aukštai“, išėjo 2020 m. rugpjūtį
Genovaitė Bončkutė-Petronienė – profesionali psichologė ir psichoterapeutė, jau 25 metus konsultuoja žmones, dėsto psichologiją studentams ir veda psichologinius seminarus, kuria radijo laidas, rašo populiarius straipsnius įvairiems leidiniams, dažnai dalyvauja televizijos laidose ir yra išleidusi jau keturias grožines knygas.
Romanas „Pakelk mane aukštai“ – knyga apie moters psichologinę transformaciją, prasidedančią po išsiskyrimo. Knygoje aprašyta herojės psichoterapinė patirtis, dvasiniai ieškojimai, vidinio pasaulio išgyvenimai susipina su išorinių įvykių, santykių, kelionių detalėmis.
Ši knyga ypatinga tuo, kad psichologinis virsmas aprašytas profesionalo – romanas atspindi eksperto žinias, atskleidžia, kaip iš tikrųjų dirba psichologai ir kaip vyksta vidiniai pokyčiai. Autentiškomis žmonių patirtimis paremta knyga įkvepia keistis, atskleisdama, kaip, regis, iš itin sudėtingos padėties – užsitęsęs depresyvumas, vidurio amžiaus krizė, nepakeliama vienatvė, kai nėra nė vieno žmogaus, į kurį būtų galima atsiremti, sunkios vaikystės patirtys – randama išeitis, pamažu, žingsnis po žingsnio konstruojamos stabilios vidinės struktūros.
Atsiremdama į jas herojė jau niekad nebepatirs tokių sunkių potyrių, kuriuos išgyveno prieš pradėdama vidinę kelionę sveikimo link. Autorei pavyko užčiuopti šiandien daugeliui aktualias problemas, jas įvardyti ir – svarbiausia – pasiūlyti kelią iš pinklaus santykių ar jausenų kamuolio. Šioje knygoje tikriausiai atpažinsite save, o ją perskaitę galbūt pasijusite kitokie – pasikeitę ar nusiteikę keistis į gera.
* * *
Tomo Dirgėlos „Užkeiktoji pono Kuko knyga“ ir kitos knygos, išeis 2020 m. lapkritį
Tomas Dirgėla – vienas populiariausių Lietuvos vaikų rašytojų, kurio knygos leidžiamos pakartotinai ir verčiamos į užsienio kalbas. Autorius išgarsėjo detektyvine „Domo ir Tomo“ serija ir iš viso jau yra išleidęs šešiolika knygų vaikams. T.Dirgėla itin aktyviai bendrauja su savo skaitytojais, dalyvauja vasaros stovyklose ir įvairiuose renginiuose vaikams, veda LRT radijo laidą „Domas ir Tomas“ ir netgi yra subūręs muzikos grupę „Knygų vaikai“.
T.Dirgėla suka kiek netikėtu keliu ir išmėgina naują žanrą – siaubo istorijas. „Užkeiktoji pono Kuko knyga“ – pirmoji siaubo serijos knyga, kurioje pasakojama mergaitės Mildos istorija. Paslaptingai dingus mamai, apsiverčia mergaitės gyvenimas, o nežinia iš kur atsiradusi nauja tėčio mylimoji kelia šiurpą.
Negana to, miestelyje pradeda dėtis keisti dalykai. Rūkas ir šnabždesiai, viliojantys ir pražudantys nieko neįtariančius žmones, sudrumsčia ramų miestelio gyvenimą. Milda nepabūgsta ir, nė akimirkos nesuabejojusi, žengia tiesos link. Tai šiurpi, bet kartu pozityvi ir pamokanti istorija. Tai ne vienintelė T. Dirgėlos naujiena.
Aktyviai kuriantis rašytojas 2021 m. ketina išleisti penkias knygas vaikams. Greta dviejų siaubo istorijų laukia ir nauji pamėgtų personažų nuotykiai: pasirodys septintoji „Domo ir Tomo“ dalis, knygų apie Vytautą Didįjį ir Luką Šiaudelį tęsiniai.
„Nors sulaukiu nemažai skaitytojų tėvų reakcijų, bet tie atsiliepimai apie vaiko ir knygos santykių lūžį, kai vaiko jau nebereikia raginti skaityti, labiausiai uždega judėti toliau!“, – teigį T.Dirgėla.
* * *
Vaido Jauniškio „Patirti peizažą. Pasivaikščiojimai po miestą ir laiką“, ošeis 2021 m. vasarį
Vaidas Jauniškis – kultūros analitikas, teatro kritikas, Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, nuolat žiniasklaidoje publikuoja aktualius ir aštrius klausimus nagrinėjančius straipsnius.
Knygoje „Patirti peizažą. Pasivaikščiojimai po miestą ir laiką “ sudėti tekstai apima daugiau nei 10 metų laikotarpį, fiksuoja kaitą, kurią patiria miestas, kultūra, mados, meno reiškiniai ir kūrėjai, visuomenė ir jos pažiūros. Knygoje publikuojama per 40 esė, anksčiau skelbtų įvairiuose leidiniuose ir interneto portaluose.
Jas galima skaityti ir kaip fragmentus iš mūsų kasdienės kultūros istorijos (kada buvo atidaryta pirmoji čiuožykla?) ir kaip kelionę laiku (nuo dešimtojo dešimtmečio iki ...) bei po savus ar svetimesnius miestus (o gal savi miestai jau tapo tokie svetimi, kad galima būtų juos pavadinti nematomais, pasakojamais Marko Polo).
Subjektyvūs atsiminimai gali priminti senovinius žemėlapius ar graviūras, kurių pirmame plane buvo piešiami žmonės, išėję už miesto vartų. Jiems miestas tampa tolima scena, kuri vis dėlto brangi ir sava, nes joje praleidai tam tikrą dalį gyvenimo ir išmatavai ją savo batais.
„Juokaujant knygą būtų galima tiesiog pavadinti „Klasika“, nes kaita nėra tokia greita, kaip norėtume, o norai keistis lieka tiek pat ambicingi ir dažnai tušti, kaip ir prieš 20 metų. Pernelyg daug dalykų lieka amžini ir aktualūs kaip Lukiškių aikštė.
Apie skulptūras ir viešąsias erdves diskutuojama dešimtmečiais be jokių ryškesnių poslinkių, vienus herojus keičia kiti, bet mąstymo struktūros lieka tos pačios, miestiečiai savaitgalio mugėse tebekovoja su agrarine pasaulėjauta, šalis tebeieško, kur jai prisiglausti – Rytų, Vidurio ar Šiaurės Europoje. Į tai galima žiūrėti su pykčiu, bet galima ir linksmai ar tiesiog pripažįstant, kad demokratija yra daugelio mažų diktatūrų susitikimai, kur kiekvienas išreiškia visuotinį asmeninį protestą“, – įsitikinęs V.Jauniškis.
* * *
Donaldo Kajoko „Skudurėlių šventė“, išeis 2021 m. vasarį
Donaldas Kajokas – vienas ryškiausių lietuvių rašytojų, kurio kūrybiniame portfelyje – 12 poezijos rinkinių, 4 esė knygos ir 2 romanai. D. Kajoko kūryba įvertinta svarbiausiomis literatūrinėmis premijomis, 1999 m. jis buvo apdovanotas Lietuvos Nacionaline kultūros ir meno premija, knygos nuolat dalyvauja Metų knygos rinkimuose.
„Skudurėlių šventė“ – 2012 m. pasirodžiusio romano „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ tęsinys. Naujame romane taip pat į visumą susilieja realybė ir mitas, pasitelkiama baltų mitologija, senovės lietuvių legendos ir pagoniškosios lietuvių mąstysenos atgarsiai.
Romane veikia tas pats pagrindinis herojus Gabrielius Aušautas, kurio pavardė paimta iš sūduvių dievų panteono. Aušautas gyvena prie to paties ežero, kur knibžda esybių ir nesybių, atsiskyrėlišką jo buvimą praskaidrina „kelionės“ į pelkę, kur viešpatauja mįslingosios anattos (ir ne tik jos). Romane veikia ir G. Aušauto įsūnis Jurgis Aušautas-Em – talentingas smuikininkas, muzikos meno subtilybių besimokantis Paryžiuje. Taigi dalis romano veiksmo iš lietuviškų ežerų ir pelkių glūdumos persikels į Prancūzijos sostinę, bet galų gale viskas vis tiek baigsis Lietuvos provincijoje, prie ežero su visomis jį lydinčiomis būtybėmis.
Romane „Skudurėlių šventė“ – daug keistų nutikimų, linijinei logikai sunkiai paklūstančių vaizdų, nelauktų sprendimų, bet iš esmės jame bandoma kalbėti apie žmogaus prigimtį, jo gyvenimą, meilę ir mirtį. D. Kajokas sugeba meistriškai atspindėti vidines žmogiškąsias dramas. Šis romanas dėl puikios literatūrinės kokybės, sapniško metaforų kupino teksto, neabejotinai taps literatūros įvykiu.
* * *
Donato Katkaus „Užrašai iš Rokantiškių“, sudarė Rasa Murauskaitė, išeis 2021 m. vasarį
Donatas Katkus – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, dirigentas, pedagogas, muzikologas, altininkas, muzikos vadybininkas, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro įkūrėjas ir garbės dirigentas, Kristupo festivalio sumanytojas, vienas ryškiausių ir charizmatiškiausių muzikinės kultūros komentatorių. Parašė per 400 straipsnių, knygas „Lietuvos kvartetas“ (1971) ir „Muzikos atlikimas“ (2006, II papildytas leidimas 2013). Knygos sudarytoja Rasa Murauskaitė – muzikos kritikė, radijo laidų ir renginių vedėja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytoja.
Maestro D.Katkaus gyvenimas – tarsi svarbiausių daugiau nei pusės amžiaus Lietuvos kultūros ir istorijos įvykių kaleidoskopas. Vilniaus kvarteto altininkas, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro įkūrėjas ir ilgametis dirigentas, o dabar garbės dirigentas, muzikologas, vienas ryškiausių šiandieninės muzikinės kultūros komentatorių ir tiesiog charizmatiškas istorijų pasakotojas atsidurdavo ten, kur apie būtinus pokyčius diskutuodavo intelektualai, kur virė intrigos, gimė kūriniai, keitę istoriją, būrėsi draugijos, o muzika į dangų kilo oro balionais.
Tad nenuostabu, kad D.Katkaus gyvenime netrūko susitikimų su daugybe įdomių žmonių, kurių istorijos nugulė į atsiminimų knygą „Užrašai iš Rokantiškių“ šalia paties maestro pasakojimo apie svarbiausius jo gyvenimo epizodus ir charakteringų visą gyvenimą rašyto dienoraščio ištraukų.
„Žmogaus atmintis – ne kompiuterio. Tai gyvas, su laiku kintantis reiškinys, nuspalvintas žmogaus individualybės. Atsiminimai apie kitus – tai atsiminimai apie save, kupini asmeninių įsivaizdavimų, mitų, paskalų. Kartu jie gyvi vaizdais, kai prieš miegą staiga iškyla seniai mirusio draugo veidas, ryškus tarsi realybėje. Šie rašteliai – tik tokie, kuriuos galima pavadinti tikrais prisiminimais. Dėl jų išsamumo, detalių negaliu guldyti galvos. Jie nėra tradiciniai. Kai kurie žmonių darbai, profesijos, šaltiniai lieka lyg už skliaustų. Svarbiausia čia – istorijos“, – įsitikinęs D.Katkus.
* * *
Rimanto Kmitos „Remyga“, išeis 2020 m. gruodį
Rimantas Kmita – literatūros kritikas, poetas, rašytojas, trijų poezijos knygų ir monografijos apie moderniąją lietuvių poeziją sovietmečiu autorius. Didžiulio populiarumo sulaukė prieš ketverius metus pasirodęs pirmasis autoriaus romanas „Pietinia kronikas“, parašytas gimtųjų Šiaulių žargonu. Bestseleriu tapęs romanas įtrauktas į lietuvių šimtmečio knygų sąrašą. Po romano pasirodymo kilo susidomėjimo dešimtuoju dešimtmečiu banga, pagal romaną buvo sukurtas miuziklas, šiuo metu statomas filmas, R.Kmita su kolegomis kuravo parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ MO muziejuje.
Naujas R.Kmitos romanas „Remyga“ – ne „Pietinia kronikų“ tęsinys, kurio daugelis laukė ir tikėjosi. Tai romanas, kurio pagrindinis veikėjas – milicininkas, mentas, Remyga, grįžęs iš Afganistano tiesiai į prasidedantį Sąjūdį. Romanas, kur realybė nepastebimai virsta magiškuoju realizmu ar „urban fantasy“ – bet neapsigaukite, tai, kas atrodo neįtikėtina, iš tiesų yra paremta istoriniais šaltiniais ir dokumentais. Tai romanas, kurio pagrindinis veikėjas yra Šiauliai, kokių lietuvių literatūroje dar nebuvo.
„Šiauliai nepaliauja manęs stebinti. Tai keista, atrodo, gimtas miestas, bet daug kas jame man atrodo neįprasta ir keista. Šiauliuose sakydavo, kad čia branduolinių raketų galvučių saugykla ir jos skleidžiama radiacija kalta. Viskas kažkaip išsikreipia, tampa tarsi sapnas ir kartu susijungia neįprasta, sapniška logika.
Iš pradžių galvojau, kad pavyks iš dokumentų ir faktų sukurti neįtikėtinų įvykių grandinę. Galiausiai pavyko taip, kad man pačiam atrodo, kad čia viskas tikra ir netikra vienu metu. Romane atsitiktinumai tampa dėsningumais ir padeda pasakoti istoriją apie jauną žmogų, kuris grįžta iš Afganistano karo, ir nors sutinka meilę, bet vis tiek yra niekam nereikalingas ir svetimas.
Tai romanas apie tai, kaip jaustis svetimam, kai dauguma jaučia vienybę. Tai romanas apie tai, kaip kovoti su blogiu, kai jo grėsmė išnyksta. Nepriklausomybė atkurta, bet jis tarsi karinio aerodromo mazutas susigėręs į žemę ir į žmonių sąmonę. Ir Remyga ten leidžiasi. Kai tarpusavyje imi sieti istorijas, meno kūrinius, miesto detales, parduotuvių, kavinių pavadinimus, kraštovaizdį, architektūrą, paminklus, tikrus įvykius ir legendas, žmones ir personažus, pats nustembi. Romanas veja gijas tarp įvairių miesto detalių.
Sunku pasakyti, ar jos iš tikrųjų yra, ar mes kiekvienas miestą audžiame savaip. Bet kai pradedi plėtoti, pavyzdžiui, Buratino figūrą ir ji nuveda ne tik prie sovietinių nepadorių anekdotų, bet ir prie baisios karo mašinos tokiu pat pavadinimu, tai supranti, kad kai kada tos intuityvios gijos turi pagrindą.
Romanas prasidėjo nuo pagrindinės figūros, nuo minties, kaip milicininkas keitė uniformą ir tapo policininku. Galiausiai net nežinau, ar yra tokia scena, bet iš tiesų romanas išėjo apie kailio keitimą permainų laikais, apie savotišką vilkolakiškumą, apie sunkų sovietmečio paveldą, kuris paskelbus nepriklausomybę niekur nedingsta, tik nusėda giliau ir toliau veikia“, – svarstė R.Kmita.
* * *
Gedimimo Kulikausko „Tankų mūšiai Lietuvoje. Manšteino tankų reidas 1941“, išeis 2021 m. vasarį
Gediminas Kulikauskas – vienas populiariausių šalies istorikų, didelio populiarumo sulaukusių knygų, tarp kurių „Lietuvio kodas“ ir „Apelsinų kontrabanda“, autorius. Domisi Lietuvos kasdienybės, karo ir kontrabandos istorija, publikuoja straipsnius žurnale „Verslo klasė“.
Knyga „Tankų mūšiai Lietuvoje. Manšteino tankų reidas 1941“ skirta ryškiam, bet menkai žinomam Antrojo pasaulinio karo epizodui Lietuvoje – Blitzkrieg stiliaus vokiečių tankų puolimui prieš sovietų gynybą Lietuvoje. 1941 m. birželį tarp Viešvilės ir Smalininkų slapta sutelktas generolo Ericho von Mansteino 56-asis tankų korpusas turėjo ypatingą užduotį. Pramušti plyšį dviejų sovietų armijų gynyboje ir žaibišku 300 km ilgio kovos mašinų reidu per visą vidurio Lietuvą prasiveržti į jų užnugarį. O tada – užimti abu Daugpilio tiltus per Dauguvos upę.
Manyta, kad šitaip vermachtui atsivers kelias į Leningradą ir bus įvykdyta viena pagrindinių Barbarosos plano užduočių. Vokiečių kariams reikėjo prasiskverbti pro Karšuvos girią, kur savo užkardose fanatiškai gintis buvo pasirengę sovietų pasieniečiai. Prasiveržti pro betoninius Molotovo linijos bunkerius už Jurbarko. Užimti priešo sargybos saugomus Seredžiaus, Ariogalos, Josvainių ir Kėdainių tiltus.
Atlaikyti dramatiškus susidūrimus su sunkiaisiais sovietų tankais prie Betygalos ir Kėdainių. Laimėti gatvių kautynes degančioje Šėtoje ir pralaužti priešo gynybą prie Ukmergės ir Utenos. Ir pagaliau išsilaikyti apgriautame Daugpilyje, nuožmiai kontratakuojant sovietų tankams ir aviacijai. Tam generolas turėjo 4 dienas, 50 tūkst. karių, apie 200 greitaeigių čekiškų tankų. Prasiskinti kelią turėjo padėti ir naujausios reaktyvinės salvinių raketų sistemos, garsieji vokiečių Brandenburgo diversantai, elitinė liuftvafės oro eskadra „Žalioji širdis“. Ir, žinoma, – Fortūna. Apie visa tai G. Kulikauskas, kaip visada, pasakoja pagauliai, intriguojančiai ir su didele aistra.
* * *
Violetos Palčinskaitės „Ką padarė šokių salė“, išėjo 2020 m. rugpjūtį
Violeta Palčinskaitė – poetė, prozininkė, dramaturgė, scenaristė, vertėja, didžiausią savo kūrybos dalį skyrusi mažiesiems skaitytojams. Su rašytojos eilėraščiais ir pjesėmis užaugo ne viena skaitytojų karta. Skaitytojų dėmesį V.Palčinskaitė pelnė nuotaikingais ir žaismingais eilėraščiais, apysakomis, pjesėmis, kur kalba ne pamokomu, o širdies balsu. 2012 m. kūrėja apdovanota Vaikų literatūros premija, jos knygos nuolat dalyvauja Metų knygos rinkimuose.
Naujausioje knygoje „Ką padarė šokių salė“ karaliauja šokiai: veikia ne tik žiogas, sraigė, du ožiukai iš Pakruojo ar senjorai vėžliai iš Žemaitijos ir kitokie gyvūnai, bet ir pati šokių salė, lubos, grindys, sienos. O puikius tekstus papildo dailininkės Marijos Smirnovaitės nuotaikingos iliustracijos. V.Palčinskaitė pristato ne tik ką tik pasirodžiusią knygą, bet ir būsimus sumanymus. Pasak autorės, dabar ant jos stalo didžiulis kūrybinis chaosas – laukia ir trečioji Babilonų knyga, ir Trolio Molio nuotykiai.
„Tėvų namuose Kaune, susirinkus artimiausiems draugams per Stasines (tėvas buvo Stasys), po kuklių mamos vaišių svečiai tarsi savaime imdavo šokti. Buvau jau kiek ūgtelėjusi panelė ir „kankindavau“ tėvų draugus. Jie buvo labai geranoriški. Tačiau išsirinkdavau ne bet kurį. Tik tą, kuris, mano supratimu, gerai šoka, o ne kokį trypčiojantį vietoje senuką. „Senukams“ tada buvo gal per trisdešimt...Beje, tėvai bendravo ir su garsiu to meto baletmeisteriu Broniumi Kelbausku bei jo žmona, puikia balerina Marija Juozapaityte Kelbauskiene. Dažnai lankydavomės baleto spektakliuose. Gal po daugelio metų tie tolimi ir beveik pamiršti vaikystės įspūdžiai sapno pavidalu sugrįžo į mano Šokių salę knygoje“, – kalbėjo V.Palčinskaitė.
* * *
Aido Puklevičiaus „Rytoj manęs nebus“, išeis 2020 m. gruodį
Aidas Puklevičius – rašytojas, komunikacijos specialistas, romanų „Keturiolika „Restitucijos“ dienų“, „Sėkmės mokestis“ autorius, žurnalų redaktorius, filmų ir serialų scenarijų, daugybės komentarų ir straipsnių autorius. Anot jo paties, „išsiilgau naujo romano, taip išsiilgau, kad rašymo nesutrukdė nei karantinai, nei vasara, nei darbai“.
„Romano „Rytoj manęs nebus“ veiksmas vyksta velniai žino kur. Bet ar tai svarbu? Kone kiekvienas Europos miestas turi savo Rotušės aikštę, kurioje, o dyvų dyvai, dažniausiai yra ir Rotušė. Kone kiekviename mieste rasi Didžiąją ir Mažąją gatves, kone kiekviename senamiestyje maišysis gentrifikuotiatrestauruoti rūmai su apšiurusiais trobesiais. Ir kone kiekviename ant kas antro kampo užtiksi kavinę, barą, suvenyrų parduotuvę, butiką, bandelių kepyklą.
Šie kartais atsidaro, kartais užsidaro ir tu net nežinai, ar išeisi į tuščią gatvę, ar paspalvintą įsibaiminusiais praeiviais. Kone kiekviename mieste jau nežinia kelintoji pandemijos banga. Kaukės tampa nuolatiniu palydovu, žmonės skirstomi į persirgusius laiminguosius ir savo tiesos momento laukiančius antrarūšius. Pirmosios bangos optimizmas seniai išblėso, užleisdamas vietą žlungantiems verslams, pasimetusiai valdžiai, yrantiems ryšiams tarp artimų žmonių, vis labiau tolstantiems nuo vienas kito į virtualybes, kuriose negalioja klasikinės etiketo taisyklės. Bet ir toks kasdien susinamas gyvenimas pasidaro be galo brangus, kai sužinai, kad tau diagnozavo kai ką baisiau nei COVID19.
Ir kai tau lieka tik pusė metų suspėti padaryti tai, ko nespėjai per pusę šimto. Būtent apie paskutinį tavo gyvenimo pusmetį ir yra šis pasakojimas. Šimtą aštuoniasdešimt dienų, kai nebegali sau leisti prabangos atidėlioti sprendimus ir pasirinkimus, nes rytoj jau gali būti vėlu suprasti, kas tikri draugai, o kas tik veidai telefono atmintinėje, ar jau išgyvenai tikrą meilę, o gal vis tiek tikiesi ją išgyventi bent kelias valandas. Pasirinkimai gali būti komiški, sprendimai – tragiški, bet laikrodis vis tiksi skaičiuodamas laiką iki to momento, kada tavęs nebus“, – atskleidė A.Puklevičius.
* * *
Ginos Viliūnės „Budelio mokinys“, išeis 2020 m. gruodį
Gina Viliūnė jau daug metų domisi Lietuvos ir gimtojo Vilniaus istorija, rašo knygas, straipsnius, veda ekskursijas. „Tyto alba“ yra išleidusi G. Viliūnės romaną „Karūna be karaliaus“ ir knygą vaikams „Smiltės ir Vėjaus kelionė po Baltijos jūrą“.
„Budelio mokinys“ – aštuntoji Ginos Viliūnės knyga ir šeštas istorinis romanas, kurio veiksmas vyksta Vilniuje. Vaikystėje Adas svajojo, kad užaugęs mokysis Bolonijos universitete ir taps teisininku, bet likimas atvedė jį į Vilniaus budelio Ignaco namus. Prieš savo valią tapęs šio miestiečių prieštaringai vertinamo meistro mokiniu, Adas netrukus susiduria su savo pirmąja byla ir pirmąja meile.
Amatininkų cecho vyresniojo batsiuvio Kleopo nužudymu kaltinama gražuolė tarnaitė Benigna – nekalta, tuo vaikinas tvirtai tiki ir negali likti abejingas neteisybei. Jis turi pats išsiaiškinti, kas iš tiesų nudūrė klastūną batsiuvį ir Vilniaus vaitui Augustinui Rotundui pateikti neginčijamų įrodymų. Tiriančiam tarnaitės bylą Adui į pagalbą ateina bičiulis miesto sargybinis linksmuolis Motis, siuvėjo pameistrys plepys Lukas, elgetų karalius Nikodemas ir net pats rūstusis Vilniaus budelis Ignacas. Tad skaitytojui prieš akis skleidžiasi sodri XVI a. Vilniaus panorama, sklidina istorinių detalių ir spalvingų miestiečių gyvenimo scenų, o miesto gatvėse ir užkaboriuose plėtojasi nuotykių pilna ir vis labiau įtempta detektyvinė istorija.
* * *
Leidykla „Tyto alba“ 2020 metais pasiūlė ir daugiau lietuviškų naujienų. Rugsėjį pasirodė dvi knygos, kuriose figūruoja Antano A.Jonyno pavardė. Tai – „Naujieji sonetai“, poeto eilių rinkinys, kurį sudaro nauji, 2018–2020 metais parašyti sonetai.
Antroji knyga – „Skambanti ABC“, kurią parengė A.A.Jonynas, S.Trimakaitė, Lina Eitmanatytė-Valužienė. Eilėmis, piešiniais ir natomis užrašytoje knygoje trys autoriai pakvietė atrasti raidžių pasaulį.
Rugpjūtį pasirodė ir Astos Jolantos Miškinytės „Kasios K. asmeninis gyvenimas“. Romane – moters brendimo istorija, papasakota aistringai, atvirai ir su atjauta. Kasia K. plaukia pasroviui ir sutinka būti šalia vyro taip, kaip jis nori ar tikisi, nesipriešindama, nekreipdama dėmesio į savo pačios poreikius. Bet palengva Kasia K. įgyja tvirtumo, kuris leidžia pasipriešinti. Suaugti. Iš pirmo žvilgsnio paprastos moters gyvenimas – kaip kalnų kelias: staigūs posūkiai, jokių kelio ženklų, o troškimai meilės ir prasmingesnio gyvenimo verčia didinti greitį.
Lapkritį turėtų pasirodyti Rūtos Oginskaitės „Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai“. Autorė teigė parašiusi knygą apie A.Žebriūną, nes norėjusi, kad būtų žinomas jo likimas, tipiškas pirmiesiems lietuvių kino kūrėjams ir kartu labai individualus, o svarbiausia, kad jo filmus atrastų vis nauji žiūrovai.
Leidykla spalį išleis ir Grigorijaus Kanovičiaus „Šėtono apžavus“. Kaip ir kiti jo kūriniai, šis romanas skirtas vis tai pačiai mažo miestelio žydų gyvenimo temai. Ši literatūrinė pasaulio istorijos mikrovisata, papasakota per paprastų žmonių gyvenimus, paremta tragiška žydų – Lietuvos piliečių – patirtimi pirmaisiais Antrojo pasaulinio karo metais. Romane negailestingai, bet ne žiauriai pasakojama apie Miškinių miestelio, kur gyveno žydai, žūtį, apie tai, kaip nutrūksta gijos, daug amžių jungusios įvairių žmonių gyvenimus.
* * *
2020–2021 m. pasirodysiančios svarbiausios verstinės knygos
Bill BRYSON „Kūnas. Vadovas po žmogaus organizmą“
Lietuvos skaitytojams jau puikiai pažįstamas mokslo populiarinimo knygų autorius, keliautojas, žurnalistas Billas Brysonas naujoje knygoje „Kūnas. Vadovas po žmogaus organizmą“ atsigręžia į žmogaus kūną. Kaip veikia mūsų organai? Kaip funkcionuoja mūsų smegenys ir uoslė? Kaip prakaitas padėjo mums tapti protingiems? B. Brysono „Kūnas“ – šmaikštus ir informatyvus vadovas, padėsiantis suprasti žmogaus fiziologiją ir nervinę sistemą.
Simon Sebag MONTEFIORE „Laiškų knyga“
Garsus britų rašytojas ir istorikas Simonas Sebagas Montefiore Lietuvos auditorijai jau pažįstamas iš knygų „Stalino jaunystė“, „Stalinas. Raudonojo caro dvaras“, „Jeruzalė“ ir „Kalbos pakeitusios pasaulį“. Lietuviškai pasirodysiančioje „Laiškų knygoje“ – daugiau kaip šimtas istoriškai reikšmingų laiškų, parašytų skirtingais istoriniais etapais nuo Antikos iki šių dienų. Didingi, įkvepiantys arba pasibjaurėtini ir keliantys nerimą, erotiški ar veriantys širdį ryškiausių asmenybių laiškai.
Julian BAGGINI „Kaip mąsto pasaulis. Visuotinė filosofijos istorija“
Britų filosofas, žurnalistas ir rašytojas Julian Baggini knygoje pateikia sensacingą pasaulio filosofijos apžvalgą. J. Baggini keliauja po visą gaublį, braižydamas plataus spektro žmonijos minties žemėlapį. Ar filosofijos mokslas apsiriboja vien Vakarų filosofija? J. Baggini ryžtasi praplėsti mūsų akiratį ir knygoje tyrinėja Japonijos, Indijos, Kinijos ir musulmoniškojo pasaulio filosofijas kartu su menkiau žinomomis Afrikos ir Australijos aborigenų sakytinėmis tradicijomis, kurios padarė didžiulę įtaką pasaulio vystymuisi.
Adam RUTHERFORD „Trumpa žmonijos istorija. Mūsų genuose įrašyti pasakojimai“
Britų genetikas, rašytojas pasakoja istoriją apie kiekvieną iš mūsų. Kartu tai mūsų kolektyvinis pasakojimas, nes visi savo genomuose nešiojamės ištisos žmonijos istoriją: gimimus, mirtis, ligas, karus, badus, migraciją ir daug daug sekso. Nuo 2001 metų, kai mokslininkai pirmą kartą perskaitė žmogaus genomą, šia tema pasipylė įvairiausi pareiškimai, prieštaros ir mitai. Pasak autoriaus, iš tiesų savo DNR molekulių tekstus turėtumėme skaityti ne kaip instrukcijas, o kaip epines poemas. DNR apie mus, kaip individus, pasako daug mažiau, nei esame skatinami manyti, tačiau apie mus, kaip rūšį, kalba gerokai daugiau, nei galėtume įsivaizduoti.
Tamim ANSARY „Vakar dienos atsiradimas“
Afganistaniečių kilmės JAV rašytojas Tamimas Ansary įrodo, kad istorijos variklis yra ne kas kita, kaip pačių žmonių sukurti pasakojimai. Pasaulio istorija – pavojinga sąvoka. Ji visuomet skirsis priklausomai nuo to, kieno lūpomis bus pasakojama. Per vaizdingus pasakojimus, papuoštus gudriomis įžvalgomis, T. Ansary atskleidžia, kokias pasekmes pasaulio istorijai turėjo unikalus žmonių gebėjimas žodžiais išreikšti abstrakčias idėjas. Kokie pasakojimai šiuo metu keičia pasaulį? Kodėl vis dar kovojame tarpusavyje? Ir kokią ateitį galime susikurti?
Abir MUKHERJEE „Dūmai ir pelenai“
Lietuvių skaitytojams indų kilmės britų rašytojas A. Mukherjee pažįstamas iš istorinių detektyvų „Kalkutos detektyvas“ ir „Neišvengiamas blogis“. Trečioji knyga „Dūmai ir pelenai“ vėl nukelia į Indiją ir pasakoja apie paslaptingą žmogžudystę, įvykusią kilus politiniam ir visuomeniniam sąmyšiui. Detektyvas Semas Vindemas su ištikimuoju parankiniu Banerdžiu sugrįžta, pratęsdami daugybę apdovanojimų pelniusią istorinių Kalkutos detektyvų seriją.
Candice CARTY-WILLIAMS „Kvinė“
Candice Carty-Williams – pirmoji juodaodė moteris, apdovanota prestižine „British Book Award“ premija už geriausią metų knygą, į literatūros sceną įsiveržia debiutiniu romanu „Kvinė“. Kritikai romanui „Kvinė“ klijuoja juodaodės Bridžitos Džouns etiketę. Londone gyvenanti jamaikiečių kilmės 25-erių Kvinė nuolatos žongliruoja dviem kultūromis iki galo nepritapdama prie nė vienos iš jų. Žavinga ir kartu ydinga, nepaklusni ir kartu pažeidžiama Kvinė Dženkins – vienas įsimintiniausių XXI amžiaus literatūrinių personažų.
